Gydūnas Rimantas: tarp kūno terapijos, vaistažolių ir dvasinio augimo
Gydūnas Rimantas Petravičius dalijasi savo patirtimi ir požiūriu į sveikatą, gyvenseną bei dvasinį tobulėjimą. Jo gyvenimo tikslas - šviesti žmones sveikos gyvensenos klausimais, skatinti juos keisti gyvenimo būdą, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių ir keisti mitybos įpročius.
Kūno terapija Rimanto gyvenime atsirado prieš 19 metų ir nuo to laiko tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. 2012 m. su žmona jis įkūrė ekologinį vaistažolių ūkį, kuriame auga arti 300 vaistažolių rūšių. Tai didelė aistra, kuri suteikia galimybę sveikatinti žmones. Iš užaugintų bei specialiai paruoštų vaistažolių gaminamos įvairios arbatos, užpilai, tepalai, tinktūros.
Pats gydūnas taip save pristato centro tinklapyje: „Mano gyvenimo tikslas - šviesti žmones sveikos gyvensenos klausimais. Todėl visuomet raginu juos keisti gyvenimo būdą, daugiau judėti, vaikščioti, keisti mitybos įpročius, atsisakyti žalingų įpročių.“
Gyvenimo pokyčiai po traumos
Rimantas Petravičius pasakoja, kad jo gyvenimas ėmė keistis po traumos, per kurią neteko akies. Dirbdamas garaže, jis užkliuvo už kablio, kuris pataikė į kairę akį. Šis įvykis, anot jo, buvo lyg patvirtinimas, kad jis yra ne ten, kur turėtų būti. Su pirmąja žmona išsiskyrė nuotoliniu būdu, kai ji atsiuntė skyrybų dokumentus elektroniniu paštu, kai jis buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį. Tuo metu jis tiesiog bėgo nuo savęs, tačiau dabar yra dėkingas už tas patirtis, nes jos atvedė jį ten, kur jis yra dabar ir jaučiasi laimingas.
Dvasinis matymas ir pojūčiai
Po traumos Rimantas pradėjo jausti ir matyti daugiau nei kiti, ir turėjo galimybę įsitikinti, kad tai, ką jis jaučia apie žmones, yra tikra. Jo potyriai susiję tik su žmogaus savijauta ir sveikata. Jis siunčia žmones ieškoti kito „burtininko“, jeigu jie klausia, kurioje vietoje statyti namą, ar pataria pasiskaityti feng šui patarimus, jei klausia, į kurią pasaulio šalį pasukti lovos galvūgalį. Rimantas jaučia, ką gali daryti ir ko negali. Jeigu jaučia, kad negali liesti žmogaus, jis to nedaro, nes bus negeras rezultatas.
Dėl savo sugebėjimų jis abejojo metus ar dvejus, tačiau nuolat ateidavo patvirtinimai, kad neklysta. Jis prisimena bendravęs su prof. Jurgiu Brėdikiu, kuris jam atsiuntė mirusio žmogaus nuotrauką ir paprašė įvardinti, kas jam yra. Nors Rimantas nepajuto, kad tai mirusio žmogaus nuotrauka, jis teisingai įvardijo mirties priežastį. Gydūnas mano, kad jeigu kiekvienas žmogus daugiau dėl savęs padarytų, pasivalytų savo sielą, galėtų jausti tą patį.
Rimantas įsitikinęs, kad jeigu dabar iš mūsų atimtų internetą, mobiliuosius telefonus, po 50 metų mes bendrautume mintimis. Deja, šiuolaikinis komfortas mus bukina, jis visiškai neskatina vystyti savo sugebėjimų. Mes net vietos be GPS jau neberandame.
