Aviečių auginimas: nuo tinkamos vietos iki sodraus derliaus

Avietės - vienos populiariausių ir mėgstamiausių uogų lietuvių soduose. Jų sultingumas, aromatas ir naudingosios savybės vilioja daugelį sodininkų. Tačiau, kad avietynas džiugintų gausiu derliumi, svarbu žinoti pagrindinius auginimo principus: nuo tinkamos vietos parinkimo iki rūpestingos priežiūros. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija, kaip sėkmingai auginti avietes, kad jos džiugintų gardžiomis uogomis.

Tinkamiausia vieta ir dirvožemis avietėms

Avietynui įveisti tinkamiausi nedidelio nuolydžio (iki 50 laipsnių) pietvakariniai ir vakariniai šlaitai. Parenkant avietynui lygią vietą, žiūrima, kad joje nebūtų lomų ir daubų, nes avietėms kenkia net laikinas įmirkimas. Žemumose ilgai stovi šalti tirpsmo vandenys ir šalto oro masės, todėl pavasarį gali pašalti remontantinių aviečių atžalos, o ankstyvos rudens šalnos gali sumažinti derlių. Avietės yra šviesamėgiai augalai, gerai auga ir dera tik saulėtoje vietoje. Jeigu aviečių krūmai auga pavėsyje arba per tankiai, jauni stiebai ištįsta, užtemdo derančius, būna aukšti bei ploni. Avietes netinka sodinti tarp vaismedžių arba po jais. Avietės reiklios dirvai ir drėgmei, gausiai dera tik purioje, trąšioje dirvoje, rūpestingai prižiūrimos. Labai svarbu, kad dirvoje būtų daug humuso. Geriausiai avietėms tinka lengvi ir vidutinio sunkumo laidūs ir purūs priemoliai. Gerai avietės auga ir drėgnuose priesmėliuose. Avietėms tinkamiausios silpnai rūgščios reakcijos (pH - 5,5-6,5) dirvos. Drėgmės perteklius, užmirkusios dirvos avietėms netinka. Gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 1-1,5 m nuo dirvos paviršiaus. Avietės blogai auga ir per daug sausose dirvose.

Trumpai apie dirvožemio reikalavimus:

• pH: 5,5-6,5 (silpnai rūgšti).
• Tekstūra: Lengvi ir vidutinio sunkumo, laidūs, purūs priemoliai, drėgni priesmėliai.
• Drėgmė: Vidutinio drėgnumo, vengti užmirkimo.
• Grunto vanduo: Ne aukščiau 1-1,5 m.
• Vengti: Molingos, sunkios, užmirkusios, per sausos dirvos.

Tinkamas laikas ir būdas sodinti

Avietės sodinamos rudenį arba pavasarį. Pavasarį avietės sodinamos kuo anksčiau, kai tik pradžiūsta dirva, nes jos labai anksti pradeda vegetuoti. Rudeninis sodinimas (rugsėjo vidurys - spalio pabaiga) dažnai rekomenduojamas, nes pasodintų aviečių šaknys spėja įsitvirtinti iki šalčių. Jei sodinate pavasarį, pasirinkite balandžio vidurį - gegužės pradžią, kai praėjęs šalčio pavojus ir dirva atšilusi, bet dar drėgna. Ekspertai pataria vengti avietes sodinti per vėlai, nes kylanti temperatūra ir sausra apsunkina prigijimą.

Sodinimo metu svarbu tinkamai paruošti sodinukus. Šaknys pamirkomos molio - mėšlo ar tik molio tyrėje. Sodinukų šaknys uždengiamos polietileno plėvele arba apkasamos durpėmis, kad neapdžiūtų. Šaknies kaklelis turi būti šiek tiek giliau negu augo medelyne. Žemė aplink augalus apmindama, gausiai paliejama ir apmulčiuojama durpėmis.

Avietės sodinamos eilėmis šiaurės - pietų kryptimi, kad krūmus vienodžiau apšviestų saulė. Atstumai tarp eilių pasirenkami pagal techniką, su kuria bus dirbama avietyne. Paprastai tarp eilių paliekama 1,8-2 m, o tarp augalų eilėje - 0,5-1 m.

Tręšimas ir priežiūra

Avietės mėgsta gausiai organinėmis trąšomis patręštą dirvą. Vidutinio derlingumo dirvose iškratoma apie 120 t/ha organinių trąšų - 60 t/ha mėšlo ir tiek pat durpių (sunkesnėse dirvose - daugiau). Atsižvelgiant į natūralų dirvožemio derlingumą bei granuliometrinę sudėtį, tręšiama ir mineralinėmis trąšomis su didesniu kalio kiekiu (iki 300 kg/ha v. m.).

Tręšimo rekomendacijos:

• Ankstyvą pavasarį ir vegetacijos pradžioje: Azoto trąšos (70-120 kg/ha v.m., remontantinėms - 90-150 kg/ha v.m.). Azotas skatina vegetatyvinį augalų augimą.
• Žydėjimo pradžioje: Papildomas azoto tręšimas.
• Visą sezoną: Kompleksinės trąšos, aprūpinančios augalus visais būtinais maisto elementais.
• Gegužės ir birželio mėn.: Kalio trąšos (120-150 kg/ha v.m.). Kalis skatina derėjimą, didina atsparumą ligoms, sausrai bei šalčiui.
• Vasaros pradžioje: 2-3 kartus skysti mėšlai arba kompleksinės "Vaiskrūmių" trąšos.
• Birželį-liepą: Tręšimas pelenais.
• Rudenį: Fosforo trąšos (40-60 kg/ha v.m.) ir kalio trąšos.

