Persileidimas: Išsami Informacija Apie Priežastis, Simptomus ir Pagalbą
Jei sužinojus apie nėštumą ir neilgai spėjus juo pasidžiaugti prasideda kraujavimas, skausmas, būsimos motinystės džiaugsmą keičia nerimas: ar pavyks nėštumą išsaugoti?
Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui.
Kas yra persileidimas? Apibrėžimas ir Statistika
Savaiminis persileidimas - tai vaisiaus netektis iki 22-os nėštumo savaitės.
Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki vaisius tampa gyvybingas už gimdos ribų.
Medicininis persileidimo terminas vadinamas savaiminiu abortu.
Abortas, arba persileidimas, - tai nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria <500g.
Vėliau iškilusi rizika nutrūkti nėštumui vadinama gresiančiu priešlaikiu gimdymu.
Persileidimas, įvykęs per pirmas 12sav., vadinamas ankstyvuoju, o po 12sav. - vėlyvuoju.
Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį nėštumo trimestrą.
Apie 80 % persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius.
Persileidimai mažiau tikėtini po 20 nėštumo savaitės - tai vėlyvi nėštumo nutrūkimai.
Beveik 50% visų nėštumų gali baigtis persileidimu.
Dažnai moterys nežino, kad yra nėščios, arba tai įvyksta prieš menstruacijų nebuvimą.
Tačiau beveik 15-25 % žinomų nėštumų gali sukelti persileidimą, o daugiau nei 80 % nėštumų baigiasi per pirmąjį trys nėštumo mėnesiai.
Persileidimas gali būti vienkartinis įvykis arba kartotis.
Net ir patyrus persileidimą, dauguma moterų vėliau sėkmingai turi sveiką nėštumą.
Savaiminis abortas įvyksta nevalingai.
Jei įvyksta daugiau nei du kartus, vadinamas įprastiniu.
Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis.
Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu.
Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas.
Persileidimo rūšys ir eiga
Persileidimai skirstomi į kelias pagrindines rūšis.
- Gresiantis persileidimas: Pasireiškia kraujavimu nėštumo metu, tačiau nėštumas dar gali tęstis. Kai kraujuoja ir gresia persileidimas, gimdos kaklelis nėra išsiplėtęs.
- Neišvengiamas persileidimas: Reiškia, kad nėštumo nutraukimo procesas jau prasidėjo ir jo sustabdyti nebeįmanoma. Pastebimas kraujavimas ir mėšlungis, plečiasi gimdos kaklelis.
- Nepilnas persileidimas: Įvyksta, kai dalis nėštumo audinių pasišalina, tačiau dalis lieka gimdoje.
- Pilnas persileidimas: Kai visi nėštumo audiniai pasišalina natūraliai.
- Nesivystantis nėštumas: Nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis.
- Pasikartojantis persileidimas (RM): Kai moteris per pirmąjį trimestrą iš eilės nutrūksta tris ar daugiau nėštumų, tai vadinama pasikartojančiu persileidimu.
Pagrindiniai persileidimo požymiai ir simptomai
Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
- Tepimas, išskyros su krauju. Kraujingos išskyros arba kraujavimas iš genitalijų.
- Kraujavimas. Nėštumo metu moteris dažniausiai kraujuoja dėl gresiančio, prasidėjusio ar jau įvykusio persileidimo. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimas gali būti nuo lengvo tepimo iki gausesnio, net su krešuliais.
- Skausmas, spazmai, sąrėmiai. Pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmas.
- Gimdos kaklelio atsivėrimas.
- Audinių gabalėliai pasišalinantys su krauju.
- Nėštumo simptomų išnykimas. Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Tokiu atveju gimda mažėja, gali atsirasti tamsiai kruvinų išskyrų, iš spenelių išsispaudžia pieno, nėštumo testas tampa neigiamas.
- Silpnumas ar net alpimas. Vienintelis požymis gali būti skausmas placentos vietoje, vėliau gali atsirasti vis didėjantis silpnumas ar net alpimas.
Kad ir koks būtų kraujavimas - ar tik tepliojimas, ar gausus, net su krešuliais, moteris, žinanti, kad jau laukiasi vaikelio, būtinai turi kreiptis į ginekologą.
Persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai
Persileidimas gali būti nulemtas įvairių priežasčių.