Kūno terapija ir jos poveikis
Paklaustas, kas vyksta su žmonėmis jo masažo metu, Rimantas tikina, kad jis tikrai negydo. Jis negali atsakyti į klausimą, kas vyksta prisilietimo metu. Žmogus pats pasiima iš susitikimo tai, kas jam tuo metu svarbu, išsineša pagrindinį savo širdies norą. Jis suvokia, kad tikrai nori pakeisti santykį su kokiu nors kitu žmogumi, su pačiu savimi, su aplinka, išmesti kokią nors emociją, negatyvų požiūrį, tamsą ir pasikviesti daugiau laimės, šilumos, meilės, gerumo, saugumo. Tai tiesiog įvyksta, nors ir ne šimtu procentų. Kartais suvokimas ateina gerokai vėliau, ir nei pirmu, nei antru atveju gydūnas čia visiškai nieko dėtas - viską daro pats žmogus.
Nors pats Rimantas sako, kad negydo, žmonės dažniausiai ateina dėl sveikatos. Jis pabrėžia, kad žmogus turi suvokti, jog jis pats atsakingas už save. Aišku, dažnai žmogus yra silpnas, todėl jam reikia padėti, dažniausiai tiesiog „išspardyti užpakalį“ - su meile ir šiluma, kad atsibustų jo vidus, jo siela.
Gydūnas teigia, kad žmonės miega, jie nesąmoningi, tenkina savo biologinius poreikius, dauginasi, ir viskas. Jie visiškai nesidomi, kas vyksta jų viduje, nereaguoja į pirminius simptomus, o vėliau ieško gydytojo ir reikalauja išgydyti. Jis nėra nusiteikęs prieš šiuolaikinę mediciną, kuri daro stebuklus, tačiau iš pradžių žmogus turi pats jausti, kas su juo vyksta. Jei kažkas negerai, gal reikia pakvėpuoti, pabūti gamtoje, mankštą padaryti, nueiti į bažnyčią ir pan. Labai dažnai skauda ir sielą - žmogus neranda savęs, nerealizuoja. Todėl dabar tiek daug depresijos.
Rimantas prisimena atvejį, kai atėjo žmogus, kurio kūnas nuo depresijos buvo toks surakintas, kad buvo kietas kaip rąstas. Masažuojant jam kryžkaulį, kuris laikomas žmogaus fundamentu, per pusantros valandos žmogus pasakė, kad paskutinį kartą tokią būseną jautė būdamas 18-kos. Beveik 30 metų jis gyveno tokioje nenormalioje būsenoje. O nuo būsenos priklauso visa mūsų aplinka.
Žmonės rašo, kad po masažų, kai išlaisvėja jie patys, jų gyvenime labai smarkiai viskas keičiasi, pasikeičia į gera jų santykis su aplinkiniais ir aplinkinių santykis su jais. Ir kartais pasikeitimai tokie dideli, kad žmonės negali tuo patikėti.
Senoliai, kuriems buvo atliktas masažas, stovėjo su tekančiomis ašaromis ir tardavo: „Bent prieš mirtį tai pajutau.“ Tai, ką pajuto moteris, turėjusi sėkmingą gyvenimą, daugybę vaikaičių, su vyru išgyvenusi 60 metų, ji pajuto kažką, ko mes negalime pačiupinėti.
Gyvenimo prasmė ir laimė
Visi žmonės nori būti laimingi ir kokiais nors būdais stengiasi to pasiekti. Tačiau darbai, atsakomybės, pareigos įsuką kaip voveres rate. Rimantas neslepia, kad recepto, kaip išlipti iš to, nėra. Gal tai, ką darai, reikia daryti su meile. Net jeigu esi šlavėjas, eik ir šluok tą gatvę su meile. Kito varianto nėra. Reikia pasijusti laimingam ten, kur tu esi. Jei protas sako, kad esi ne ten, tuomet ieškok savęs, ieškok kokio nors pomėgio, sau prasmingos veiklos.
Mums viskas primesta - įstatymai, mokslai, gyvenimo būdas. Žmogus nuolat dėl ko nors gyvena - dėl vaikų, bendrų kreditų, kitų pareigų, o jo paties nėra. Jis negyvena dėl savęs, net nemato savęs. Taip, mes visi esame įsprausti į tam tikrus rėmus. Tačiau reikia pasijusti laimingam ten, kur tu esi. Jei protas sako, kad esi ne ten, tuomet ieškok savęs.
