Dantukų dygimas: viskas, ką turėtų žinoti tėvai
Dantukų dygimas yra natūralus, tačiau dažnai skausmingas procesas kūdikiams, keliantis daug klausimų ir rūpesčių tėvams. Nors atrodo, kad apie pirmųjų vaiko dantų dygimą tėvai žino viską, šeimos gydytojai dalijasi, kad jiems kyla daug abejonių ir neaiškumų, kai su šiuo procesu susiduria praktikoje.
Kūdikis gimsta su 20 dantų užuomazgomis po dantenomis. Pirmieji dantukai paprastai pradeda dygti 5-6 mėnesių kūdikiams. Tačiau kai kuriems kūdikiams pirmieji dantukai gali išdygti sulaukus 3 ar net 12 mėnesių. Nėra tikslios datos, kada turėtų išdygti pirmieji dantukai, nors vidutiniškai dažniausiai jie pradeda dygti maždaug 6-8 mėnesių kūdikiams. Pirmieji dantukai išdygsta iki pirmojo kūdikio gimtadienio, o visi pieniniai - kol mažylis sulaukia dvejų metukų. Pirmieji paprastai pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, kiek vėliau apatiniai priekiniai, abeji vadinami centriniais kandžiais. Kiek vėliau išdygsta šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Reikia žinoti, kad tai nėra taisyklė - šie dantys kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Vėliausiai kalasi iltiniai.
Dygstant dantims kūdikis gali jausti gana stiprius skausmus. Krūties ar buteliuko čiulpimas skausmą gali dar labiau paaštrinti, nes kraujas suteka į jautrią dantenų vietą, todėl dygstant dantukams jūsų kūdikis gali atsisakyti krūties ar buteliuko. Kad įsitikintumėte, ar dygsta dantukai, nusiplaukite rankas ir perbraukite pirštu per kūdikio dantenas, ieškodama prasikalusio dantuko. Jei dantukai kalasi, tikėtina, kad jūsų laukia keletas nemigo naktų, didelis seilėtekis, maitinimo problemos, kūdikio dantenos bus patinusios ir raudonos, o pats kūdikis - gana irzlus. Be to, turbūt pastebėsite, kad jis labiau norės kramtyti tuos daiktus, kuriuos galės įsikišti į burną. Prieš dygstant dantims paburksta, parausta dantenos, o jeigu per jas pavedžiosite pirštu, pajusite, kad atsirado kauburėlių. Kalantis dantukams, pirmiausia toje vietoje dantena sustorėja, atsiranda dantenos išgaubimas ir per danteną nestipriai „šviečiasi” balkšvas dantuko paviršius. Net pravedus su pirštu, pajausite, kad toje vietoje, kur dygs dantukas - atsirado kauburėlis.
Vieni kūdikiai dygstant dantims būna labai neramūs, nemiega naktimis, o kiti, atrodo, nieko nejaučia ir tėvai ryte maitindami jau randa išdygusį dantuką. Dažnai dygstant dantims vaikai būna irzlūs, visus daiktus kiša į burną, nes niežti dantenas, kandžiojasi, pasitaiko, kad pakyla ir temperatūra. Tačiau nereikėtų dėl bet kokio kūdikio negalavimo kaltinti dantų dygimo. Lengviausia „apkaltinti“ dantukus, bet tai nebūtinai yra tiesa, reikia mažylį parodyti gydytojui ir įsitikinti, kad nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis nenumaldomai verkia ar yra neramus. Kartais tėvams tik atrodo, kad kūdikiui kalasi dantys, o iš tikrųjų jis serga skausmingu burnos uždegimu. Pasitaiko, kad kūdikiai serga stomatitu - burnos gleivinės uždegimu. Sirgdami stomatitu kūdikiai atsisako valgyti ir tai vienas požymių, kad ne dantys jam sukelia skausmą.
