Socialinio darbuotojo vaidmuo ir veikla vaikų dienos centruose: Visapusė pagalba šeimai ir vaikams
Socialinis darbas - tai nuolat besivystanti sistema, orientuota į bendruomenės ir atskirų asmenų gerovę. Lietuvoje socialinis darbas taip pat nėra naujas reiškinys, nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą.
Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Labai svarbu, kad socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda, kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.
Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratinei gerovei. Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Šeima ir socialinio darbuotojo pagalba
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko aplinka, kurioje formuojasi jo vertybės, emocinis saugumas, socialiniai įgūdžiai ir požiūris į pasaulį. Būtent šeimoje vaikas pirmą kartą patiria rūpestį, meilę, pagarbą, mokosi bendrauti, spręsti problemas, pasitikėti savimi ir kitais. Kai vaikas auga saugioje, stabilioje ir palaikančioje aplinkoje, sudaromos tvirtos prielaidos jo visapusiškam vystymuisi.
Tačiau šeimų patiriami sunkumai dažnai yra kompleksiški: skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas artimoje aplinkoje, psichikos sveikatos problemos, tėvystės įgūdžių stoka, tarpusavio konfliktai, vaikų nepriežiūra. Visi šie sunkumai gali kelti grėsmę vaikų gerovei ir šeimos funkcionavimui. Tokiose šeimose vaikai neretai patiria nesaugumą, emocinį apleistumą, trūksta stabilumo, nuoseklios priežiūros ir pozityvaus pavyzdžio. Visa tai daro neigiamą įtaką vaiko raidai, mokymosi pasiekimams, emocinei būklei ir ateities galimybėms.
Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima, konsultuodamas juos individualiai ir grupėmis, teikdamas emocinę bei socialinę pagalbą. Jo tikslas - ne tik spręsti esamas problemas, bet ir stiprinti šeimos gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gerove. Socialinis darbuotojas siekia didinti šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės ar prevencinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybių ligų gydymo bei kitose programose.
Taip pat socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės bei socialinius įgūdžius, skatina glaudesnį šeimos ryšį su socialine aplinka, padeda įsitraukti į bendruomenę. Socialinis darbuotojas tarpininkauja ir atstovauja šeimoms, siekdamas gerinti šeimos ir vaiko gyvenimo kokybę. Socialiniame darbe ypatingai svarbus darbuotojo ir kliento santykis, kuris pradeda formuotis jau nuo pirmojo kontakto.
Pasitikėjimu grįstas ryšys yra būtina sąlyga sėkmingam pagalbos procesui, tačiau praktikoje jis ne visada lengvai užmezgamas. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai, yra šeimų nenoras keisti savo gyvenimo situacijos ir motyvacijos stoka. Sunkumus patiriančios šeimos neretai neigia turinčios problemų, mano, kad apie jas kalbėti yra nepriimtina, vengia atvirumo. Dalis šeimų yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo, net jei jis yra žalingas vaikams, ir nemato prasmės jį keisti.
Socialinis darbuotojas neretai susiduria su nepasitikėjimu, pasipriešinimu, neigiamu požiūriu į teikiamą pagalbą ir į specialisto pastangas keisti ilgus metus ar net kelias kartas formuotą gyvenimo būdą. Šeimos kartais baiminasi institucijų, bijo galimų pasekmių, todėl vengia bendradarbiauti. Tai tampa rimta kliūtimi siekiant ilgalaikių ir tvarių pokyčių. Nepaisant šių iššūkių, socialinio darbuotojo veikla išlieka itin reikšminga. Specialistas ne tik padeda spręsti problemas, bet ir stiprina šeimos vidinius resursus, ugdo atsakomybę, skatina savarankiškumą, padeda atrasti stipriąsias puses.
Socialinio darbuotojo vaidmenys globos procese
Globėjai, augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). 2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtintas globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus, paslaugos.
Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuodamas su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančiais paslaugas šeimai. Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai, dirbantys su šeima, teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui.
Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą į problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų - tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl ši pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas (Harber ir Oakley, 2012).
Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigti globos centrus, kurių klientų tikslinė grupė - globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybę, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe, yra pagirtina.
Vaikų dienos centrai: Ugdymas ir pagalba
Sprendžiant vaikų socialines problemas svarbų vaidmenį atlieka vaikų dienos centrai. Tai viena iš alternatyvų formuoti bei lavinti vaikų socialinius įgūdžius. Šiuose dienos centruose vaikai įsisavina reikiamus socialinius įgūdžius, tokius kaip savarankiškumas, mandagumas, pasitikėjimas savo jėgomis bei tinkamai pasirenkamas konfliktinių situacijų sprendimo būdas (Kavaliauskienė 2014). Šiuos socialinius įgūdžius vaikams padeda įsisavinti socialinis darbuotojas.
Vaikų dienos centro veiklos apima:
- Vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimas:
- Socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai;
- Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo užsiėmimai;
- Rankdarbių būrelis;
- Muzikos būrelis;
- Dailės būrelis;
- Fizinio lavinimo užsiėmimai;
- Kompiuterinių technologijų pradmenų mokymo užsiėmimai.
- Renginių organizavimas: gimtadienių, kalendorinių švenčių, diskusijų popiečių, išvykų, ekskursijų.
