Geriausios pasakos vaikams lietuviškai
Pasakos - neatsiejama vaikystės dalis. Kas vakarą prieš miegą sekamos pasakos ne tik padeda lengviau užmigti, bet ir teikia augančiam vaikui daug naudos. Lietuvių liaudies pasakos, pavyzdžiui, Eglė žalčių karalienė ar Dangus griūva, padeda geriau pažinti gimtąją kultūrą. Klasikinės pasakos, tokios kaip Hanso Christiano Anderseno ar Brolių Grimų, suteikia progą pažinti gėrį ir blogį. Vakaro istorijos iš viso pasaulio atskleis, koks pasaulis įvairus ir įdomus. Be to, pasitelkdami pasakas sukursite jaukius pasiruošimo miegui ritualus.
Pasiūlykite vaikams įvairių pasakų knygų - jie patys išsirinks mėgstamiausias iš jų. Galbūt tai bus vaikystės klasika „Trys paršiukai“ ar „Pelenė“? Pasaulinės tendencijos rodo, kad vis labiau populiarėja pasakos skirtos berniukams arba mergaitėms. Pavyzdžiui, „Pasakos apie drąsias mergaites“, „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ ar „Vakaro istorijos maištininkams berniukams“. Jos įkvėps vaikus drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Dvikalbėse šeimose augantiems vaikams labai aktualios ir dvikalbės pasakos. Skiemenuotos pasakos - didelis palengvinimas besimokantiems skaityti vaikams.
Lietuvių liaudies pasakos
Senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri - jos...
Seniau gyveno vienas labai turtingas ponas. Kartą jis parašė lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!" Prikalė tą lentą prie stuobrio pakelėj.
Seniai seniai ant jūros kranto gyveno žvejys su žmona. Turėjo jie apgriuvusią lūšnelę, tinklą ir suskilusią geldą, štai ir visas turtas. Senelis gaudė žuvis, senelė jas kepė ir taip abu gyveno. Nei nepajuto, kaip senatvės sulaukė. Vieną kartą užmetė senelis tinklus ir pagavo...
Buvo trys broliai: du gudrus ir vienas kvailas. Tėvas prieš mirtį jiems pasakė: - Ateikit kasnakt po vieną ant mano kapo, prisipylę po maišeli pelenų. Kai tėvas pasimirė, gudrieji broliai prašo kvailį, kad jis eitų pirmą naktį. Kvailys, prisipylęs pelenų maišelį, nuėjo ant...
Vieną kartą arė žmogus dirvą pagiry. Netoliese gulėjo meška. Pamačiusi žmogų, ji ir šaukia: - Žmogau, žmogau, aš tavo jautelius pjausiu. Nusiminė žmogus, nežino, kaip nuo meškos gelbėtis, o čia pasisuko lapė ir sako: - Ką man duosi, jeigu aš tavo jautelius išgelbėsiu?
Miške augo kiškelis. Jis visko bijodavo. Bijodavo dieną, bijodavo naktį, kentė baimę ištisus metus. Paskui kiškelis užaugo didelis, ir jam nusibodo...
Senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti: - Senučiut, senučiut, dangus griūva - bėgsiu! - Nebėk, katiniuk, negriūva. Tiktai vėl...
Buvo kartą sena ožka. Turėjo ji septynis ožkelius ir mylėjo, kaip myli savo vaikus kiekviena motina. - Vaikučiai, aš išeinu į girią, o jūs, žiūrėkit, saugokitės vilko. Jeigu jis čia...
Iš dangaus, lėtai supdamasi, leidosi Snaigė. Jau buvo pavasaris, iš žemės baigė išeiti pašalas, ir snigo bene paskutinį kartą. - O,- sukuždėjo ji, pažvelgusi...
Gyveno kartą moteriškė. Ji turėjo dukterį ir podukrą. Dukterį mylėjo, o podukrą visaip vargino, sunkiausius darbus užduodavo. - Visai aptingai, snaudale,- beganydama.
Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonelės pasiieškoti. Tėvas sako: - Eik. Vaikas ėjo ėjo, priėjo girią ir...
