Nuo to laiko, kai teko groti Palangos gatvėse, daug kas pasikeitė gyvenime: studijos, šeima, kelionės, geresnio gyvenimo paieškos. Jei nebūčiau tapęs žurnalistu, gal to nekartočiau. O jei visai nuoširdžiai, labai norėjosi vėl pajusti tą laisvę, kai rūpi tik šios dienos maistas ir nuotykiai. Tas jausmas, kai turėtų nieko nevykti, tačiau vyksta savaime.
Vienas svarbiausių dalykų - surasti tinkamą vietą grojimui. Tokią, kad būtų jauku pačiam, tačiau ne per toli nuo praeivių. Smuikais groja pradedantieji muzikantai - vaikai. Keistas ančiukas beldžia keistą mušamąjį metalinį „kepalą“. Klasikinių instrumentų pasitaikydavo ir anuomet, prieš pusantro dešimtmečio. Tačiau dominavo gitaros ir pankai su rusiškomis Viktoro Cojaus dainomis. Kadaise visų mėgstama rusiška dainelė „Bremeno muzikantai“ buvo vadinama dviejų litų daina. Būtent per ją į kepurę subyrėdavo apie du litus. Kur čia įsitaisius su savo armonika? Beje, šio instrumento J.Basanavičiaus gatvėje neteko sutikti nei anuomet, nei dabar. Įsitaisiau mugėje ant akmeninio burbulo. Visai dera prie aplinkos.
Vienas liaudiškas šokis, antras - jokios reakcijos. Iš pradžių pajunti, lyg grotum sienai. Vėliau praeiviai pripranta prie tavęs, nebesišalina, neapsuka lanku. Gatvė įtraukia ir nebelaiko svetimkūniu. Elegantiška moteris į pasiskolintą kepurę įmeta 20 centų. Gal kažkam gatvės muzikantai yra papildomas kurorto triukšmas? Šitie praeina paskubomis, nekreipdami dėmesio. Toks uždarbiavimas kardinaliai kertasi su vergo filosofija.
Vienas J.Basanavičiaus gatvės praeivis suklūsta - kažkas neįprasto jo ausiai. Stabteli, klauso, akys pasikeičia. Truputį gėda - ką pagalvos žmonės, kad nutraukė skubotą eiseną ir pradėjo trypčioti į taktą. Sustoja latvių kompanija. Jiems lietuviškos melodijos neatrodo svetimos. Šie latviai ne etnologai, tačiau kelias melodijas žino. Labai apsidžiaugia išgirdę „Ka tu teci“. Ar žinote, kas lietuviškų tradicinių šokių melodijas vertina labiau už pačius lietuvius? Jei jų tą valandą būtų ėję daugiau, uždarbis tikrai padvigubėtų.
Po valandos skaičiuojame uždarbį. Fotografas atskaičiuoja savo eurus, kuriuos įmetė dėl vaizdo. Tuomet atmintyje iškyla ryškus prisiminimas - būtent 35 litus uždirbdavome per valandą prieš 18 metų. Žinoma, yra tokių, kurie uždirba žymiai daugiau ir groja gerokai ilgiau.
Moterys pradeda auklėti vaikus - imk monetą ir įmesk grojančiam dėdei. Galima sakyti, kad mokau mažus žmones aukoti ir nieko už tai nesitikėti. Vaikai į muziką iš tiesų reaguoja stebuklingai. Nežinau, ar būtų tas pats, jei gročiau gitara, tačiau atsirado vaikų, kurie tėvų nuostabai lipo iš vežimėlių ir puolė šokti. Kai kuriuos mažylius tėvai tempė tolyn, o jie atbuli žiūrėjo didžiulėmis akimis. Ne vienas paauglys praėjo pro šalį pasišokinėdamas.
Muzika privilioja ir įvairius keistuolius. Visą valandą kantriai klausėsi ir nė nemanė eiti kitur. Keistas jaunuolis, kuriam po naktinių nuotykių šiek tiek braška galva, šiek tiek priminė ir anų laikų prisigretinusius praeivius. Vienas sveikuolis senukas mums, gatvės muzikantams, demonstravo, kaip aukšto spaudimo žarna masažuoja savo seniai nuplikusią galvą - priėjo pakalbino ir pradėjo vanoti sau šonus bei makaulę. Masažas vadinasi. Kodėl vyrams? Paaiškino, kad radiacijai moters genai gamtos yra daug labiau apsaugoti.
Beje, anuomet buvo trumpam sustojusi pakalbėti legendinė dainininkė Janina Miščiukaitė. Jos žodžiai įkvėpė labiau nei įmestas litas: „Vyrai, nuostabiai grojate! Gyvenime jos nesutikau nei iki tol, nei iki jos kelionės į amžinybę.
