Cezario pjūvio pasekmės ir komplikacijos kūdikiui
Cezario pjūvio operacijų skaičius nuolat auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nors Lietuva dar nepasiekė kitų šalių, kuriose kūdikiai nenatūraliu būdu gimsta daugiau nei pusei moterų, mūsų šalyje kas ketvirta moteris pagimdo per cezario pjūvį. Nuo 1995-ųjų cezario pjūvio operacijų dažnis išaugo net 2,5 karto.
Moterys, pasirinkdamos cezario pjūvį, dažnai mano, kad tai paprastesnis ir mažiau skausmo sukeliantis būdas. Taip pat sprendimą gali lemti ir socialinės problemos. Nors šiais laikais cezario pjūvis yra pakankamai saugi operacija, moterys bijo skausmo ir nepasitiki, kad gydytojai gali pakankamai gerai nuskausminti natūralaus gimdymo metu, todėl stengiasi jo išvengti. Žinoma, kartais cezario pjūvis yra neišvengiamas, tačiau yra ir tokių moterų, kurios pageidauja ar net reikalauja cezario pjūvio, nors turi visas galimybes gimdyti natūraliai.
Impulsyviai priimtas sprendimas gimdyti cezario pjūvio pagalba sveikai gimdyvei vėliau gali kainuoti labai brangiai. Gydytojai pabrėžia, kad moters pasirinkimas, nesant medicininių priežasčių, nėra laikomas cezario pjūvio indikacija. Sprendimas dėl cezario pjūvio aptariamas dar nėštumo metu, atsižvelgus į nėščiosios sveikatos būklę, vaisiaus padėtį ir pan. Jeigu medicininės indikacijos yra labai rimtos (pavyzdžiui, nustatyta centrinė placentos pirmeiga), moteriai rekomenduojama būtinai atlikti cezario pjūvį. Tačiau moters pageidavimas, nesant rimtų medicininių priežasčių, nėra laikomas cezario pjūvio indikacija.
Medicininės indikacijos cezario pjūviui
Cezario pjūvio operacija dažniausiai atliekama dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
- Mamos ligos ar komplikacijos nėštumo, gimdymo metu: tai gali būti sudėtinga širdies liga, neprogresuojantis gimdymas, pablogėjusi vaisiaus būklė ar netaisyklinga vaisiaus padėtis.
- Vaisiaus ligos: dėl tam tikrų vaisiaus ligų jam gali būti geriau gimti nenatūraliais takais.
Viena iš dažniausių cezario pjūvio priežasčių - sutrikusi normalaus gimdymo eiga, kai nustoja vertis gimdos kaklelis arba gimdos susitraukimai yra per silpni, kad būtų išstumtas vaisius. Blogėjanti vaisiaus būklė taip pat gali lemti cezario pjūvio operacijos poreikį. Pjūvis reikalingas, kai sutrinka vaisiaus širdies veikla (ji plaka per lėtai ar per greitai), jam trūksta deguonies.
Cezario pjūvis gali būti planuojamas ir iš anksto, dar nė neprasidėjus gimdymui. Taip gali atsitikti, jei artėjant gimdymo laikui vaisiaus padėtis gimdoje yra nenormali (jis guli ne galva žemyn), taip pat jei motina turi sveikatos problemų. Pavyzdžiui, serga širdies liga ir natūralus gimdymas gali ženkliai pabloginti motinos sveikatos būklę. Taip pat pjūvis atliekamas, kai moters organizmas užkrėstas infekcija (ŽIV ar aktyvia lytinių organų Herpes forma), kurią natūraliai gimdydama motina gali perduoti vaisiui.
Ar galima išvengti cezario pjūvio?
Be abejo, galima pasiruošti natūraliam gimdymui. Pavyzdžiui, jeigu 36-ąją savaitę vaisius yra sėdmenų pirmeigoje, galima pasiūlyti tą vaisių apgręžti ir saugiai gimdyti galvos pirmeigoje. Dažniausiai moterys net nežino, kad yra tokia galimybė. Nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra, jų sveikatos raštingumo gerinimu rūpinasi savarankiškai dirbančios akušerės, o moterys pasitiki jų profesionalumu. Siekiant sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų, kuriamos prevencinės priemonės, o kai kuriose klinikose įkurtos „Šeimos akademijos“.
