Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama intelekto negalią turinčių asmenų integracijai į visuomenę. Vienas iš būdų tai įgyvendinti - grupinio gyvenimo namai, kuriuose žmonės su negalia gali gyventi savarankiškai, tačiau su reikiama priežiūra ir pagalba. Šios įstaigos siekia užtikrinti visavertį žmogaus su negalia gyvenimą, garantuojantį jo orumą, ugdantį pasitikėjimą savimi ir leidžiantį aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.

Juragiuose, „Akvilos“ grupinio gyvenimo namuose, pavadintuose Gogeno vardu, gyvena dešimt intelekto negalią turinčių asmenų. Ši bendruomenė neseniai atšventė metų įkurtuves. Namiškiai - taip vadinami gyvenimo namų gyventojai. Dešimt čia įsikūrusių intelekto negalią turinčių žmonių, iki apsigyvendami grupinio gyvenimo namuose, gyveno su tėvais arba valstybinėse globos įstaigose. Prieš metus jų gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Dabar paklausti, ar norėtų grįžti gyventi su tėvais, tvirtai atsakė, kad ne. „Noriu būti savarankiška“, - teigia vienas iš gyventojų.
Andrejus į šiuos namus atsikraustė vėliausiai, vasarį. „Norėjau gyventi atskirai, be tėvų, nes jau užaugau. Turiu daugiau laisvės, savarankiškai gyvenu. Važiuoju į dirbtuves dirbti. Važiuojame į keliones. Buvau Latvijoje“, - Andrejus lėtai dėsto gyvenimo čia pranašumus. Paklaustas, ko sau palinkėtų šiuose namuose, nedvejodamas atsakė: „Laimės.“ Po pauzės papildė, kad jam laimė yra draugai, su kuriais gerai sutaria. Andrejus aprodė namų kiemą, čia auginamas daržoves, gėles ir pakvietė į vidų. Jų dienos ritmas toks pats, kaip ir mūsų: dieną - darbai ir veiklos, po jų - laisvalaikis, poilsis.
Gogeno namuose kiekvienas turi savo kambarį, vos keli gyvena dviese. Kambarius tvarkosi patys, rūpinasi savo daiktais, drabužiais, batais. Bendroje patalpoje yra virtuvė-valgomasis, svetainė. Šias erdves taip pat tvarkosi patys: plauna grindis, valo dulkes. Namiškiai noriai kvietė pasisvečiuoti jų kambariuose ir džiaugsmingai rodė piešinius ant sienų. „Čia sandėliukas. Yra makaronų, miltų, kavos, sausainių“, - namiškė Diana rūpestingai vardijo tvarkingai lentynose sudėtus maisto produktus. „Žoliapjovė, karutis.“ „Man labiausiai patinka gaminti varškėčius“, - geros nuotaikos neslėpė Miglė ir pasidalijo tobulų varškėčių receptu. Vakarienei namiškiai gamino šaltibarščius ir keptas bulves.
Jų įkūrėja J. Čilvinaitė papasakojo šio pavadinimo istoriją: „Grupinio gyvenimo namų trumpinys - GGN. Mes taip ir sakydavome. Namiškiams gal kartais sunku būdavo pasakyti tą GGN, tad jie ėmė vadinti Gogeno namais. Prisiminiau dailininką Polį Gogeną. Jis gilinosi į egzistencijos klausimus, aktualius kiekvienam žmogui. Tai artima mūsų filosofijai. Jo paveikslo reprodukcija „Iš kur atėjome? Kas esame? Kur einame?“ puikuojasi ant sienos." Antroposofinės iniciatyvos „Camphillo“ krypčiai atstovaujanti „Akvila“ savo veiklą pradėjo 2018 m. Garliavoje.
Namai, integruoti į bendruomenę, keičia visuomenės požiūrį į žmogų su negalia. „Pažiūrėkime iš žmogaus su negalia perspektyvos. Žmogus su negalia gali pradėti gyventi savo gyvenimą, kurti savo likimą. Gimtadienį švęsti - ne su tėvų draugais, o su savo, važiuoti atostogų ne ten, kur važiuoja mama ir tėtis, leisti laisvalaikį ne ten, kur jį leidžia mama ir tėtis, o taip, kaip nori jis. Jis gali turėti savo draugų, su jais draugauti, susipykti, įsimylėti, neįsimylėti, turėti savo darbą, savo veiklą, klysti, išleisti visus pinigus, susitaupyti pinigų. Gyventi taip, kaip gyvena visi žmonės“, - pokalbyje dalyvavę namiškiai pritariamai linkčiojo.
Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į žmogų su negalia J. Čilvinaitė prasitarė, kad Gogeno namų įsikūrimas Juragiuose nebuvo lengvas ir ne viskas vyko lyg sviestu patepta. „Mes sulaukėme daugybės klausimų dėl to. Aiškinome, kad tikrai 24 valandas per parą čia bus darbuotojų. Tačiau vis tiek klausinėjo, ar tikrai bus ir savaitgaliais, ar tikrai bus ir naktimis. Bendruomenė tarsi įsivaizdavo, kad tuos žmones paliksime. Visuomenė dar nežino, kaip tokia paslauga atrodo. Jie jos dar nepatyrė“, - priešiškumo priežastis mini J. Čilvinaitė. Vis dėlto, anot J. Čilvinaitės, kai bendruomenė pamatė, kad namiškiai jiems nekelia grėsmės, viskas stojo į normalias vėžes. „Tačiau yra sąlyga - paslauga turi būti gera. Mes, kaip paslaugos organizatoriai, savivaldybės, ministerija vis dar mokomės, kuriame šias paslaugas.“
Gogeno namų filosofija ragina pažvelgti per dar vieną pjūvį - darbuotojų. „Mūsų kolektyve pasirinkusių socialinio darbo studijas iš šešių turbūt yra vienas. Visi kiti turėję kitokių gyvenimiškųjų patirčių, bet baigia kursus ir sako: aš dirbsiu čia. Man gražu, kad vis daugiau ateina žmonių, vyresniame amžiuje keičiančių profesijas. Kodėl? Žmonės ieško prasmės. Ir randa tai socialiniame darbe. Pas mus tiesa atrandama užsiimant labai praktiškais dalykais - plaunant grindis ar pjaustant morką“, - J. Čilvinaitė dalijasi savo įžvalgomis. „Žmogus yra sociali būtybė - jam reikia kito žmogaus ir žmogiškumo. Tokiame kontekste, kai vyksta karai, pandemijos, kai žmogiškumas, atrodo, atsiduria antrame plane, o ekonomikos rodikliai - svarbiausi, žmonės ieško atsakymų. Gal vis dėlto žmogus su negalia, žmogus, gyvenantis skurde, netgi žmogus, kuris padarė nusikaltimą, irgi nusipelno būti priimtas kaip žmogus pačia aukščiausia prasme, kaip dvasinė būtybė“, - svarstė pašnekovė. J. Čilvinaitė paragino namiškius grįžti vidun: „Manau, visuomenės, nenoriu pasakyti paraštėse, gal nematomose srityse ir slypi raktai į žmogiškumą.“
Institucionalizacijos ir grėsmingo jos masto žalą suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentavo UNICEF ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninis padalinys ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.
Šalyje veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga asmenims, turintiems proto ir / ar psichikos negalią. Jose gyvena daugiau kaip 5 tūkst. suaugusiųjų (iš jų apie 4 tūkst. yra darbingo amžiaus) ir daugiau kaip 60 vaikų su negalia, iš jų 55 proc. turi psichikos negalią, 45 proc. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir yra daugiau nei 5,5 tūkst. sergančiųjų 100 tūkst. Šalyje yra apie 15,5 tūkst. vaikų su negalia. 2021 m. pabaigoje šalyje jau buvo įsteigti 33 grupinio gyvenimo namai (GGN) ar bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kuriuose gyvena suaugusieji ar vaikai su psichikos ar proto negalia, iš jų: 5 BVGN vaikams su negalia ir 28 GGN suaugusiems asmenims su negalia.

Valakampių socialinių paslaugų namai yra dar vienas pavyzdys, kaip organizuojamos kompleksinės socialinės paslaugos asmenims, turintiems proto, psichikos ir kompleksinę negalią. Įstaigos teikiamų socialinių paslaugų sąrašas patvirtintas Valakampių socialinių paslaugų namų direktorės 2020-03-16 įsakymu Nr. V-26. Šios paslaugos apima platų spektrą - nuo bendrųjų paslaugų iki ilgalaikės globos ir apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose.
Kauno kartų namai yra įstaiga, teikianti ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia. Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai Kauno kartų namuose yra senyvo amžiaus asmenys. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Šio senyvo amžiaus asmenų globos padalinio veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais.

Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Naktį taip pat budi pamainos socialinis darbuotojas ir padėjėjas. Toks personalo struktūros pasirinkimas buvo ypatingai svarbus užtikrinant pastovumą ir paslaugų tęstinumą. Tai svarbu siekiant užtikrinti senyvo amžiaus asmenų psichosocialinę gerovę bei poreikių tenkinimą. Komandinis darbas mūsų namuose - sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Pagyvenusius žmones aptarnaujančio personalo komandą sudaro socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir senelių globos tarnybos vedėja. Bendradarbiavimas gerina paslaugų efektyvumą, užtikrina paslaugų tęstinumą bei pastovumą, gyventojams suteikia saugumo jausmą. Ši komanda glaudžiai bendradarbiauja su netiesiogines paslaugas teikiančiu personalu: dietologe, virėja, skalbėja ir sandėlininke.