Dienos centrą lanko 7-18 metų amžiaus vaikai. Vaikams organizuojami inovatyvūs, sportiniai bei meninės išraiškos užsiėmimai. Skatinama vaikų saviraiška bei savivertės augimas. Centras suteikia vaikams galimybę ugdytis ir tobulėti inovatyvioje ir saugioje aplinkoje.
Vaikų dienos centro veiklos pavyzdžiai Šiauliuose
Šiaulių miesto šeimos centro Vaikų dienos centras įsikūręs viename iš šeimos centrui priklausančių kotedžų K. Korsako g. 61, Šiauliai. Turime puikias sąlygas, kurių dėka galime vaikams suteikti saugią bei ramią aplinką atlikti namų darbus, bei praleisti smagiai laiką.
Vaikų dienos centro veiklos pavyzdžiai iliustruoja įvairiapusį požiūrį į vaikų ugdymą ir laisvalaikio praleidimą:
- Lankėmės Šiaulių moterų „Lions“ klubo dovanotame vaikiškame spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. Po spektaklio vaikai bendravo su Kalėdų seneliu ir gavo saldžias dovanėles.
- Vieną dieną dienos centras leidosi į kelionę po Šiaulių dramos teatro užkulisius - ten, kur gimsta emocijos, vaidmenys ir scenos magija.
- Su vaikais lankėmės „Aromama“ parduotuvėje ir sužinojome apie produktus, susipažinome su eteriniais aliejais, nuostabiais jų aromatais ir poveikiu. Turėjome galimybę pasigaminti stebuklingą aromaterapinį rankų muilą. Vaikams buvo priminta, kada ir kodėl svarbu plauti rankas muilu, kokia yra muilo paskirtis.
- Su dienos centro vaikais lankėmės nuostabiame Pakruojo dvare, kuris garsėja ne tik savo istorija, bet ir įdomiomis edukacijomis bei šventinėmis veiklomis. Turėjome galimybę dalyvauti edukacinėse programose, kuriose galėjome išbandyti keramikos dirbtuves - pasigaminome žymiausią žiemos atributą - besmegenį ⛄️ bei „Fototelje“ - sužinojome apie fotografijos atsiradimą ir dalyvavome nuotraukų gamybos procese 📸🎞️. Vaikai smalsiai tyrinėjo dvaro erdves, o ypač visus sužavėjo originali žiemos pramoga - Besmegenių vestuvės!
Socialinio darbuotojo iššūkiai dirbant su šeimomis: Alkoholio vartojimo atvejis
Tyrimai atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai, teikdami pagalbą šeimai, prioritetą teikia moterims-motinoms. Šiuo aspektu siekiama aptarti, kaip tyrime dalyvavę socialiniai darbuotojai konstruoja pagalbą moteriai-motinai, kuri dėl alkoholio vartojimo per mažai rūpinasi vaikais. Šiuolaikinė socialinė politika daug dėmesio skiria tėvų gebėjimui užtikrinti vaiko ateities galimybes, kurios sukurtų tokią socialinę politiką, kuri numato vaiko, kaip būsimo suaugusiojo, nesėkmę, jei šeimų, patiriančių socialinę riziką, situacija išliks nepakitusi. Tikimasi, kad moteris bus pagrindinė vaikų globėja - ji atpažins ir patenkins visus jų poreikius. Socialinio darbuotojo pagalbos procesas prasideda nuo įtarimo, kad vaikas kenčia nuo nepriežiūros, patiria kokios nors formos smurtą iš artimos aplinkos; socialinis darbuotojas siūlo konkrečius profesinius veiksmus, kurie padėtų šeimai pakeisti situaciją.
Šio straipsnio tikslas - aptarti, kaip tyrime dalyvavę socialiniai darbuotojai konstruoja pagalbos procesą moteriai-motinai, kuri dėl alkoholio vartojimo nesirūpina pakankamai savo vaikais. Straipsnis yra pagrįstas kokybine hermeneutine metodologine perspektyva, kuri leidžia pabrėžti socialinių darbuotojų vaidmens koncepciją, teikiant pagalbos procesą motinai kaip visos šeimos atstovei. Tyrimas atskleidė, kad moteris-motina yra pagrindinis asmuo, su kuriuo socialinis darbuotojas bendrauja šeimoje, nes moterys suprantamos kaip atsakingos už šeimos santykius ir jos finansinę padėtį. Galima daryti prielaidą, kad tais atvejais, kai moteris-motina piktnaudžiauja alkoholiu, tyrimo dalyviai mano, kad turėtų būti pradėtas kontrolės procesas, tačiau nė vienas tyrimo dalyvis tyrimo metu nepateikė šeimos situacijos, kuri atspindėtų konkrečią socialinių darbuotojų teikiamą paramą priklausomai moteriai-motinai.
Tyrimas apie socialinių įgūdžių formavimą dienos centruose
Šią apklausą organizuoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto socialinio darbo specialybės IV kurso studentė Gabrielė Straukaitė, rengdama baigiamąjį darbą tema „Vaikų, lankančių dienos centrą, socialinių įgūdžių formavimas“. Šio klausimyno tikslas - atskleisti socialinių įgūdžių formavimą vaikams, lankantiems dienos centrus. Jūsų nuomonė yra labai svarbi, nes surinkti tyrimo duomenys bus panaudoti baigiamajame darbe. Klausimynas yra anoniminis, todėl nereikia rašyti nei vardo, nei pavardės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