Ankstyvojo nėštumo persileidimo priežastys (iki 12-14 savaičių)
Pirmais nėštumo mėnesiais moteris gali kraujuoti, jei pastojo ne gimdoje arba dėl neįprastai besivystančio nėštumo gimdoje (pvz., jei vaisius nustoja vystytis arba vyksta kokie nors pūsliniai pokyčiai placentoje, t. y. atsiranda pūslinė išvisa).
Kraujavimą gali paskatinti ir kitos priežastys, nesusijusios su nėštumu, pavyzdžiui, kraujuojantys gimdos kaklelio polipai ar net vėžys.
Esant nėštumui iki 12sav., ir nežinant jo nutrūkimo priežasties, gydymas nenaudojamas, nes dažniausia priežastis yra chromosomų pokyčiai.
Dažniausia priežastis - genetiniai vaisiaus chromosomų sutrikimai, dėl kurių nėštumas negali vystytis normaliai.
Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50% visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų.
Kai iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto vaisius, jo ląstelės dalijasi ir dauginasi kelis kartus, gali būti anomalijų.
Dauguma chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai.
Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų.
Pirmojo trimestro metu persileidimą nulemia chromosomų defektai arba placentos problemos.
Tam tikrais atvejais vaikas gauna per daug ar per mažai chromosomų.
Nėra aišku, kodėl taip nutinka, tačiau vaisius, esant tokiems defektas, negali toliau vystytis.
Placenta aprūpina vaisių krauju, kuriame yra deguonies ir maisto medžiagų.
Vėlyvojo nėštumo persileidimo priežastys (po 12-14 savaičių)
Kai nėštumas 13-14 savaičių, baigia formuotis placenta ir pavojus persileisti sumažėja.
Tačiau jei moteris pradeda kraujuoti, tai gali būti pavojinga.
Štai dvi dažnos priežastys:
- Netinkamai prisitvirtinusi placenta. Jei ji prisitvirtina žemai ar net dengia gimdos kaklelį, yra atsidalijusi nuo gimdos sienelės, gali prasidėti net labai gausus kraujavimas. Moteris gali nejausti jokio skausmo arba justi pavienius gimdos susitraukimus. Tai labai pavojinga, būtina vykti į ligoninę.
- Atšokusi, atsidalijusi placenta. Kraujavimą gali sukelti ir atšokusi arba atsidalijusi placenta (trečdalis, pusė arba visa). Placentai atsiskyrus nuo gimdos sienelės, net jei buvo gerai prisitvirtinusi, galimas kraujavimas į gimdos ertmę. Atsidalijus daliai placentos už jos susiformuoja kraujo krešulys, kuris toliau skatina ją atsidalyti, kraujo gali prasisunkti į gimdos raumenį ir vaisiaus vandenis.
Persileidimas kartais įvyksta, kai motinai susilpnėjęs gimdos kaklelis, vadinamas gimdos kaklelio nepakankamumu.
Prieš persileidimą, kurį sukelia gimdos kaklelio nepakankamumas, paprastai galima pastebėti keletą simptomų.
Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia minėtos lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas.
Tai nutinka dėl eklampsijos, aukšto kraujospūdžio, kraujagyslių ir kai kurių inkstų ligų, diabeto, esant daugiavaisiam nėštumui, gimdai užspaudus tuščiąją veną, patyrus traumą arba kai gimdoje yra auglių, įgimtų anomalijų.
Iš infekcijų pavojingiausios šios: raudonukė, citomegalija ir toksoplazmozė.
Silpnas gimdos kaklelis gali nulemti ankstyvą gimdos kaklelio atsivėrimą ir persileidimą.
Dėl policistinių kiaušidžių sindromo padidėja kiaušidės ir pasireiškia hormonų disbalansas.
Šis sindromas - dažna nevaisingumo priežastis, todėl manoma, kad jis gali lemti ir nėštumo nutrūkimą.
Nuomonės apie gimdos miomos įtaką persileidimui prieštaringos, tačiau dauguma miomų nesukelia problemų nėštumo metu.
Gyvenimo būdo ir aplinkos įtaka
Riziką didina tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholis ar didelis fizinis ir emocinis stresas.
Stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą.
Reikia saugotis toksiškai veikiančių medžiagų, tokių kaip švinas, arsenas, formaldehido dujos, anestezijai (bendrai nejautrai operacijos metu) naudojamų dujų ir, žinoma, radiacijos.