Grodamas gatvėje, supranti, kad gali pažinti pasaulį keliaudamas.

Linksma muzika ir vaikiškos dainelės - puikus būdas praskaidrinti dieną ir sukurti gerą nuotaiką. Šios vaikiškos dainelės puikiai tiks prie smagių vaikiškų žaidimų, švenčių ir pasilinksminimų. Atraskite gražiausias ir nepamirštamas senąsias animacijos daineles.
Siūlome platų vaikiškų dainelių pasirinkimą, kuris patiks tiek berniukams, tiek mergaitėms. Štai keletas pavyzdžių:
Lietuvos atlikėjai taip pat kuria nuostabias dainas vaikams. Štai keletas jų:
Dainų turinys gali būti įvairus, nuo pamokomųjų iki tiesiog linksmų ir nuotaikingų. Štai keletas dainų turinio pavyzdžių:
Taip pat, vaikams patinka dainelės - istorijos. Pasakojimuose, dainų tekstuose, rašytinėje istorijoje, kurioje atgimsta epocha, žmonių charakteriai, bandoma atsakyti į šiandien mums svarbius klausimus. Ypač įdomūs tampa istoriją kūryboje įprasminusių menininkų portretai.

Gatvė vaikams - tai ne tik kelias į darželį ar mokyklą, bet ir vieta, kurioje jie gali stebėti aplinką, susipažinti su įvairiais žmonėmis ir patirti nuotykių. Tai atsispindi ir dainose, pavyzdžiui, „Gatvės muzikantas“ arba saugaus eismo savaitės „Būk gatvėje atsargus, šito mokyk ir kitus“ šūkyje, kurio metu vaikai mokosi saugaus elgesio gatvėje, atpažįsta šviesoforo spalvas, stato miestus ir inscenizuoja eismo situacijas.
Duonos krautuvėlė - tai vieta, kurioje galima įsigyti šviežios duonos, bandelių ir kitų skanumynų. Vaikams tai gali būti siejama su šiluma, jaukumu ir maloniais skoniais. Straipsnyje minima „Mmm…bandelės“ daina. Taip pat paminėta „Biržų duona“ - viena seniausių ir didžiausių lietuviškų duonos kepyklų, kurios gaminiai vertinami dėl inovatyvumo, šviežumo, tvarumo bei šeimos vertybių puoselėjimo.

Straipsnyje aprašoma daugybė iniciatyvų, skirtų vaikų ugdymui ir kūrybiškumui skatinti. Tai Saugaus eismo savaitė, Rugsėjo 1-osios šventė, „Nykštukų“ grupės šventė „Lik sveikas, Nykštuk“, „Drugelių“ grupės išleistuvių vakaras, sportinė pramoga su trenere, palapinių miestelis darželio teritorijoje, edukacinis užsiėmimas „Bitė ir aš“ su bibliotekininke, edukacinė veikla „Šv. Kazimierai, globok mus“, projektas „Švelniosios avelės“, vaikų kalbinių gebėjimų ugdymas „Aš skaitau“, „Maisto banko“ maisto rinkimo akcija, savarankiškas patiekalų įsigijimas kepyklėlėje, Motinos dienos šventė, išvyka į K. Šios veiklos suteikia vaikams galimybę ugdyti įvairias kompetencijas: kalbinius gebėjimus, emocinį intelektą, socialinius įgūdžius, kūrybiškumą, loginį mąstymą ir fizinį aktyvumą. Jos taip pat skatina bendradarbiavimą, geranoriškumą ir pagarbą vienas kitam.
Straipsnyje taip pat minima daktarės Tovah Klein knyga „Atsparūs vaikai“, kurioje pateikiami praktiniai patarimai tėvams ir globėjams, kaip padėti vaikams ugdyti psichologinį atsparumą ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Knygoje siūlomi penki vaiko atsparumo ramsčiai: emocinio saugumo sukūrimas, emocijų reguliavimo mokymas, ribų nustatymas ir laisvė klysti, ryšio su vaiku užmezgimas ir vaikų priėmimas tokius, kokie jie yra.
Straipsnyje paminėta Judumo savaitė, kurios renginiai skatina aktyvumą, aplinkai draugišką judėjimą ir sveiką gyvenseną. Vaikai dalyvauja pėsčiųjų žygiuose, susitinka su sportininkais ir išbando įvairias sporto šakas.
Straipsnyje minimi kultūriniai renginiai, tokie kaip videografinės operos premjera „Vandenų ir miško virpėjimai“, parodos „Mediniai Biržai“ ir „Husarija - mūsų pasididžiavimas“, mugė „Turizmo gatvė“, putų šou, koncertai, šv. Mišios, pamaldos ir parodų atidarymai Biržuose. Šie renginiai suteikia vaikams galimybę susipažinti su kultūros paveldu, menu ir muzika.
