Šiuolaikinė lietuvių vaikų literatūra: nuo tradicijų iki modernių eksperimentų

Lietuvių vaikų literatūros istorijos kelias buvo duobėtas, pažymėtas represijų ir draudimų, staigių pakilimų ir nuosmukių. Pirmieji lietuvių rašytojų kūriniai vaikams pasirodė XIX a. viduryje, tačiau nuosekli vaikų literatūra atsirado tik XX amžiuje. Lietuvai 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, skaitinių vaikams ėmė daugėti, o didaktinę literatūrą papildė nuotykinė, humoristinė, lyrinė, modernistinė ir psichologiškai niuansuota kūryba.

Deja, 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija sustabdė natūralią literatūros tėkmę, kūrėjai privalėjo rašyti ideologizuotus - šlovinančius Tarybų Sąjungą ir atitinkančius socialistinio realizmo priesakus - kūrinius. Tik atkūrus nepriklausomybę pradėjo rutuliotis savaime natūrali vaikų literatūros raida. Po šiokios tokios stagnacijos pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, pastaruosius 10-15 metų vaikų literatūra septynmyliais žingsniais lekia į priekį. Ji tampa vis svarbesnė, ryškesnė, įdomesnė, ne tik skaitoma, bet ir vis labiau matoma viešojoje erdvėje.

Kūrybos tendencijos: nuo klasikos iki nonsenso

Literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba teigia, kad visais raidos tarpsniais vaikų literatūra remiasi tautosaka. Naujaisiais laikais ypač aktyviai tautosaka naudojosi poetas Martynas Vainilaitis, o XXI amžiaus literatūroje nauja yra nonsenso stilistika. Ją įtvirtina jaunesnės kartos rašytojai, pavyzdžiui, Vytautas V. Landsbergis, kurio knygos pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis: toje pačioje knygoje absurdą keičia dvasinės temos.

Populiariausi žanrai ir autoriai

Šiuolaikinis skaitytojas mėgsta intriguojančius siužetus, atspindinčius šiuolaikines realijas. Šia kryptimi itin sėkmingai dirba Tomas Dirgėla, kurio detektyvinė serija apie Domą ir Tomą sulaukė milžiniško populiarumo. Taip pat gausiai leidžiamos paveikslėlių knygos, kuriose dažniausiai kalbama apie universalias vertybes, vaiko patirtis ir aktualijas. Reikšmingiausias šio žanro atstovas yra Kęstutis Kasparavičius, o didelio dėmesio sulaukė Linos Žutautės serija apie Kakę Makę.

Realizmas ir socialinės temos

Nauja istorinė situacija tapo proga rutuliotis realistinei prozai. Dabar nėra reikalo rodyti gyvenimą gražesnį, negu jis yra iš tikrųjų. Galima rašyti ir apie skaudžias moralines ar socialines problemas. Šioje srityje išsiskiria Bitė Vilimaitė, kurią jaudina yranti šiuolaikinė šeima ir auganti vienatvė, bei Kazys Saja, nagrinėjantis sudėtingas gyvenimo problemas.

Paauglių literatūroje vis dažniau pasirodo problemų proza, pasakojanti apie alkoholio žalą, patyčias, sudėtingus tėvų ir vaikų santykius. Akvilina Cicėnaitė savo kūriniuose meistriškai atskleidžia paauglių patirtis, o Rebekos Unos „Atjunk“ pristatė pirmąją lietuvišką distopiją. Taip pat verta paminėti Kristinos Gudonytės romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“, kuriame autorė puikiai apnuogina suaugusiųjų „ego“ per maištaujančios paauglės prizmę.

tags: #dabartinis #vaiku #rasytojas

• Išsamus gidas apie pagalbinius apvaisinimo metodus
• Kenkėjų ir ligų atpažinimas
• Matematika ir žaidimai mažiesiems
• vaiko pirštų odos lupimosi priežastys
• Moters, suktis ir visus mylėti