Rimantas sako, kad jis irgi turi žiūrėti į laikrodį, tačiau jis daro tai, kas jam patinka ir jaučiasi laisvas tame. Jam nereikia nuo aštuonių iki penkių dirbti nemėgstamo darbo, nesulaukiant, kada galės eiti namo. Tačiau dažnai žmonės tame nepasitenkinime gyvena visą gyvenimą. O kiekviena emocija turi savo organą. Kiekvienas raumuo turi savo organą. Ir kiekvienas raumuo turi savo emociją.
Atrodytų, žmogus toks išmintingas, bet tuo pačiu pats kvailiausias iš visų gyvūnų, nes nėra nė vieno gyvūno, kuris naikintų savo paties rūšį. Lapės susirenka ir puola vilką, tačiau jos nepuola viena kitos kaip žmonės. Ir dėl ko viskas? Dėl pinigų, šlovės, garbės, pasipūtimo, vidinio ego. Aišku, pasaulis yra materialus, ir tu niekur nedingsi. Reikia ir valgyti, ir turėti stogą virš galvos, ir degalų prisipilti į automobilį, bet turi būti balansas: diena-naktis, dvasingumas-materializmas. Jeigu pakrypstame tik į dvasingumą, „važiuoja stogas“, tai taip pat negerai. Turime rasti viduriuką.
Pomėgio pavertimas darbu
Daugelis Rimantui paprieštaraus - bepigu jam taip kalbėti. Tačiau ne visiems pavyksta pomėgį paversti darbu. Kas neleidžia susikurti tokį gyvenimą, atrasti tokią veiklą, kuri jį džiugintų? Pasikartojama, kad mes nuolat gyvename dėl kažko kito, bet ne dėl savęs.
Neseniai gydūnas turėjo porą, kuri pas jį atėjo havajietiško lomi lomi masažo. Jie prieš pusmetį buvo susižadėję ir už dviejų mėnesių jau turėjo būti vestuvės. Po kelių masažų jie pasakė, kad skiriasi. Rimantas džiaugėsi, kad jie per tą prisilietimą jau dabar suprato, jog nėra vienas kitam skirti. Įsivaizduokite, kiek vėliau vyras turėtų jam sumokėti už bendrus kreditus, vėliau alimentus vaikams ir t. t. Tiesiog jie būtų sugadinę sau tam tikrą gyvenimo laikotarpį.
Kitas pavyzdys: ateina sėkminga, užsispyrusi moteris, tarp kojų - du kiaušiniai. Ji mano viską žinanti, bet iš tiesų jaučiasi blogai: ją kamuoja įvairūs skausmai, nerimas, fobijos, santykiai su vyru blogi. Gydūnas jos klausia: „Jeigu tavo susikurtas pasaulis, kaip tu sakai, yra tobulas, kodėl tau blogai? Tas tankas, kuriuo važiuoji, jau baigia subyrėti, bet tu vis tiek jo nepalieki, dar pati stumi į kalną, nes vidinis ego sako - juk aš esu stipri ir protinga, aš viską galiu. Atsiprašau, bet tu esi tiesiog kvaila, užsispyrusi ir kategoriška, susikūrusi pasaulį, kuriame tau skauda.“
Protas yra didžiausias mūsų priešas. Gal ne veltui sako, kad kvailiausi žmonės - laimingiausi. Ta, kad nemokame jo panaudoti teisingai. Buvo pas jį analitikė - viso pasaulio rinkas analizuoja, viską žino, bet gyvena kančioje. Ar verta būti protingu, bet nelaimingu? Gal geriau būti kvailiu arba protą panaudoti taip, kad pasijaustum laimingas, kad atrastum meilę, šilumą ir ramybę savo viduje?