Cezario pjūvio procedūros eiga
Prieš cezario pjūvio operaciją moteriai statomas kateteris, leidžiamos infuzijos skysčių kiekiui organizme palaikyti, taip pat įvairių vaistų dozės. Atliekama epidurinė arba spinalinė nejautra, kad būtų nuskausmintas pacientės pilvas ir kojos. Dažniausiai taikoma epidurinė nejautra, kai vaistai suleidžiami per į nugarą įvestą kateterį. Bendroji nejautra (narkozė) taikoma rečiau. Anestetikams pradėjus veikti, chirurgas daro pjūvį. Dažniausiai pjūvis daromas pilvo apačioje, horizontaliai, kiek aukščiau gaktos plaukų augimo linijos (Pfanenštilio pjūvis). Labai retai gali būti atliekamas vertikalus, nuo bambos iki gaktos besitęsiantis pjūvis. Dažniau daromas horizontalus pjūvis, nes jis greičiau gyja, mažiau kraujuoja, tokiu būdu pasiekiamas geresnis kosmetinis vaizdas - cezario pjūvio randas lieka mažesnis.
Atlikus pjūvį chirurgas ištraukia kūdikį. Praplėšus vaisiaus vandenų pūslę (jeigu vaisius neišnešiotas jis gali būti ištraukiamas su visa pūsle) vaisius atsargiai ištraukiamas ranka (kartais naudojamos akušerinės replės). Jis laikomas už galvutės, sėdmenų arba kojyčių, priklausomai nuo jo padėties gimdoje. Tarp pjūvio atlikimo ir vaisiaus ištraukimo paprastai praeina tik 5 minutės.
Po vaisiaus ištraukimo pašalinama placenta ir užsiuvama žaizda. Cezario pjūvio susiuvimas yra gerokai ilgesnis, jis trunka 30 minučių ir ilgiau, nes atskiri audiniai yra siunami po vieną, pasluoksniui. Pasirašant sutikimą cezario pjūvio operacijai moteris gali pasirašyti ir sutikimą, leidžiantį gydytojui išplėsti operacijos eigą ir apimtį, jeigu operacijos metu bus nustatytos kitos patologijos.
Cezario pjūvio pasekmės motinai
Per cezario pjūvio operaciją atveriamas pilvo ertmė, tad formuojasi sąaugos, kurios gali trukdyti pastoti ateityje ir apsunkinti kito naujagimio išnešiojimą. Be to, sekančio gimdymo metu mažėja tikimybė, kad moteris galės gimdyti pati, nors ir norėtų. Su kiekviena cezario pjūvio operacija didėja gimdymo komplikacijų ir nukraujavimo gimdant rizika, gali tekti net pašalinti gimdą. Jau nekalbant apie visiškai skaudžius atvejus, kada galima moters ir netekti. Toks lengvabūdiškas pasirinkimas pirmą kartą gimdyti per cezario pjūvį, kai yra visos sąlygos gimdyti natūraliais takais, laukiantis vėliau gali privesti prie labai skaudžių pasėkmių.
Po operacijos, pasibaigus anestetikų poveikiui, moteriai gali būti duodama skausmą malšinančių vaistų. Kaip ir po kiekvienos operacijos, po cezario pjūvio reikia laiko atsigauti. Dauguma moterų iš ligoninės namo išleidžiamos maždaug po 5 dienų ar savaitės, tačiau visiškai pasveikstama tik praėjus maždaug mėnesiui. Prieš paliekant ligoninę, pacientei paaiškinama, kaip savimi pasirūpinti ir kaip elgtis, kad būtų išvengta cezario pjūvio komplikacijų. Kol pjūvis sugis, moteris privalo nekelti sunkesnių svorių, vengti didelio fizinio aktyvumo, nepervargti atliekant namų ūkio darbus. Po operacijos moteris jaus skausmą apatinėje pilvo srityje, todėl kelias savaites gali prireikti skausmą mažinančių vaistų. Taip pat kelias savaites po operacijos gali pasireikšti kraujavimas iš makšties.