Seniai labai seniai, tankiame miško kampelyje gyveno sau būrelis miško žvėrelių. Jie stebėjo, kaip vienas po kito krito medžių lapai, […]
Jaukiame mažame namelyje ramios gatvelės gale kartu gyveno trys gyvūnėliai: šuniukas Margis, katytė Emilija ir papūga Birutė. Žaisdavo jie dažniausiai […]
Kitą kartą gyveno trys paršiukai - trys broliai. Bet...
Kartą senelė sako: - seneliuk, seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime? - Et, nedidelė bėda, - atsakė senelis. - Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę. Kaip tarė, taip ir padarė. Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o...
Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno mėnulis ir saulė. gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą. Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko. - Tu tokia...
Už laukų laukelių, už kalnų kalnelių, trisdešimtoj valstybėj, didžiuose puikiuose rūmuose gyveno karalius su karaliene. Daug jie visa ko turėjo, tik nedavė jiems Dievas vaikų, ir juodu liūdėjo. Pagaliau įvyko, ko troško karaliai: jiems gimė duktė, ir tokia graži, kad nė pasaka...
Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...
Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais. Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako: - Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso. - Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti! Vilkas girdėjo...
Buvo kartą maža miela mergaitė, ir kas tik ją pamatydavo, visi pamildavo, bet labiausiai mylėjo senelė - ji nebeįmanė nė ko jai beduoti.
Buvo kartą karalaitis, jis ieškojo sau pačios; bet norėjo gauti būtinai tikros karalaitės. Beieškodamas išvažinėjo visą pasaulį, o visiškai tinkamos niekur negalėjo rasti. Karalaičių buvo daug, tik kiekvienai vis šio ar to trūko.
Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Stūkso miškai ir sodai sustingę,...
Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. Landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!" Ir pasileido bėgt. Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir...
Kitą kartą gyveno didikas, kuris, likęs našlys, vedė tokią didžiuoklę moterį, tokią puikuolę, kokios kitos pasaulyje nerastum. Ji turėjo dvi dukteris, visiškai tokio pat būdo ir visu kuo į save panašias.
Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės. Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė. Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė. Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu. Lapei iš...
Gyveno kartą prie ežero maža mergaitė, vardu Eglutė. Tiesą sakant, šįmet ji jau nebemaža -- jai sukako ketveri metukai.
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia - gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės - apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti. Jauniausioji duktė sako: - Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu. Kai...
Ore smarkiai šalo; sniegas snigo ir temo. Buvo paskutinis metų vakaras. Tą vakarą ėjo gatve varginga mergaitė, maža, vienplaukė, basa. Iš namų ji buvo išėjusi su klumpėmis, bet naudos iš jų maža teturėjo. Tos klumpės buvo motinos, ir mergaitei smuko. Nukrito jai nuo kojų beskubant...
Gyveno seniau vienas labai turtingas ponas. Kartą jis parašė lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!" Prikalė tą lentą prie stuobrio pakelėj.
Viename sodžiuje gyveno ūkininkas su žmona ir turėjo sūnų Mikutį. Guvus tai buvo bernaitis: padykęs ir pramaniūgas. Jis nuolat baidė paukštelius, vaikė šunelį ir katytę, gainiojo po kiemą vištas. Kai Mikutis paūgėjo, tėtė liepė jam ganyti gyvulėlius. Išgena būdavo Mikutis...
Gyveno senelis ir senelė. Nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą. - Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis. Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova....
Kitados senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri - jos...
Kažin kada, labai seniai, numirus tėvui, trys malūnininko sūnūs dalijos turtą. Vyresnysis sūnus pasiėmė malūną, antrasis asilą, o mažajam, Jonui, davė katiną: manykis, sako, gyvenk! Sėdi Jonas susitraukęs, nuliūdęs ir kalba: - Ką aš dabar veiksiu su tuo ūsočium? Katinas...
Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako: - Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti? - Menka čia bėda,- atsakė žynė.- Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas...
Kad mergaitė - Ne miegalė, Tik...
Gyveno kitados brolis, kuris turėjo seserį Sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Jų motina buvo mirusi, o ūkį valdė pamotė ragana. Pamotė turėjo ir savo tikrą dukterį, kuri buvo negera ir nedaili. Ji vaikščiodavo išsipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė. Kol brolis buvo...