Kauno kartų namų gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui (išskyrus slaugomus asmenis) sudaromos sąlygos, įgalinančios asmenį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Asmuo išklausomas, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama asmens ir personalo tarpusavio supratimo. Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes turi teisę išsakyti pageidavimus dėl namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita. Kartų namuose gyvenantis asmuo turi „globojantį asmenį“ - pasirinktą socialinės globos namų darbuotoją.
Kauno kartų namuose yra 23 kambariai (iš kurių 6 yra vienviečiai, 17 dviviečių), juose gali gyventi 40 gyventojų. Su gyventojais dirba 2 socialiniai darbuotojai, 12 individualios priežiūros darbuotojų, vyr. slaugytojas, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, kineziterapeutas, psichologas ir sielovadininkas. Asmuo gyvena Kauno kartų namuose, kurių patalpos, t. y. gyvenamųjų kambarių, valgyklos, virtuvės, skirtos individualiam maisto gaminimui, asmens higienos patalpos, laisvalaikio organizavimo, ugdymo, bendro naudojimo patalpos (laiptinės, koridoriai ir pan.) ir kita, pritaikytos gyvenimui ir būtiniems gyventojų poreikiams tenkinti. Asmenys su negalia bei senyvo amžiaus asmenys gyvena šiltose, gerai vėdinamose ir tinkamai apšviestose patalpose, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus.
Asmeniui jo gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma yra užtikrinamas privatumas, nors viename kambaryje gyvena 2 asmenys. Gyventojai kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į sveikatą, amžių, lytį, poreikius ir pomėgius. Esant asmens pageidavimui arba poreikiui, gyvenamajame kambaryje sudaryta privati erdvė, atskirta širma. Namuose yra 6 vienviečiai kambariai. Asmens gyvenamasis kambarys sutvarkytas jaukiai, aplinka artima namų aplinkai. Kiekvienas namų gyventojas gyvenamajame kambaryje turi šiuos būtiniausius baldus: lovą, spintelę, kėdę. Spinta, stalas gali būti keliems asmenims. Sudaryta galimybė turėti kambaryje savo baldų ir kitų asmeninių daiktų, jei tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui. Gyventojui užtikrinta, kad asmens higienos patalpos - tualetai, prausimosi/maudymosi patalpos - yra lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą. Tualetų, dušų, vonių plotai bei jų įrengimas ir aprūpinimas higienos reikmenimis atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus. Kauno kartų namų gyventojams sudaryta galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, gali užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintą ar spintelę, jeigu, įvertinus jo savarankiškumą, tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui.
Kiekvieno Kauno kartų namų gyventojo kasdieninė veikla organizuota ir buitinės paslaugos teikiamos taip, kad palaikytų, skatintų ir motyvuotų asmenį būti kuo savarankiškesnį - gamintis maistą savo reikmėms, tvarkytis gyvenamąjį kambarį ir kita. Gyventojui užtikrinta pagalba atliekant buitines, savitvarkos, saviraiškos funkcijas ir asmuo aprūpintas priemonėmis, padedančiomis lavinti bei palaikyti asmens dėl sveikatos būklės neturimus ar prarastus įgūdžius. Gyventojams, išskyrus slaugomus asmenis, sudarytos sąlygos dalyvauti kuriant higienišką aplinką - jam pačiam tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąjį kambarį bei prižiūrėti (stebėti) bendrąsias namų patalpas, jų švarą ir tvarką.
Kauno kartų namuose gyvenantys senyvo amžiaus asmenys gauna jų fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį, reikiamą kiekį energetinių verčių bei kaloringumą turintį maitinimą, įvertinus individualius poreikius, būtinumą gauti dietinį maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į asmens pageidavimus. Gyventojui sudaryta galimybė jam suprantama forma kasdien susipažinti su meniu, iš anksto pateikti pageidavimus dėl maisto produktų ar patiekalų asortimento, į kuriuos, esant galimybei, yra atsižvelgiama. Namuose, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir jo savarankiškumą, yra paisoma asmens teisės pasirinkti, kur jam valgyti - savo kambaryje ar bendroje valgykloje. Asmuo valgomajame turi savo nuolatinę vietą. Gyventojams sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, išgerti šiltos kavos, arbatos ar vandens. Taip pat gyventojui pagal jo savarankiškumo lygį, galimybes ir pageidavimus sudarytos sąlygos užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, stalo serviravimu ar panašia veikla. Namuose veikia virtuvėlės. Iš dalies savarankiški asmenys su darbuotojų pagalba jose gaminasi maistą sau bei valgo. Asmeniui, kuris pats negali savarankiškai pavalgyti, užtikrinama individuali, diskretiška personalo pagalba valgant. Globos namų gyventojai maitinami keturis kartus per dieną. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinta norma maitinimo išlaidoms - 3,48 Eur.