Jei perrišant pjūvio žaizdą pasireiškia infekcijos požymiai, tokie kaip karščiavimas, paraudimas ar pūliai žaizdoje, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dažniausiai operacija praeina sklandžiai, tačiau kartais neišvengiama ir cezario pjūvio komplikacijų. Tai gali būti smarkus kraujavimas, šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos pažeidimai. Dar viena cezario pjūvio komplikacija - gimdos sienelės arba pilvo sienos žaizdos infekcija. Moterims, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis, padidėja pavojus, kad kito nėštumo ir gimdymo metu sutriks placentos atsiskyrimas. Taip pat kyla didesnė tikimybė patirti tokias komplikacijas kaip placentos įaugimas (pernelyg stiprus placentos prisitvirtinimas prie gimdos sienos) ir placentos atšokimas (atsiskyrimas nuo gimdos sienos prieš kūdikio gimimą). Placentos įaugimo atveju po gimdymo tenka atlikti histerektomiją. Yra ir dar viena retai pasitaikanti komplikacija - nėštumas gimdos rande (randinis nėštumas). Tai tokio tipo negimdinis nėštumas, kuris ima formuotis po atlikto cezario pjūvio likusiame rande. Dėl operacijos palikto rando vėlesni gimdymai gali būti sudėtingesni, kadangi didėja žarnų ir šlapimo pūslės traumavimo, taip pat gausaus kraujavimo rizika.
Remiantis vienu neseniai atliktu tyrimu, operacijos pjūvio ilgis yra susijęs su skausmu po gimdymo. Pristatyto tyrimo išvadose nurodoma, kad optimalus pjūvio ilgis yra 11,5-16,5 cm.
Dėl to, ar cezario pjūvis apsaugo nuo komplikacijų dubens dugno srityje (tokių kaip organų prolapsas arba šlapimo nelaikymas), medikų nuomonės skiriasi. Visgi jei moteriai dar prieš nėštumą buvo atlikta operacija dėl šlapimo nelaikymo, cezario pjūvis gali būti rekomenduotinas siekiant, kad trauma nepasikartotų. Vis tik cezario pjūvis kelia ir tam tikrą riziką, ypač jeigu nėštumas nėra paskutinis. Vardijant cezario pjūvio nulemtas komplikacijas minimi vėlesni persileidimai ir placentos pirmeiga (patologija, kai placenta tvirtinasi prie apatinio gimdos segmento ir dengia gimdos kaklelio viršutinę dalį).
Jeigu buvo taikyta regioninė nejautra, moteris dar kelias valandas po operacijos nejaučia apatinės kūno dalies, kojų. Per 24 valandas po operacijos moteriai rekomenduojama pradėti judėti, išlipti iš lovos (prieš tai paprastai rekomenduojama išgerti nuskausminamųjų). Pirmą kartą apsiprausti duše galima praėjus 24 valandoms po operacijos, kuomet nuimami žaizdą dengiantys pleistrai, tvarsčiai. Žaizdą galima tik atsargiai apiplauti vandeniu, be muilo ir kitų prausimosi priemonių. Po operacijos galima gerti praėjus 2 val., valgyti - po 6 val. Po operacijos (kartais dar operacinėje, audinių susiuvimo metu) moteris skatinama žindyti. Jeigu pjūvis sparčiai gyja arba jeigu moteris ligoninėje praleido daugiau laiko, prieš išleidžiant namo gali būti išimti siūlai arba kabės.
Cezario pjūvio pasekmės kūdikiui
Tiesa, dabar jau įrodyta, kad vaikai, kurie gimė per cezario pjūvį, dažniau turi alerginių susirgimų, jie dažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis, ypatingai bronchine astma. Tokie naujagimiai dažniau serga ir virškinimo sistemos ligomis.
Cezario pjūvio operacijos pagalba gimę vaikai dažniau patiria kvėpavimo sutrikimus iškart po gimimo. Ant tokių naujagimių odos ir į žarnyną nepatenka gerųjų motinos bakterijų, kurios labai svarbios vaiko imunitetui ir organizmo metaboliniams procesams. Būtent dėl to cezario pjūvio operacijos pagalba gimę vaikai dažniau serga I tipo cukriniu diabetu, nutukimu, bronchine astma ir kitomis imuninės sistemos ligomis.
