Kasdienis fizinis aktyvumas yra neatsiejama laimingos vaikystės dalis. Kaip ir mažas ežiukas, kuris po lapelį bei šapelį stato sau namelį, vaikai mokosi pažinti pasaulį per judesį ir kūrybą. „Tipu tapu, tipu tapu trypčioja ežys tarp lapų“ - šis ritmiškas pasikartojimas puikiai tinka rytinei mankštai, skatinančiai vaikus ruoštis aktyviai dienai.

Mankštos metu svarbu ne tik lavinti kūną, bet ir įtraukti žaidybinius elementus. Štai paprastas būdas įtraukti vaikus į rytinį ratą: susėdus ratu, auklėtoja gali „mesti“ siūlų kamuolį kuriam nors vaikui ir klausti, kaip jis praleido savaitgalį. Taip pat galima pasitelkti smagų vaikų sukvietimą: einant ratu dainuoti „Rieda rieda grandinėlė rateliu, rateliu; į ratelį, į ratelį aš kviečiu, aš kviečiu...“.
Fizinis aktyvumas neatsiejamas ir nuo literatūrinio pažinimo. Susipažinkite su drąsiu berniuku svogūniuku, gyvenančiu princų citronų, sinjorų pomidorų, advokatų žirnių ir valstiečių cukinijų pasaulyje. Išdykėlis Čipolinas, virkdantis visus, kas tik pamėgina nupešti jam plaukus, susiduria su princu Citronu - šis pagiežingas ir piktas, ne itin protingas. Džanio Rodario knyga „Čipolino nuotykiai“ pasakoja apie svogūnėlį Čipoliną, kuris, padedamas draugų, kovoja su daržovių šalies valdovu, despotu princu Citronu.
Ši pasaka - tai nuotykių kupina išsilaisvinimo, kovos už teisybę istorija, skatinanti mąstyti savo galva ir šiek tiek maištauti. Režisierius Šarūnas Datenis kartu su komanda ryžosi šiuolaikiškai interpretuoti šį kūrinį, paversdami jį interaktyviu spektakliu. Jame vaikai kartu su svogūnėliu Čipolinu ir kitomis daržovėmis ieško kelio į laisvą, nesuvaržytą gyvenimą.
Vaikai, būdami aktyvūs, mokosi ne tik sportuoti, bet ir saugiai elgtis aplinkoje. Štai keletas svarbių taisyklių, kurias galima integruoti į edukacines veiklas:
Kaip teigia šviesaus atminimo rašytojas Džanis Rodaris, autorius savo pasakose kalbėjo ne tik apie amžinąsias vertybes, bet ir, pasitelkdamas nonsenso estetiką ir humorą, drąsiai kritikavo politinius visuomeninius įvykius. Jo „Čipolino nuotykiai“ šiandien yra svarbūs ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, nes primena apie bendražmogiškų vertybių svarbą ir būtinybę išlaikyti kritinį mąstymą.

Spektaklis „Čipolinas“ tapo nuolatiniu kovos lauku, kuriame esi priverstas galvoti, kaip iš šios pasakos ištrūkti. Nors dabar kiekviename žingsnyje mokoma demokratijos ir aptakumo, ši istorija tampa autsaideriu: kūrėjams nė motais „korektiškumas“, jie su vaikais elgiasi atvirai. Finalinėje scenoje šviesos kontrastai vaikams leidžia atsipūsti, suvokus, kad „mąstyti savo galva ir šiek tiek maištauti“ visada sveika ir teisinga.