Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ypatingas dėmesys šioje srityje skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, apsaugai. Nėščios darbuotojos turi teisę į papildomas garantijas, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai darbdaviai ignoruoja šias nuostatas, pavyzdžiui, atsisako priimti medicinos pažymą apie nėštumą.
Tokia istorija dalijasi šiuo metu dekrete esanti Solveiga Grybaitė-Bakšienė, kurios pristačius pažymą iš medicinos įstaigos, jos nepriėmė nei direktorius, nei buhalterija, nei administracija. „Tiesiog visiškai ignoravo. Vėl kreipiausi į Darbo inspekciją pasiteirauti, kaip man tada pristatyti tą pažymą. Man pasakė parašyti elektroninį laišką ir išsiųsti pažymą registruotu paštu. Kito kelio, sakė, nėra“, - pasakoja S. Grybaitė-Bakšienė.

Svarbu pažymėti, kad apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu, o geriausia tai daryti raštu, registruotu paštu arba elektroniniu paštu, turint patvirtinimą apie pristatymą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnis numato, kad nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, išskyrus įstatyme numatytus išimtinius atvejus (pvz., šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva ar įmonės likvidavimo atveju).
Praktikoje neretai kyla ginčų dėl darbdavių bandomų skelbti prastovų. Svarbu akcentuoti, kad prastova negali būti skiriama dėl kažkokių asmeninių darbuotojų savybių, konflikto ar nesutarimo su darbuotoju. Tai nėra pagrindas skelbti prastovą. Kaip nurodo Darbo inspekcijos atstovai, prastovos dažniausiai skelbiamos dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, oro sąlygų, kai neįmanoma atlikti darbo.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje turi jaustis saugiai. Jei darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį.
| Teisė | Garantijos aprašymas |
|---|---|
| Apsauga nuo atleidimo | Draudžiama atleisti nėščiąją darbdavio iniciatyva (išskyrus išimtis). |
| Nuotolinis darbas | Darbdavys privalo patenkinti nėščiosios prašymą dirbti nuotoliniu būdu. |
| Sveikatos patikra | Darbdavys privalo atleisti nuo darbo sveikatos patikrai, mokant atlyginimą. |
| Darbo laikas | Nėščioji turi teisę dirbti ne visą darbo laiką, viršvalandžiai - tik su sutikimu. |
Jei kyla nesutarimų, privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija yra Darbo ginčų komisija prie VDI. Jeigu viena ar kita šalis nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą. Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones, o nėščiosios visada turi daugiau garantijų, todėl komisijos dažniausiai priima darbuotojoms palankius sprendimus.