Kaip tinkamai pavalgydinti ir migdyti kūdikį: patarimai tėvams

Vienas svarbiausių naujagimio priežiūros aspektų yra tinkamas jo maitinimas ir miego režimo užtikrinimas. Nors atrodo, kad tai paprasti dalykai, daugelis tėvų susiduria su iššūkiais, kaip teisingai pamaitinti ir kaip pripratinti kūdikį prie režimo. Šiame straipsnyje pateiksime išsamų vadovą, paremtą specialistų patarimais, kaip užtikrinti jūsų mažyliui tinkamą mitybą ir kokybišką miegą.

Kūdikio maitinimo ypatumai

Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio maitinimas turėtų vykti pagal poreikį, tai reiškia, ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žindomas kūdikis ne tik pasisotina, bet ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama, o taip pat „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, pirmosiomis paromis jam reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.

Nuo 6 mėnesių amžiaus, kai kūdikiui jau pakanka mamos pieno ar mišinuko, ateina laikas susipažinti su šaukštu ir tirštesniu maistu. Svarbu atsiminti, kad svarbiausia pirmoji pažintis su šaukštu, todėl rekomenduojama naudoti lengvą, plastmasinį šaukštelį neaštriais galais. Nors kūdikiai iš pradžių gali žiūrėti į šaukštą kaip į neatpažintą objektą, laikui bėgant jie pripras ir išmoks tvarkingai pasiimti maistą. Būkite kantrūs ir neskubinkite vaiko valgymo proceso, neleiskite jam užspringti. Nuo 8-9 mėnesių kūdikiams jau galima duoti pagraužti kietesnio maisto, pavyzdžiui, lengvai burnoje tirpstančių sausainių ar kukurūzų.

Sulaukus aštuonių mėnesių, pats metas mokytis savarankiškai gerti iš puodelio. Tam labiausiai tinka lengvi, nedūžtantys puodeliai su dviem rankenėlėmis. Gydytojai nerekomenduoja puodelių su snapeliais, nes vaikai iš jų čiulpia, o ne mokosi gerti. Sulaukę metukų - pusantrų, vaikai jau moka savarankiškai gerti iš puodelio.

Nuo dešimties mėnesių kūdikiui galima duoti šaukštelį į rankas ir paskatinti jį valgyti savarankiškai. Sunkiausia vaikams pakabinti maistą iš lėkštės, todėl pagelbėkite mažyliui. Svarbu iš anksto planuoti daugiau laiko pietums ar vakarienei, aprenkite vaiką taip, kad nebūtų gaila rūbelių ir nebijokite, kad jis išsiterlios. Būkite kantrūs - niekas negimė mokėdamas.

Nuo 1,5 - 2 metų vaikai jau gali valgyti su šakute, o kartais ir su neaštriu peiliu, mėgdžiodami suaugusius. Svarbiausia - girkite vaiką, kai jis stengiasi valgyti pats, ir nesakykite „Tu per mažas, tau neišeis“. Vietoj to, sakykite: „Šaunuolis, kad stengiesi. Tačiau darai ne visai teisingai. Pamėgink taip…“

Valgymas vaikui turi asocijuotis su alkiu, o ne su linksmybėmis. Jei savarankiškai valgantis vaikas pradeda žaisti su maistu, perspėkite, kad atimsite maistą. Jei neklauso - pakartokite įspėjimą. Jei toliau mažylis žaidžia, paimkite maistą. Kai vaikas valgo, kuo mažiau blaškykite jo dėmesį - išjunkite televizorių, padėkite tolėliau žaislus.

Maitinant kūdikį, svarbu, kad jis patogiai jaustųsi. Nuo 4-5 mėnesių galima maitinti kėdutėje, kurios nugarėlė pakelta apie 45 laipsnius. Kai vaikeliui sueina devyni mėnesiai, jis gali valgyti kėdutėje su 90 laipsnių nugarėle. Vaikas turi jaustis saugiai - būtina atrama kojytėms, valgantysis turi patogiai remtis nugara. Specialios maitinimo kėdutės turi dirželius - prisekite jais kūdikį.

Kūdikio miego svarba ir režimo formavimas

Kūdikių ir mažų vaikų miegas yra viena opiausių šeimos problemų. Kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Mūsų mažylis turi stebuklingą savybę atrasti laiko miegui ir kompensuoti jo trūkumą, o štai suaugę turi per daug pareigų ir rūpesčių, kad galėtų sau leisti nemiegoti naktimis. Todėl kiaurą naktį žindomas, verkiantis kūdikis labai blogai veikia tiek mamos, tiek tėčio savijautą.