Persileidimas gali įvykti ir pirmosiomis nėštumo dienomis ar savaitėmis, moteriai net nepastebint ir nežinant apie tai, kad ji buvo pastojusi.
Tai iš dalies yra susiję su pastojančios moters amžiumi:
- iki 30 m. savaiminis abortas įvyksta 10 proc. atvejų,
- 31-40 m. apie 15 proc.,
- virš 40-44 m. beveik 35 proc.,
- o vyresnėms nei 45 m. daugiau nei 50 proc.
Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę.
Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų.
Pavyzdžiui, 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą, nei 20 m. moteris.
10 persileidimų rūšių: skirtumo supratimas ir kodėl tai svarbu
Persileidimo diagnostika
Įtariant persileidimą, atliekamas išsamus sveikatos būklės įvertinimas.
Ginekologas patikrins, ar neatsiveria gimdos kaklelis.
Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę.
Bus atliktas ultragarso tyrimas, kuris leis sužinoti, ar vaisius vystosi, ar pastojo gimdoje, kur formuojasi placenta ir kt.
Šiais tyrimais tikrinamas vaisiaus širdies plakimas arba trynio maišelio buvimas.
Norint patikrinti persileidimą, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, nes jo metu matuojamas žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), placentos sukurtas hormonas.
Žemas hormonų kiekis rodo persileidimą.
Kruopščiai ištyręs ginekologas nuramins ir išleis namo arba patars skubiai vykti į ligoninę.
Gydymas ir valdymas po persileidimo
Iki 12-os nėštumo savaitės įprastai jokių vaistų neskiriama, išskyrus folio rūgšties tabletes.
Vienintelis gydymas - vengti sunkaus fizinio darbo, streso, lytinių santykių.
Kartais tokio tausojamojo režimo tenka laikytis ilgai - mėnesį ar dar daugiau.
Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai, arba jei nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis, tolesnis gydymas yra reikalingas.
Kai moteris patiria persileidimą, iš gimdos turi būti pašalintas visas vaisiaus audinys.
Tolesnio gydymo paprastai nereikia, jei organizmas iš organizmo pašalino visus vaisiaus audinius.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti palaukti, kol pamatysite, ar asmuo pastojo savarankiškai.
Kartais moteris gali norėti palaukti persileidimo, kuris gali užtrukti kelias dienas.
Tačiau tai gali būti nesaugu.
Jei asmuo nori nutraukti nėštumą anksčiausiai, gydytojai gali skirti vaistus, kurie padeda gimdai pastoti.
Šios parinktys paprastai prieinamos tik tuo atveju, jei likus 10 savaičių iki nėštumo įvyko persileidimas.
Jie gali būti paguldyti į ligoninę per naktį stebėti.
Kai kraujavimas sustoja, galima tęsti kasdienę veiklą.
Tais atvejais, kai nėštumas trunka ilgiau nei dešimt savaičių, vienintelė išeitis gali būti operacija.
Jei persileidimas progresuoja, pasišalina dalis vaisiaus audinių ar nustatoma vaisiaus žūtis, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas.
Atliekant bet kurią gydytojo atliekamą procedūrą, gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami arba iškrapštomi iš gimdos.
Jei moteris praeityje patyrė persileidimą dėl gimdos kaklelio nepakankamumo, vėlesnį nėštumą gydytojas gali gydyti sukamuoju dygsniu.
Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50% visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų.
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju.
Jei moteris jau laukiasi ir yra grėsmė, kad vėl gimdys prieš laiką, mes atidžiai stebime jos nėštumą.
Jei gimdymas prasideda prieš laiką, tuomet stengiamės gimdymą sustabdyti parai ar dviem.
Taip darome, kad suspėtume paruošti naujagimį gimimui prieš laiką, kad jis galėtų kuo savarankiškiau kvėpuoti.
Jei naujagimis yra itin neišnešiotas, tam tikrais medikamentais bandome apsaugoti jo smegenis.
Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame.
Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus.
Tam tikrose situacijose mes nukreipiame gydytojo endokrinologo, genetiko, hematologo konsultacijoms.
Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.
Persileidimo prevencija
Dauguma persileidimų įvyksta dėl nėštumo problemų.
Jų negalima užkirsti kelio.
Tačiau jei žmogus serga liga, jos gydymas gali padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę.