Dalai Lama yra pasakęs: „Nesuprantu žmogaus. Jis visą gyvenimą dirba, kad uždirbtų daug pinigų, o po to visus pinigus išleidžia sugadintos sveikatos gydymui.“ Mes darome gyvenimą labai sudėtingą - to negalima, ano, reikia daryti taip, anaip... Mums nuo vaikystės kalė, kuo turime būti ir kaip turime elgtis. Taip ir užaugome kalėjime. Aišku, būtina laikytis bendrų visuomenės normų, tačiau turime atrasti laisvę ir meilę savyje.
Atrask gyvenimą džiaugsmą. Pradėk nuo pirmo žingsnio.
Žodžių ir minčių galia
Dažnai sakoma - aš myliu visus žmones. Tačiau kodėl ta besąlygiška meile nemyli to, kuris dabar stovi priešais tave? Įsivaizduokite, jeigu mes visi vieni kitus taip mylėtume, ar būtų vagysčių, plėšimų, žudynių, karų? Tikrai ne. Taigi gal laikas sustoti ir pamąstyti apie tai?
Žodžiai ir mintys iš tiesų turi didžiulę galią. Kai Rimantui prieš 30-40 metų pasakodavo, kad žmonės gali muštis energiškai, patiesti ant žemės nematomu smūgiu, jis sakydavo - baikite kalbėti nesąmones. Tačiau iš tiesų tarp mūsų vyksta daug daugiau sąveikų, nei mes jaučiame. Jo žmona nusisukusi gali tiksliai pasakyti, kurioje vietoje ties jos kūnu pakelta jo ranka, nors jis yra nuo jos per 10 metrų. Juk ta pati aura - jokia mistika. Tai elektromagnetinis laukas - įrodyta mokslo.
Rimantas pasakoja, kad 20 metų nevalgė mėsos. Tačiau maždaug prieš dvejus metus su žmona buvo Graikijoje, ten juos įkalbėjo suvalgyti ėrienos. Nuo to karto retkarčiais pavalgė ėrienos. Prieš keturis mėnesius su viena mergina, kuri taip pat užsiima masažais, sutarė, kad vienas kitam padarys masažą. Ji pati valgo tik žoles. Darydama masažą ji vis šnibždėjo: „Rimantukai, to toks gerutis, nežudyk gyvuliukų, nevalgyk mėsytės.“ Galvojo, ką ji čia daro. Ji taip būrė, būrė, galiausiai pabaigė. Tuomet jis jai pradėjo daryti masažą, ir jau po dešimties minučių jam taip užspaudė gerklę, krūtinę ir skrandį, kad tęsti masažo nebegalėjo. Vos nuėjo iki mašinos. Kol parvažiavo iki namų, tiesiog cypė iš skausmo. Visą naktį kamavosi, skambino žmonai, ką daryti, kuri buvo tuo metu išvykusi. Jautėsi mirštantis. Ji ragino važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė. Gėrė vaistų, bet niekas nepadėjo. Galiausiai paryčiais užmigo. Kai atsibudo, visi simptomai buvo išnykę. Net nesuprato, kas čia buvo.
Tai pasakodamas Rimantas nori pasakyti, kad mūsų žodžiai ir mintys tikrai turi labai didelę galią. Jos palinkėjimas nevalgyti mėsos jam išėjo per skausmą, kad jis kažką dėl savęs padarytų. Dabar vėl nevalgo mėsos. Po šio įvykio tris dienas vaikščiojo tarsi pėdomis nesiekdamas žemės, buvo labai lengva būsena. Ir kitą dieną per tris valandas į jo masažus užsirašė 40 žmonių, telefonas tiesiog kaito. Taigi pataria žmonėms nemesti žodžių į aplinką neatsakingai, nes žodis yra labai stipru. Tai, ką jis išgyveno, yra akivaizdus įrodymas, kad jie veikia.
Svarbi pastaba
Kai publikacija buvo rengiama 15min, tada dar neturėta informacijos - ji pasirodė 2019 m. pabaigoje (tekstas publikuotas 2019 m. sausį - red.). Masažuotojas kaltinamas seksualiai ir šiurkščiai priekabiavus prie klienčių masažų metu. Pats R.Petravičius kaltinimus neigia.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