Per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Iš aplinkos jis gauna labai daug dirgiklių, su kuriais būdamas mamos pilvelyje nesusidurdavo - jam reikia išmokti nurimti ir pavargus užmigti. Jeigu naujagimis neturi jokių problemų (nėra dirglus ar pan.), o mama pakankamai gerai jaučia savo mažylį ir moka skaityti jo siunčiamus signalus - nekyla jokių problemų. Kai mažiukas nori valgyti - jis pamaitinamas, kai nori miegoti - užmigdomas. Bet, deja, ne visi naujagimiai ar kūdikiai aiškiai parodo, kada nori miego, ir ne visos mamos geba suprasti savo vaikus. Tad neretai norintis miego kūdikis yra glaudžiamas prie krūties, užuot migdomas, ar atvirkščiai. Būtų kur kas paprasčiau, jeigu mama mokytų kūdikį režimo - tuo pačiu metu maitintų, tuo pačiu migdytų ir kartu mokytų savarankiškai užmigti.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis ir taip labai daug miega, mažai būdrauja. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Aišku, visa tai daroma pamažu, kasnakt darant vis ilgesnius tarpus tarp žindymų. Jeigu to nedarysime, trukdysime kūdikiui susiformuoti miego įpročius.

Kai kūdikis prabunda naktį, dažniausiai kūdikis miega, o tėvams atrodo, kad jis prabudo. Yra tokia klaidinga nuostata, kad mažas vaikas paguldytas turi miegoti kaip lėlytė. Nieko panašaus - nei kūdikiai, nei vaikai, nei suaugę nemiega tarsi lėlės. Visų mūsų miegas susideda iš aktyvių ir gilių fazių, tad prasidėjus aktyviai fazei kūdikis ima judėti, judina kojas, rankas, gali pradėti murmėti, guguoti, zirzti, nusikloti, bet jis ir toliau miega. O mama išsigąsta, kad mažylis prabudo, paima jį ant rankų, čiūčiuoja, glosto, taiso antklodę ir pažadina. Tada kūdikis pradeda verkti, mama jį žindo, supa, nešioja, o mažylis niekaip negali nurimti. Patarčiau visoms mamoms nebėgti prie kūdikio vos šis sujudėjo, nedangstyti, neimti ant rankų, nes galbūt jam dabar aktyvioji miego fazė ir jis tiesiog juda, bet tuoj atras patogią poziciją ir užmigs. Jeigu namuose yra vėsu, galima pritvirtinti antklodę, kad mažylis jos nenusispardytų ir nereikėtų beklostant pažadinti. Man nenuostabu, kad kūdikiai klykia naktimis, pagalvokime patys, ar esame labai laimingi, ar nesupykstame, kai kas nors mus, įmigusius, be jokio reikalo pažadina iš miego? Tad, jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai, netrukus baigsis aktyvioji miego fazė ir vėl panirs į gilų miegą.

Dar labai svarbu išlaikyti dienos ritmą, ypač jeigu kūdikis nėra iš tų, kurie miega bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Labai daug mažylių sunkiai pakelia migdymą skirtingu metu. Aš visuomet siūlau, net ir atėjus svečiams ar išvykus į svečius, atostogų, mažylį migdyti tuo pačiu metu. Aišku, skirsis aplinka, bet nesiskirs laikas, o tai yra svarbiausia. Ypač neramiam, sunkaus būdo ar kokių nors sveikatos problemų turinčiam kūdikiui nepaprastai svarbu kiekvieną vakarą užmigti tuo pačiu metu, nes tai suteikia saugumo jausmą.

Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega nekietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto nereiktų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Beje, visi mes ne kartą prabundame iš miegų, tačiau turime savo būdą užmigti ir net nepamename, kad buvome prabudę - kas pasisuka ant šono, kas koją savaip pariečia ar antklodę ant akių užsitraukia. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti. Kūdikį rekomenduočiau mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime prabus nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą.

Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Suprantu tėvus, kurie gaili mažylio, migdo nešiodami ant rankų ir sako, kad dėl savo vaiko gali viską padaryti. Vis dėlto žmogaus jėgos yra labai ribotos ir jų paprasčiausiai nebelieka, kai tenka trejus metus nemiegoti naktimis. Nemanau, kad mama, epizodiškai primigdama ir pervargusi, bus gera savo vaikui, gebės jį suprasti ir atjausti. Aišku, paprasčiau miego įpročius suformuoti anksti, bet net ir vėliau tai padaryti tikslinga - kad problema neįsišaknytų, netaptų visai šeimai nepakeliamu įpročiu.

Dar labai svarbu nepervarginti mažylio, nes jis negalės užmigti. Visai kaip ir mes - užmiegame, kai esame pavargę, o kai pervargstame, prasivartome pusę nakties. Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20, 21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos.

Taip pat svarbu išlaikyti dienos ritmą ir dieną. Jeigu matome, kad kūdikis žiovauja, guldykime, padainuokime ir po truputį tai taps įpročiu - būtent tą valandą mažylis norės miegoti. Vis dėlto miego trukmė labai individualus dalykas, vieniems jo reikia daugiau, kitiems mažiau. Būna ir mažamiegių vaikų, bet jeigu jie yra aktyvūs, domisi aplinka, noriai tyrinėja pasaulį, gerai vystosi, matyt jiems miego pakanka.

Saugios miego aplinkos svarba

Miegui kūdikius (ypač naujagimius ir apsiversti nemokančius mažylius) reikėtų guldyti ant nugaros, ant tvirto čiužinio. Kūdikio lovelėje neturėtų būti jokių perteklinių daiktų, minkštų pagalvių, žaislų, „palaidų“ pledukų ir pan., nes tai yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.

Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko. Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.

Pervargusio kūdikio priežiūra

Vienas pirmųjų patarimų, kurį išgirsta tėvai, besidomintys kūdikio miegu, yra „Saugokite nuo pervargimo“. Visgi, nepaisant mūsų pastangų, kartais taip nutinka ir vaikai pervargsta. Tai nereiškia, kad jūs kažką pražiopsojote, nepadarėte ar nepastebėjote. Naujagimiai pervargti gali labai greitai, užtenka daugiau naujų įspūdžių, garsų, kvapų ar tiesiog nepavyko užmigti. Pervargusio kūdikio organizme išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, kurie atsakingi už aktyvią būdravimo būseną bei reguliuoja cirkadinį ritmą. Ši būsena primena streso, išgąsčio ir pavojaus jausmus. Tad ramiai užmigti tikrai labai sunku, bet ramiai būdrauti ir užsiimti veiklomis - taip pat nebepavyksta.

Pervargusiam kūdikiui gali būti sunku nurimti ir dar sunkiau užmigti, todėl jam prireiks mūsų pagalbos ir švelnumo bei tinkamos aplinkos. Kad ir kaip keistai skambėtų, kūdikio raminimas prasideda sulig ramia mūsų būsena. Visa tai normalu, todėl žinodami tai, pirmiausia susikoncentruokime į save. Nuleiskime pečius, atpalaiduokime veidą, lėtai ir giliai kvėpuokime. Pervargimo verksmas tikrai nemalonus, tačiau jis kūdikiui nepavojingas. Jei tik įmanoma, kuo greičiau keliaukime į ramią, nuošalią aplinką, kur galėsime susikoncentruoti į savo mažylius ir jų raminimą. Nors kai kurie mažyliai rimsta lauke, dažniau nusiraminimui padės nedidelis, pritemdytas kambarys, kuriame įjungtas baltas triukšmas. Kalbėkite su kūdikiu ramiu, prislopintu balsu, laikykite ant rankų jam patogia poza, priglauskite prie savęs, niūniuokite ar sakykite garsą ššššš. Neretai įsiaudrinę mažyliai atsisako krūties ar buteliuko. Pamėginkite kiek nuraminti kūdikį ir vėl pasiūlykite pieno. Jei kūdikis atsisako, priverstinai siūlyti tikrai nereikia - kartais pervargę kūdikiai tiesiog negali susikoncentruoti į maitinimą, todėl jam priešinasi. Pamėginkite mažylį nurengti, dėl visa ko apžiūrėkite rankų ir kojų pirštukus ar nėra apsisukusio plauko ar siūlo. Švelniai glostykite, pamasažuokite kūdikį. Jei vieni mažyliai rimsta vos išrengti nuogai, kitiems jaukiau būti suvystytiems arba įvilktiems į amžiui ir oro temperatūrai tinkamą miegmaišiuką. Kūdikius iki 3,5 mėn. galime tampriai vystyti į tam skirtą vystyklą, vyresniems, galima pasinaudoti antklodėle, kuri padės prispausti vaiko rankytes ir jam pasijusti saugesniu. Supimas ir kiti judesiai ramina daugelį kūdikių. Išmėginkite ritmišką supimą aukštyn-žemyn arba siūbavimą į šonus. Į pagalbą galima pasitelkti ir vežimėlį, nes kartais pervargęs kūdikis net nenori būti ant rankų, įsiverkus pakyla kūdžio temperatūra ir jam paprasčiausiai karšta! Raminti gali ir supimasis supynėje ar gultuke. Privenkite supti pernelyg stipriai, nes toks judesys gali stimuliuoti ir taip pervargusius mažylius. Kai kuriuos mažylius magiškai nuramina važiavimas automobiliu. Visgi patarčiau vengti tokio raminimo būdo nakties metu arba kai patys jaučiatės pavargę, nes vairuoti tokioje būsenoje tikrai nesaugu. Pervargęs kūdikis natūraliai įsitempia, todėl panirimas į šiltą vandenį padeda kūnui atsipalaiduoti, o tuo pačiu ir nurimti nervinei sistemai. Jei neturime galimybės išsimaudyti vonioje, leiskime rankytėmis pasipliuškenti tekančiame vandenyje. Kai mūsų vaikai verkia, o mes negalime jų nuraminti, net ir ramiausius tėvus užplūsta stiprios emocijos. Tai visiškai natūralu. Todėl jei jaučiate, jog nebegalite ištverti mažylio verksmo, paprašykite partnerio pagalbos arba padėkite mažylį saugioje vietoje ir trumpam išeikite. Nusiraminkite, pakvėpuokite ir tik tada vėl grįžkite pas kūdikį.

tags: #kaip #tinkamai #pavalgydinti #kudiki

• Sužinokite, kada ir kodėl didėja nėščiosios pilvas
• Inovatyvus ugdymas darželyje „Pasaka“
• Pasiruošimas gimdymui: svarbiausi dalykai dieną prieš
• Sąmokslas prieš Cezarį
• Vaisių tyrelės kūdikių primaitinimui