Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis bei Civilinio kodekso (CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymą, yra Civilinis kodeksas, tačiau jame nėra įtvirtintas konkretus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis.
Tėvų pareiga ir vaiko poreikių užtikrinimas
Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą.
Išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai
Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vertina konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujasi principu „pagal poreikius ir galimybes“. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.
Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, pavyzdžiui, pirkinių čekius, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
Tėvų turtinės padėties vertinimas
Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą:
- Tėvų gaunamas pajamas;
- Turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;
- Investicijas;
- Sveikatą;
- Išlaikytinių skaičių;
- Tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties ar jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai.
Taikus susitarimas dėl išlaikymo
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti, tačiau susitarto išlaikymo forma ir dydis turi užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo taikiai turi daug privalumų:
- Mažesnės išlaidos: Ginčo teisenos procesai teisme gali būti brangūs tiek laiko, tiek išlaidų prasme.
- Didesnis kontrolės lygis: Tėvai, susitarę tarpusavyje, gali geriau kontroliuoti sąlygas ir išlaikymo dydį, atsižvelgdami į savo ir vaiko poreikius.
- Mažesnis stresas vaikui: Teismo procesai gali sukelti didelį stresą ne tik tėvams, bet ir vaikams.
- Galimybė išlaikyti gerus santykius: Tėvams, kurie sugeba taikiai susitarti, dažnai pavyksta išlaikyti geresnius santykius.
- Lankstumas: Susitarimai gali būti lengviau keičiami, jei pasikeičia aplinkybės, pavyzdžiui, tėvų finansinė padėtis ar vaiko poreikiai.
Išlaikymas pilnamečiams vaikams
Civilinio kodekso 3.1921 straipsnis numato išlaikymo pareigą ir pilnamečiams vaikams. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie:
- Mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;
- Mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti;
- Studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (iki 24 metų).
Svarbu pabrėžti, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
tags: #civilinis #kodeksas #vaiko #islaikymas