Straipsnyje pateikiami trumpų aprašymų apie įvairius lietuviškus dokumentinius filmus, kurie atspindi Lietuvos istoriją, kultūrą ir socialines problemas. Tai filmai „Senis ir žemė“, „Metai“, „Faktas“, „Siaurukas“, „Naujoji Akmenė“, „Atspindžiai“, „Tomas“, „Būk budrus!“, „Veterinarai“, „Neregių žemė“, „Atsisveikinimas“, „Užupis“, „Juoda dėžė“, „Antigravitacija“, „Rudens sniegas“, „Vėliava iš plytų“, „Pabuvam savam lauki“, „Trys moterys“, „Hilda“ ir kt.
Straipsnyje minimi įvairūs Biržų krašto verslai ir organizacijos, tokios kaip AB „Siūlas“, ICM Solutions, „Rinkuškiai“, „Litesko“, „Maxima LT“, „Nordic proteins“, „Eglės reabilitacijos centras“, „Biržų alus“, „A. S. Sveikatingumo paslaugos“, „Bičių paštas“, „Biržų duona“ ir MB „Karališka švara“.
Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų - tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboliniu duonos sunešimo ritualu prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis.
Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai. Visus Folkloro dienos renginius sujungs deivės Laimos globojama likimo ir laimės tema.
Folkloro diena „Laimužės lemta“ prasidės simboliniu susitikimu „Prie Laimės stalo“. 10 val. į sostinės Katedros aikštę visi šventėje dalyvausiantys kolektyvai suneš po savo krašto duonos kepalą, ir tai taps gyva visą dieną trunkančia ekspozicija. Po šios apeigos senosios lietuvių dainos, šokiai, papročiai, amatai ir tradiciniai valgiai pasklis pagrindinėse Vilniaus erdvėse - Katedros aikštėje, Gedimino kalno papėdėje, Bernardinų sode, kur įsikurs „Laimos dvaras“.
14 val. visi bus pakviesti „Laisvės keliu“ pakilti į Gedimino kalną, į renginį, skirtą istorinei Lietuvos laisvės kelio atminčiai - nuo valstybės kūrimosi iki šių laikų nepriklausomybės atkūrimo. Šventę vainikuos koncertas - vakaronė Katedros aikštėje „Laimei vartus atkėlus...“, priminsianti svarbiausius laimingo žmogaus gyvenimo pradus.
Pagrindinėse scenose vyks teminiai kolektyvų pasirodymai: „Skalsos aruodai“ bus skirti ūkio sėkmei, „Meilės klėtis“ - meilės ir vedybų papročiams, „Laimūs namai“ - namų, įkurtuvių, krikštynų tradicijoms, o „Gegutės sodas“ - deivės Laimos apraiškoms gamtoje ir gyvenime. Bene visoje Folkloro dienos erdvėje žiūrovai bus kviečiami aktyviai įsijungti į bendrą dainavimo, žaidimo, šokio laimės sūkurį.
Visų šventės dalyvių lauks speciali pramoga - „Laimės takas ir šulinys“. „Laimos dvare“ bus išdėstyti sumanumo, žinių, judrumo, kitų gebėjimų patikrinimo, užduočių bei varžytuvių taškai, kuriuos perėjus ir atlikus užduotis bus galima laimėti prizus. Mėgstančiųjų karšto garo malonumus lauks „Laimos pirtis“ - įrengtame senovinės pirties kieme bus galima išgirsti apie jos tradicijas ir procedūras.
Apmąstyti gyvenimą ir vertinti tai, ką turime dabar, džiaugtis buvimu savo namuose kvies net 320 folkloro kolektyvų ir daugiau nei 200 amatininkų iš visos Lietuvos. Kartu su jais pasirodys ir 10 užsienio lietuvių kolektyvų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Rusijos Karaliaučiaus ir Karelijos regionų. Šiemet kaip niekada daug dalyvaus šeimų ansamblių, į kolektyvus plūstejusio jaunimo.
Šiemet pirmą kartą su dainų švente sutaps ir tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“, vyksiantis liepos 1-6 dienomis. Liepos 4 d. jis įsilies į didįjį Folkloro dienos renginį. „Svečiai, o šiuo atveju dar ir iš tolimų kraštų, remiantis mūsų tradicijomis, taip pat neša laimę“, - sakė V. Šatkauskienė.
Lietuvos dainų šventė - svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2-6 d. Vilniuje ištars „Čia - mano namai“.

Mieli svetainės lankytojai. Mes dėkojame, kad lankotės mūsų svetainėje, klausotės dainų ir pasakų. Būtume Jums labai dėkingi, jeigu savo finansine parama prisidėtumėte prie projekto "Kad vaikai dori užaugtų".