Jeigu vaikas dėl dygstančių dantukų yra neramus, galite naudoti specialius šaldomojo poveikio kramtukus. Kūdikis kartu ir pakramto žiedą, ir sumažina dantenų skausmą. Taip pat verta išbandyti dantenų masažą, paspaudžiant dantenas (jeigu tik mažylis leidžia tą daryti). Šalto maisto gabalėliai irgi gali padėti sumažinti skausmą, tačiau šis būdas tinka, tik jei vaikas jau ragauja papildomo maisto ir neužsprings. Vaistinėse galima įsigyti nereceptinių priemonių, kurios malšina dygstančių dantukų skausmą. Pasitarkite dėl jų su vaiko gydytoju ar vaistininku. Galima naudoti specialius žiedus-kramtukus, žaisliukus, kuriuos gamintojai pataria prieš duodant pakramtyti - pašaldyti. Galima naudoti specialius gelius, kurie vietiškai nuskausmina, ramina gleivinę (pavyzdžiui, Kamistad, Anaftin Baby). Gelį reiktų įmasažuoti į dantenas pirštu ar vatos lazdele (ausų krapštuku) ties ta vieta, kur kalasi dantukas. Jei kalantis dantukams vaikas yra labai neramus ir atsisako valgyti - galima duoti paracetamolio. Tačiau negalima duoti paracetamolio daugiau kaip 4 kartus per parą ir ilgiau kaip 2 dienas.
Pirmųjų dantukų dygimas - daugybės tėvelių ir senelių itin laukiamas įvykis. Ką daryti, kad dantukų skausmas netaptų varginančių dienų ir bemiegių naktų priežastimi? Kur kas retesniais atvejais tėvai pastebi, kad dantukai jau prasikalę, o vaikas net nerodė jokių diskomforto ar skausmo simptomų. Dažnesnis atvejis - tai didesnis nei įprasta vaikelio nerimastingumas bent kelias dienas, o kartais - net ir ištisas savaites. Prieš pasirodant pieniniams dantims tėveliai ar globėjai gali pastebėti, kad mažylio dantenos tapo jautrios, paraudusios, patinusios ir skausmingos. Taip pat gali padidėti seilių gamyba, o dėl nuolat ant smakro, krūtinės ir kaklo tekančių seilių gali atsirasti odos bėrimų ar šerpetojimų. Be to, šiuo laikotarpiu vaikui būdingas ir noras kišti įvairius daiktus į burną, juos graužti. Pirmas ir neabejotinai svarbus patarimas - skirkite mažyliui daugiau dėmesio ir meilės. Antras labai veiksmingas patarimas - dantenų masažas šaldytuve atšaldytu masažuokliu. Galite duoti mažyliui ir atšaldytus kramtomuosius žaislus. Trečias, tačiau tikrai ne ką mažiau vertingas patarimas - specialios priemonės, mažinančios dantenų skausmą, paburkimą ir jautrumą. Lidokaino turinčios priemonės gali sukelti alergines reakcijas, todėl naudinga rinktis natūralesnes alternatyvas, pavyzdžiui, Anaftin Baby medicinos priemonę. Puikaus daugelio mažylių mėgstamo neutralaus skonio gelyje esančios natūralios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą.
Nuo kada priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų - tokie gendantys? Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais. Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus? Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“ Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, - nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai.
Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti, kodėl? Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis. Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms.
Išdygus pirmiesiems dantukams, labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Yra pirkti specialių, ant piršto užmaunamų šepetėlių. Jais, suvilgytais vandeniu, dantukus reikia valyti kartą net ir tokiu atveju, jeigu tėra vienas ar du dantukai. Šį šepetėlį galima pakeisti paprasta medžiagos skiaute. Vaikiškas dantų šepetėlis būtinai turi būti minkštas. Valyti dantis reikia du kartus per dieną, labai svarbu, kad dantukai būtų kruopščiai išvalyti vakare prieš miegą. Kol kūdikis mažas, galima duoti šepetėlį pažaisti, kad jis žinotų, kaip šis atrodo ir priprastų prie jo.
Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki septynerių ˗ aštuonerių metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika, dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Ir nors labai lengva patarinėti, bet mėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, tiesiog iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau - ir laiko, ir finansiniu požiūriu - nei vėliau gydyti apleistus dantis.
Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakankamas, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki. Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, bet bus įvertinta jo dantų būklė, rekomenduota tolesnė priežiūra. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Itin svarbus ir tėvų psichologinis nusiteikimas: nesakykite vaikui, kad „neskaudės, nebijok“, nes tokiais žodžiais tik nuteiksite, kad jo laukia kažkas baugaus, skausmingo.
Apie 5-6 metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie 13 metų susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis. Šiais laikotarpiais būtina ideali asmeninė burnos higiena, ypač krūminių dantų srityse, nes ką tik išdygę nuolatiniai krūminiai dantys nepilnai mineralizuoti ir žymiai lengviau pažeidžiami ėduonies. Tėvai teiraujasi, kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis. Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais.
Kaip prižiūrėti pieninius vaikų dantis?
Dantų spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.
Jei reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves, - specialiai vaikams įrengtus kabinetus ir laukiamuosius, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