Kauno kartų namuose kiekvienam gyventojui pagal poreikius organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją. Gyventojui su (sunkia) negalia, ar senyvo amžiaus gyventojui slaugos paslaugos teikiamos pačioje įstaigoje. Visi gyventojai pagal poreikį ir nustatytas normas aprūpinami medikamentais, tvarsliava ir slaugos priemonėmis, atsižvelgiant į medikamentams skirtus asignavimus. Slaugomam asmeniui užtikrinta kokybiška nuolatinė priežiūra ir slauga. Kauno kartų namai yra apsirūpinę techninės pagalbos priemonėmis, padedančiomis darbuotojams saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienines funkcijas (priemonės asmeniui pakelti, perkelti, maudyti, transportuoti (namų viduje), maitinti ir kt.). Slaugomas asmuo yra aprūpintas reikalingomis slaugos priemonėmis (sauskelnės, paklodės, čiužiniai pragulų profilaktikai, čiužiniai nuo pragulų ir kt.) ir teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas reikalingomis asmeniui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis (funkcinės lovos, vežimėliai ir kt.).
Gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Gyventojų darbinė veikla globos namuose organizuojama siekiant palaikyti ir skatinti savarankiškumą ir motyvaciją pačiam savimi pasirūpinti, t. y. savo savarankiškumo lygiu tvarkyti kasdienį gyvenimą. Darbinė veikla padeda asmeniui naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, juos tobulinti, suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Užimtumas yra svarbus siekiant stabilizuoti tiek psichinę, tiek fizinę gyventojų būseną. Tai viena iš priemonių, kuri suteikia senyvo amžiaus žmonėms galimybę būti socialiai reikalingais, savarankiškais. Kauno kartų namų gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Namuose dirbantys darbuotojai turi teigiamą požiūrį į asmenų užimtumo, laisvalaikio praleidimo, pomėgių realizavimo ir pan. Turiningai organizuojamas laisvalaikis padeda gyventojams pailsėti, atgauti jėgas, gerina nuotaiką, suteikia galimybę bendrauti, dalyvauti individualaus ir grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti įvairia mėgstama veikla.
Mirštančiajam Kartų namų gyventojui užtikrinama kvalifikuota priežiūra ir dvasinė pagalba: užtikrinta galimybė išreikšti savo valią dėl jo asmeninių daiktų tvarkymo, laidojimo ir kitų su jo galima mirtimi susijusių dalykų tvarkymo. Mirštančiajam namai garantuoja jo dvasinių, socialinių, psichologinių, fizinių, religinių reikmių tenkinimą, užtikrindami privatumą ir orumą.
Senjorų Namai VšĮ Globos ir priežiūros centras įsikūrę Kauno mieste, ramioje ir vaizdingoje vietoje prie Kauno marių, Keramikų aklg. 20 (Palemone). Mūsų modernios, naujos patalpos sukurtos taip, kad užtikrintų patogią ir jaukią gyvenimo aplinką senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims. Mūsų centras rūpinasi ne tik fizine sveikata, bet ir psichologine gerove, sudarydamas sąlygas pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją pagal asmeninius poreikius. Užtikriname aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis ir rūpinamės tinkamu sveikatos priežiūros paslaugų organizavimu. Mūsų profesionalus personalas skiria ypatingą dėmesį kiekvieno gyventojo apsaugai, kasdieniam komfortui ir laisvalaikio veikloms, kurios prisideda prie aktyvaus, pilnavertiško gyvenimo. Mūsų misija - teikti socialines paslaugas senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, kuriant namams artimą aplinką, kurioje visi jaustųsi reikalingi, saugūs ir galėtų gyventi oriai. Mūsų vizija - būti moderniu ir lanksčiu globos centru, kuris užtikrina visapusišką globos namų gyventojų poreikių patenkinimą. Globos paslaugos yra kompensuojamos savivaldybės/valstybės lėšomis. Mėnesio sumą sudaro: 80 proc. pensijos dalis (20 proc. išmokos lieka asmeniniams kliento poreikiams), taip pat 100 proc. specialiųjų poreikių išmokos ir 1 proc. nuo turimo nekilnojamo turto vertės (šią sumą nustato savivaldybė, iš turto vertės atėmus neapmokestinamą savivaldybės normatyvą).
tags: #sandraugos #globos #namai