Čarlzas Dikensas: nuo vargingos vaikystės iki pasaulinės literatūros šlovės
Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas (Charles John Huffam Dickens) gimė 1812 m. vasario 7 d. Portsmute, uosto tarnautojo šeimoje. Rašytojas užaugo šeimoje, kurioje tėvas buvo fantazuotojas, nepraktiškas, išlaidus žmogus, nesugebėjęs aprūpinti šeimos ar gerai išmokslinti vaikų. Būdamas vaikas, Čarlzas vos kelerius metus pasėdėjo mokyklos suole; savišvieta ir gyvenimas tapo jo tikraisiais universitetais.
Vaikystėje, nors ir neilgai, jam teko padirbėti batų tepalo fabrike, o penkioliktais savo gyvenimo metais pradėjo klerko karjerą teisininko kontoroje. Ši patirtis vėliau atsiskleidė jo kūryboje: jaunystėje Dikensas dirbo batų tepalo fabrike, ir tai jam davė naudos kaip menininkui. Tikrąjį savo mokslą, nors pats to ir nenujautė, Č. Dikensas įgijo Londono lindynėse, o tikrąjį jo pašaukimą nulėmė Smoleto, Fildingo ir Servanteso knygos.
Žurnalistikos pradžia ir „Bozo“ gimimas
1830 m. jis tapo parlamento Bendruomenių rūmų reporteriu ir stenografininku, dar vėliau - laikraščio reporteriu. Šis darbas teikė neribotų galimybių pamatyti, kaip „daroma“ politika, matyti mokyklų, darbo namų, prieglaudų, teismų, kalėjimų pasaulį. 1834 metais pirmą kartą pasirodė autoriaus pseudonimas „Bozas“. 1836 m. išėjo Č. Dikenso „Bozo apybraižos“ - nuo vaikystės rinktų impresionistinių, humoristinių, gyvai ir profesionaliai parašytų esė ir apybraižų dvitomis, iškart patraukęs skaitytojų dėmesį.
Kūrybinis proveržis: „Pikviko klubo užrašai“
1836-1837 m. Č. Dikensas išleido nuostabiausią anglų komizmo knygą, komiško absurdo enciklopediją - „Pomirtinius Pikviko klubo užrašus“, kurioje sukūrė nemirtingus pono Pikviko ir jo tarno Semo Velerio, angliškųjų Don Kichoto ir Sančo Pansos charakterius. Tais laikais teatrams negaliojo autorinių teisių įstatymai, tad autorius dažnai susidurdavo su piktnaudžiavimu. Dikensas anksti įsitikino, kad iš jo kūrybinės energijos leidėjai kraunasi turtus, o jis pats uždirba tik tiek, kad išvengtų tauraus skurdo.
Charleso Dickenso „Londonas su Simonu Callow“ – „The Guardian“
| Kūrinys | Išleidimo metai | Žanras |
|---|---|---|
| Bozo apybraižos | 1836 | Esė/Apybraižos |
| Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai | 1837 | Romanas |
| Oliveris Tvistas | 1838 | Socialinis romanas |
| Kalėdų giesmė | 1843 | Novelė |
| Deividas Koperfildas | 1850 | Psichologinis/Autobiografinis romanas |
Dramatiškas asmeninis gyvenimas ir santuokos krizė
Išgyvenęs nelaimingą jaunystės meilę savo leidėjo dukteriai, 1836 m. Dikensas vedė Ketriną Hogart. Ši santuoka buvo tiek be galo laiminga, tiek desperatiškai liūdna. Per ateinančius penkiolika metų Catherine išnešiojo dešimt kūdikių. Tačiau rašytojas turėjo ir tamsiąją pusę: siekdamas jaunutės meilužės Ellen Ternan palankumo, literatūros klasikas ketino savo žmoną uždaryti į beprotnamį.
Savo romano su į dukras tinkančia aktore Ch.Dikensas nuo žmonos neslėpė: pirmiausia pertvara padalijo miegamąjį į dvi atskiras patalpas ir liovėsi miegoti su Catherina vienoje lovoje. Daktarui atsisakius pateikti fiktyvią diagnozę, kad Catherina yra rimta psichinė ligonė, Ch.Dikensas išvadino jį apgailėtina būtybe. Tai liudija, jog net didžiausi genijai tėra žmonės, gebantys išduoti vertybes, kurias patys deklaruoja.
Rašytojas - aktorius ir reformatorius
Dikensas turėjo nuostabią įgimtą aktoriaus ir režisieriaus dovaną. Rašytojas buvo užsigimęs aktorius, dažnai organizuodavo savo namuose spektaklius, pats buvo jų režisierius ir aktorius. Jeigu Č. Dikensas nebūtų rašytojas, būtų aktorius. Jo spektakliai turėjo nepaprastą pasisekimą visoje Anglijoje, ne tik Londone. Rašytojas-aktorius mirė 1870 m. birželio 9 d. nuo pervargimo ir įtampos, palikęs nebaigtą romaną „Edvino Drūdo paslaptis“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