Labai svarbu išnaikinti daugiametes piktžoles - varpučius, usnis, kiaulpienes, dilgėles, pienes ir kt. Būsimo avietyno plotą geriausiai nupurkšti visas piktžoles naikinančiu herbicidu raundapu. Taip pat naudinga mulčiuoti dirvą. Mulčiavimas dar vadinamas sausuoju laistymu, jis sulaiko drėgmę ir mažina piktžolių kiekį.

Genėjimas ir derliaus formavimas

Avietes auginti galima juostomis be atramų, tačiau daugeliui veislių, ypač derlingoms, rekomenduojama įrengti atramas. Vasarą vienmečių stiebų paliekama 15-20 % daugiau negu reikia kitų metų derėjimui. Derėję stiebai iškarpomi, kai nuskinamos uogos. Kartu iki pat žemės išpjaunami ir sužeisti, išlaužyti jauni stiebai.

Genėjimo principai:

• Vasarinių aviečių genėjimas: Po uogų surinkimo išpjaunami derėję dvimečiai stiebai. Paliekama 10-15 stipriausių vienmečių stiebų metrui dirvos.
• Remontantinių aviečių genėjimas: Siekiant gausaus rudens derliaus, patartina auginti kaip rudeninę veislę. Tokiu atveju rudenį, nurinkus derlių, reikia nupjauti nuderėjusius stiebus. Jeigu paliekami nuderėję stiebai, ant jų antras derlius gaunamas kitą pavasarį.
• Bendros rekomendacijos: Genėjimas atliekamas ankstyvą pavasarį, prieš pumpurų brinkimą, arba po derliaus surinkimo. Pašalinami senesni, silpnesni, pažeisti ar ligoti stiebai.

Avietės labai jautrios drėgmės trūkumui. Daugiausiai vandens reikia avietėms, kai mezgamos ir auga uogos. Laistyti reikia gausiai, bet retai, kad dirva spėtų pradžiūti. Sausringais metais nedrėkintos avietės užaugina gerokai mažesnį derlių nei laistomos lašeliniu būdu.

Populiariausios aviečių veislės

Avietės skirstomos į vasarines ir remontantines. Vasarinės ima derėti anksčiau, po jų - remontantinės. Remontantines prižiūrėti paprasčiau, pakanka rudenį išpjauti stiebus. Renkantis avietes, svarbu atsižvelgti ne tik į uogų dydį, bet ir į atsparumą ligoms.

Kai kurios populiarios veislės:

• Polka® (lenkiška remontantinė): Labai derlinga, ankstyva (rugpjūčio antra pusė), atspari ligoms ir šalčiui. Uogos didelės, blizgios, skanios.
• Pokusa® (lenkiška remontantinė): Vėlyva, labai derlinga. Uogos labai didelės, desertinės.
• Poranna rosa® (geltona, remontantinė): Vėlyva, atspari šalčiui. Uogos didelės, geltonos, skanios.
• 'Glem Ample' (angliška vasarinė): Vidutinio ankstyvumo, labai derlinga (20-25 t/ha). Uogos didelės, mėsingos, puikaus skonio, atsparios transportavimui.
• 'Sokolica®' (lenkiška vasarinė): Ankstyva, vidutinio aukščio. Uogos didelės, labai skanios.
• 'Radziejowa®' (lenkiška vasarinė): Ankstyva, antroji pusė birželio. Uogos didelės, kūgio formos, labai skanios.
• Golden Queen (geltona remontantinė): Vidutinio augumo, derlinga. Uogos apvaliai kūgiškos, gelsvos, sultingos, saldžios.
• 'Laszka'® (vasarinė): Labai ankstyva. Uogos didelės ir labai didelės, pailgos, labai skanios.

Ligos ir kenkėjai

Avietės gali būti pažeidžiamos įvairių ligų ir kenkėjų. Svarbu laiku pastebėti ligos požymius ir imtis prevencinių priemonių.

Dažniausios ligos:

• Žievėplaiša: Pažeidžia jaunus ūglius, lapkočius. Žievė pašviesėja, atšoka, susiraito.
• Šaknų puvinys: Viršūnės gelsta, vysta, lapai džiūsta.
• Kekerinis puvinys: Ant uogų atsiranda minkštų rudų dėmių su pilku grybienos sluoksniu.
• Aviečių deguliai (antraknozė): Ant jaunų stiebų - pilkšvos dėmelės su raudonai rudu apvadu.
• Filostiktozė: Sukelia lapų dėmėtumą, gali lemti ankstyvą lapų kritimą.
• Aviečių šviesmargė: Ant lapų ir stiebų - rausvai rudos dėmelės.

Dažniausi kenkėjai:

• Paprastasis avietinukas: Graužia lapus, žiedpumpurius, žiedus.
• Avietinis žiedgraužis: Graužia žiedkočius, pumpurai paruduoja ir sudžiūsta.
• Avietinis gumbauodis: Lervos minta stiebų šerdimi, formuodamos gumbus.
• Paprastoji voratinklinė erkė: Pažeidžia lapus, sukelia lapų nudžiūvimą.
• Avietinis amaras: Gyvena kolonijomis, čiulpia sultis, lapai susisuka, ūgliai išsikraipo.

Prevencija apima tinkamą agrotechniką, augalų atsparumą didinančias priemones, taip pat profilaktinį purškimą nuo ligų ir kenkėjų. Naudinga naudoti ir ekologiškus sprendimus, pavyzdžiui, naudingų vabzdžių įveisimą ar augalų apsaugos priemones, pagamintas iš natūralių komponentų.

tags: #darzo #gatve #avizieniai

• mažųjų teisėsaugos gynėjų svajonė
• Skaitykite apie tikėjimo pagrindą
• Kūrybiškumas ir nuoširdūs atvirukai
• kaip nuginčyti tėvystę
• „Želmenėlio“ darželio istorija ir ugdymas