Pamokslingos pasakos vaikams
Pamokanti pasaka apie bebriuką Bronių, vis nukeldavusį savo koncertą vėlesniam laikui. Ką išmoko bebriukas (ir pasakos autorė!) apie vis atidedamus darbus.
Pasaka apie gyvūnėlius, kuriems sniegas patinka labiau už lietų? Ką apie tai išmoko laputė Laima, geniukas Gediminas ir kiškiukas Karolis? Ar lietus tikrai jau toks blogas?
Seniai labai seniai, blizgančiu šviežio sniego sluoksniu užklotame miške, voveraitė Giedrė šokinėjo po medžiais ir krūmais, niūniuodama smagią dainelę, kažką […]
Pasaka apie drambliuko Dominyko ir skruzdėlytės Simonos susitikimą. Kaip bėdai užklupus jie išmoksta nesikuklinti ir paprašyti pagalbos?
Pasaka apie boružėlę, susitaikiusią su metų kaita. Ar pavyko jai sutikti rudenį?
Pasaka apie darželio išvyką į parką ir pamoką kaip skirtingi vaikai gali žaisti skirtingai. Ir nieko tame nėra baisaus.
Šuniukas Margis leidžiasi į kelionę, išmokiusią jį vertinti tai, ką turi.
Seniai labai seniai, tolimuosiuose šiltuose kraštuose gyveno toks paukštis povas.
Aš girdėjau, kad visai šalia mažo upelio, bei senų aukštų liepų jaukiame namelyje gyvena ežiukų šeimyna. Jauniausia šioje šeimoje yra […]
Pasaka apie mešką miegalę. Prieš miegą puikiai tinkanti pasaka vaikams, su pamokančia istorija. Kaip gyvūnėliai bandė mešką žadinti, ir kam geriausiai tai pavyko padaryti.
Seniai labai seniai, o gal dar ir dabar plačiuose Afrikos laukuose, kuriuos saulė lepina ištisus metus, auga įspūdingi medžiai, vadinami […]
Pasaka apie klevo medį, labai mėgusį savo lapus.
- Bet mums reikia pasirūpinti maisto atsargų žiemai, antraip gali prispirti badas, - tarė katė, - juk tau,...
Pasakos vaikams berniukams ir mergaitėms
Pasaulinės tendencijos rodo, kad vis labiau populiarėja pasakos skirtos berniukams arba mergaitėms. Pavyzdžiui, „Pasakos apie drąsias mergaites“, „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ ar „Vakaro istorijos maištininkams berniukams“. Jos įkvėps vaikus drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis.
Dvikalbėse šeimose augantiems vaikams labai aktualios ir dvikalbės pasakos.
Skiemenuotos pasakos - didelis palengvinimas besimokantiems skaityti vaikams.
Gyveno kartą žmogus, toks jis vargšas buvo, jog - Nieko neturėjo. Apsitaisė sykį kuo galėdamas ir išėjo į pasaulį. Sutiks kokį žmogų ir klausia: - Kodėl aš nieko neturiu? - Ar turi kokį nors darbą? - Ne, neturiu. - Kad neturi darbo,- sako jam žmogus,- iš kur tu ką...
Vienas ponas labai troško turtų ir dieną naktį kartodavo, kad didžiausias jo noras - turėti daug aukso. Nuėjo jis kartą į bažnyčią ir meldžiasi: „Dieve, duok man aukso, duok man aukso!.." Kur buvęs nebuvęs, prieš jį atsirado Šv. Petras ir klausia: - O kiek tu aukso nori, žmogau?...
Turėjo tėvas du sūnus, vyresnysis buvo gudrus ir sumanus, - ką paima, tą padaro, o jaunėlis - kvaišelis, nieko neišmanė, nieko negalėjai jo išmokyti. Kai tik koks reikalas ar darbas - vis vyresniajam, vis jam....
Susimetė kartą draugėn pelytė, paukštelis ir dešra, bendrai tvarkė namų ūkio reikalus, ilgą laiką gražiai ir sutartinai gyveno ir nemažai gero užgyveno. Paukštelio darbas buvo kiekvieną dieną skraidyti į girią malkų. Pelė turėjo vandenį nešioti, ugnį kūrenti ir stalą...
