Visais laikais švyturys buvo ypatingas objektas - ne tik laivų kelrodis tamsoje, bet ir paslaptingomis istorijomis apipintas simbolis. Lietuvos pakrantėse stūksantys švyturiai per dešimtmečius tapo mūsų šalies laivybos ir jūrinio paveldo simboliu. Norint tai įprasminti, 2024-ieji Neringoje ir Klaipėdoje paskelbti Švyturių metais.

Ar žinote, kad yra mokslas apie švyturius - farologija? Edukacijos metu vaikai gali tapti švyturių tyrinėtojais (farologais) ir leistis į kelionę po švyturių pasaulį. Jie sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, susipažins su švyturių veikimo principais bei išnagrinės šių priemonių alternatyvas šiuolaikiniame pasaulyje.
Vargu, ar kas tiksliai žino, kada ir kur buvo pastatytas pirmasis švyturys. Tačiau iki mūsų laikų tebėra gyvas pasakojimas apie septynis pasaulio stebuklus. Vienas iš jų buvo 140 m aukščio Egipto sostinės Aleksandrijos švyturys, pastatytas 283 m. pr. m. e. Faroso saloje. Senovėje švyturių prižiūrėtojai buvo atplėšti nuo pasaulio, o jų darbas buvo labai pavojingas - įsisiautėjusi jūra grasindavo pražūtimi net labai įtvirtintiems objektams.
Lietuvoje yra 7 švyturiai, kurie yra įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Žemiau pateikiama lentelė su svarbiausiais jų faktais:
| Švyturio pavadinimas | Statybos metai | Aukštis (metrais) | Matomumas (jūrmylėmis) |
|---|---|---|---|
| Klaipėdos švyturys | 1796 m. (atstatytas 1945/1953 m.) | 44 m | ~18 jūrmylių |
| Nidos švyturys | 1874 m. (dabartinis 1953 m.) | 29,3 m | 22 jūrmylės |
| Uostadvario švyturys | 1873-1876 m. | 18 m | Nebenaudojamas navigacijai |
| Pervalkos švyturys | 1900 m. | 14 m | ~7 jūrmylės |
| Ventės rago švyturys | 1852 m. | 11 m | Automatinis signalas |
| Juodkrantės švyturys | 1953 m. | 19,7 m | 18 jūrmylių |
| Šventosios švyturys | 1957 m. | 39 m | 17 jūrmylių |
Dabartinis Klaipėdos švyturys, esantis Melnragėje, 500 m nuo Baltijos jūros kranto, jau trečią šimtmetį ištikimai tarnauja jūrininkams. Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys buvo įžiebtas 1796 m. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška išliko tik 4 m cokolinė dalis: švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, 1945 m. atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.

Nidos pašonėje, kvapnių pušynų glėbyje, stovi raudonai ir baltai dryžuotas Nidos švyturys. Ikonišku Nidos simboliu tapęs 27 m aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas kilo kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Didžiausiu statybų iššūkiu tapo vis dar pustomas kopų smėlis. Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m., jo aukštis siekia 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km.
Į šiaurę nuo Nidos, svajingose Kuršių mariose ties Pervalka, stūkso 1900 m. pradėjęs veikti seniausias nerijos švyturys. Tai vienintelis visoje nerijoje mariose ant dirbtinės salos įrengtas objektas. Tuo tarpu ant 53 m šalia Juodkrantės iškilusio Raganos kalno stovi paslaptingiausias Lietuvos švyturys, kurio pagrindas yra ažūrinio metalo, o viršutinė dalis apkalta medžiu.

Unikalioje gamtos galia ir ramybe alsuojančioje vietoje, iš trijų pusių supamas Kuršių marių, stovi Ventės rago švyturys. Dabartinis mūrinis raudonų plytų švyturys pastatytas 1852 m. Netoliese, ant Atmatos upės kranto, rasite Uostadvario švyturį. Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus vaizdingų Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas.
Maršrutinis žaidimas „Švyturių takais“ kviečia aplankyti ir sužinoti įkvepiančias šių ypatingų statinių istorijas. Maršrutas kviečia aplankyti keturiose Lietuvos pajūrio savivaldybėse - Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šilutės - besipuikuojančius švyturius. Prie kiekvieno iš jų spustelėjus asmenukę su švyturiu ir parodžius ją žaidimo rengėjų būstinėje, specialiame maršruto leidinyje gaunamas antspaudas. Surinkus visus septynis antspaudus, dalyvaujama loterijoje, kurioje galima laimėti įvairių prizų.