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas.
Sužinojusios apie nėštumą, pradėkite lankytis pas gydytoją kuo anksčiau, geriausiai 8-12 nėštumo savaitę ir atlikite visus reikiamus tyrimus.
Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį.
Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
Sulėtinkite gyvenimo ritmą, venkite streso, nesinervinkite, siekite daugiau malonių įspūdžių.
Jei kraujuojate, venkite sunkių buities darbų.
Nekelkite aukštai rankų: nevalykite langų, nekeiskite užuolaidų, taip pat žemai nesilenkite, nieko sunkiai nekelkite ir neneškite.
Paprašykite namiškių.
Valgį gaminkite sėdėdama, nes per ilgai stovint gali pradėti susitraukinėti gimda.
Laikykitės dienos režimo.
Nenaktinėkite, o ryte ilgiau pasilepinkite lovoje.
Gaivus oras svarbus ne tik motinos sveikatai, bet ir tinkamam vaisiaus vystymuisi, todėl svarbu vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Mitas prieš Faktą: Dažni įsitikinimai apie nėštumo išsaugojimą
Dažnai savo praktikoje susiduriame su mitais.
Vienas pagrindinių mitų, jog magnio vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Tai yra netiesa.
Patikimi tyrimai rodo, kad magnis priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, todėl būtent šiuo tikslu nėštumo metu neturėtų būti skiriamas.
Jei organizme trūksta magnio ir atsiranda tam tikrų kūno dalių mėšlungis, gydytojai nėščiosioms šį papildą paskiria.
Jei moteris serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet magnį paskiria gydytojas kardiologas.
Kitas mitas - manymas, kad gulėjimas lovoje ir mažas judėjimas gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo.
Moksliniai tyrimai nerodo, jog gulėjimas lovoje galėtų pagelbėti, todėl mes, gydytojai, nerekomenduojame nėščiosioms gulėti lovoje.
Fizinio aktyvumo stoka gali būti net žalinga dėl nėštumo metu intensyviau dirbančios kraujo krešumo sistemos, o gulint kraujo tėkmė dar ir sulėtėja.
Dėl šios priežasties galūnėse gali susidaryti trombai, kurie gali atitrūkti ir nukeliauti į labai svarbias kraujagysles, jas užkimšti.
Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek moteriai, tiek vaisiui.
Mes rekomenduojame kitokį ramybės režimą - nėštumo tausojimo.
Jūs turėtumėte labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir jausti, kada reikėtų pailsėti.
Rečiausias mitas - šlakelis stipresnio alkoholio gali sustabdyti priešlaikinį gimdymą.
Nors šis mitas labai senas, tačiau vis dar tenka jį išgirsti.
Teoriškai alkoholis galėtų atpalaiduoti gimdos raumenis, tačiau jo žala yra nepalyginamai didesnė.
Nėra saugaus alkoholio kiekio.
Neretai moterys naudoja tam tikrus homeopatinius preparatus, tačiau moksliniai tyrimai neigia šių preparatų veiksmingumą.
Emocinės pasekmės ir gedėjimas po persileidimo
Liūdna nėštumo baigtis visada reikalauja tiek fizinės, tiek emocinės tėvų stiprybės.
Persileidimas traumuoja visą šeimą, o ypač - moterį.
Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas.
Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti.
Pradžioje moteris ar abu tėvai patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą.
Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą.
Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save.
Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti.
Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas.
Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko kai moteris dar laukėsi.
Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos.
Moteris daug galvoja apie vaikelį.
Nors tų dviejų realybių - buvusios ir esamos - išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save.
Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos.
Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu.
Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį.
Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai.
Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę.
Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą.
Nebelieka iliuzijų.
Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra.
Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas - bejėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį.
Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas.
Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais.
Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį.
Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu.
Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengiau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą.
Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis.
Dauguma persileidusių moterų puola į kraštutinumus, bando pastoti kuo greičiau, bet visos pastangos baigiasi neviltimi.
Gydytojai pataria moterims pailsėti bent kelis mėnesius.
Kitas svarbus žingsnis - išsiaiškinti galimas persileidimo priežastis ir nustatyti rizikos veiksnius.
Kad ir kokia būtų situacija, labai svarbu nekaltinti savęs dėl persileidimo.
Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus.
tags: #cozza #kai #ivyksta #persileidimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