Atliekant operaciją gimę vaikai patenka į didesnės astmos (iki 12 metų) ir nutukimo (iki 5 metų) rizikos grupę, palyginti su tais, kurie pasaulį išvysta natūraliai. Kad šios tendencijos priežastis - cezario pjūvis, nei mokslininkai netvirtina kategoriškai.
Vardijant cezario pjūvio nulemtas komplikacijas minimi vėlesni persileidimai ir placentos pirmeiga. Per cezario pjūvį kūdikių susilaukusioms moterims kyla didesnė tikimybė patirti tokias komplikacijas kaip placentos įaugimas ir placentos atšokimas.
Cezario pjūvio pasekmes gali patirti ne tik motina, bet ir naujagimis. Kūdikiai, kurie gimė atlikus cezario pjūvį, turi didesnę tikimybę susirgti laikina tachipnėja (pagreitėjusiu kvėpavimu) pirmosiomis gyvenimo dienomis. Didėja ir kai kurių kitų kvėpavimo sutrikimų išsivystymo pavojus.
VBAC arba pasirenkamasis cezario pjūvis: gydytojas paaiškina riziką
Cezario pjūvio rizika ir pranašumai
Cezario pjūvis turi kelis sąlyginius pranašumus. Dažniausiai cezario pjūvio operacijos atliekamos 39-tą nėštumo savaitę, todėl tuoj po gimimo gydytojai žino, ar kūdikį būtina operuoti dėl kokių nors problemų, tokių kaip įgimta širdies yda. Planuoto cezario pjūvio atveju tenka kalbėti apie mažesnę gimdymo komplikacijų, tokių kaip asfiksija (deguonies badas), pečių distocija ir lūžiai, riziką.
Kai kurioms moterims atrodo, kad cezario pjūvis yra tik apgailėtina ir vargana natūralaus gimdymo alternatyva, tačiau iš tikro ši operacija turi pliusų. Aišku, ją rinktis reikia tik tada, jeigu kitaip susilaukti kūdikio, akivaizdu, neišeis, perspėja ekspertai. Žurnale „PLOS Medicine“ aprašyto tyrimo išvadose teigiama, kad moterims, kurioms atliekamas cezario pjūvis, kyla mažesnė šlapimo nelaikymo ir dubens organų prolapso (iškritimo) grėsmė, nei toms, kurios pagimdo pačios.
„Cezario pjūvis nepagrįstai laikomas visiškai saugiu. Kartais net manoma, kad jis nekelia jokios rizikos. Deja, tai rimta pilvo srities operacija, kurią tikrai gali lydėti komplikacijos, - perspėjo gydytojai. - Daugelio komplikacijų rizika, laimei, yra maža, bet jos vis tiek tikėtinos, be to, turinčios pasekmių, iš kurių galima paminėti sunkumus maitinant krūtimi, negebėjimą užmegzti ryšio su kūdikiu, pogimdyminę depresiją ir kt.“
„Gimdoje padarytos žaizdos panaikinti neįmanoma, - priduria gydytojai. - Tai visada bus ta aplinkybė, į kurią teks atsižvelgti per būsimus nėštumus, todėl sprendimas imtis skalpelio turi būti gerai apmąstytas ir gydytojo, ir pacientės.“
Kasdien vis daugiau naujagimių pasaulį išvysta moterims atlikus cezario pjūvio operaciją. Visgi dėl galimų cezario pjūvio pasekmių ši procedūra negali būti atlikta vien pageidaujant gimdyvei. Tokį sprendimą paprastai priima kelių gydytojų komisija. Cezario pjūvis atliekamas tik esant neišvengiamai būtinybei, kai manoma, kad toks gimdymo būdas bus saugesnis motinai, vaisiui ar abiem.
Nors cezario pjūvis kartais gali pasirodyti priimtinas, nes beveik nereikalauja moters pastangų, sumažina fizinį diskomfortą gimdymo metu, visgi tai nėra natūralus gimdymo būdas, o cezario pjūvio komplikacijos, nors ir nedažnai pasitaikančios, gali būti pavojingos. Atliekant bet kokią operaciją visada reikia numatyti galimą riziką. Tai ypač svarbu atliekant cezario pjūvį, nes galimos operacijos pasekmės paliečia du (o kartais ir daugiau!) žmones.
tags: #cezario #pjuvis #komplikacijos #kudikiui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