Senais laikais gyveno Persijoj galingas karalius. Jis labai mėgo visokius nepaprastus daiktus. Dažnai jis darydavo pasilinksminimus ir į juos kviesdavo nebūtų daiktų pramanytojus ne tik iš savo karalystės, bet ir iš svetimų kraštų. Vienas karalius pastatė per upę gryno aukso tiltą. Kas norėjo per tą tiltą pereiti, tas turėjo dešimt auksinių užmokėti. O kad niekas be žinios nevaikščiotų, karalius liepė savo trims sūnams panakčiui tiltą saugoti. Pirmą vakarą jis nusiuntė vyriausiąjį sūnų. Netrukus...
Toli toli iš čia, ten, kur žiemą išskrenda kregždės, gyveno karalius. Jis turėjo vienuolika sūnų ir vieną dukterį, vardu Elzytę. Visi broliai buvo karalaičiai ir vaikščiojo į mokyklą su žvaigždėmis ant krūtinės ir kalavijais prie šono.
Gal seniai, gal neseniai, tėvams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas bodamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasauli keliauti, bene ras kur pastogėlę. Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o...
Buvo toks žmogus, jis turėjo sunų ir dukterį. Tėvams mirus, liko jiedu vieni. Tam sūnui niekas nesisekė - jis pats žinojo, kad neturi dalios, o dukteriai viskas klojosi kuo geriausiai. Syki ji sako savo broliui: - Vesk moterį ir gyvenk. - Tu matai, kad man niekas nesiseka,-...
Evaldukas užrištomis akimis gali nuvesti į pajūrį. Tiesiai per mišką. Jam nereikia nei takų, nei keliukų. Jis nepaklys. Jis veda, veda ir pagaliau atveda Danutę ir jos tėtį už žvejų uosto, ant kopos. Danutės tėtis nusilenkia jūrai: - Sveika, jūra motinėle!.. Tu visada gera ir...
Labai seniai viename Persijos mieste gyveno du broliai, vardu Kasimas ir Ali Baba. Kasimas vedė pačią, turėjusią didelę krautuvę ir gražų gabalą žemės, ir jis tapo turtingu ir žinomu mieste žmogum. Ali Baba vedė pačią tokią pat vargšę, kaip jis pats, ir gyveno menkoj...
Buvo kitados toks keistuolis muzikantas. Nusikabino nuo pečių smuikelį ir kad...
Gyveno senis ir senė Prie jūrų, prie marių mėlynųjų. Gyveno jie tamsiausioj žeminėj Trisdešimt tris metus lygiai. Senis žuvį žvejojo tinklais, Senutė verpalą savąjį verpė.
Gyveno senelis ir bobutė. Turėjo senelis žirnelį, bobutė pupelę. Pasodino bobutė tą pupelę palovy. Pupelė augo augo, užaugo lig lovos ir pradūrė lovą; paskui užaugo lig lubų ir lubas pradūrė.
Vieną rytą kalifas Ben Zaidas išjojo medžioti su būriu savo linksmų draugų. Jojant per girią, kalifas pamatė elnią ir ėmė vytis. Elnias labai greitai bėgo, kalifas vis vijo ir toli paliko savo draugus. Netrukus elnias dingo kalifui iš akių, tada jis sustabdė arklį ir nulipo...
Sugalvojo drugys vesti, jis norėjo paimti gražią gėlę kokią. Apsidairė aplink - gėlės grakščiai lingavo ant savo aukštų stiebelių, kaip pridera netekėjusioms mergaitėms, o išsirinkti nuotaką iš tokios daugybės gėlių - daiktas labai sunkus buvo. Drugys pirmiausia nuskrido pas...
Labai seniai viename kaime gyveno berniukas, vardu Virgutis. Sunkiai susirgo jo mama. Virgutis labai mylėjo savo mamą.
- Tai bent šaltelis!- džiaugėsi sniego senis.- Vienas malonumas toks oras! Ir tas pasiutęs žiemys kaip mane meiliai glosto, kaukdamas pagal ausis!
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
