Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea, nuo caesum - pjauti) - tai chirurginė operacija, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Tai gali būti iš anksto suplanuota operacija arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti.
Tai gimdymo būdas, kai vaisius išimamas ne pro natūralius gimdymo takus, o atvėrus moters pilvo sieną ir gimdą. Operacija gali būti:

Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:
Prieš laiką atsidalija placenta, t.y. Sprendimas dėl cezario pjūvio aptariamas dar nėštumo metu, atsižvelgus į nėščiosios sveikatos būklę, vaisiaus padėtį ir pan. Jeigu medicininės indikacijos yra labai rimtos (pavyzdžiui, nustatyta centrinė placentos pirmeiga), moteriai rekomenduojama būtinai atlikti cezario pjūvį.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, leidžianti moteriai prašyti atlikti cezario pjūvio operaciją ir nesant aukščiau išvardintų medicininių indikacijų. Tačiau svarbu žinoti esmines sąlygas:
Moters pageidavimas, nesant rimtų medicininių priežasčių, nėra laikomas cezario pjūvio indikacija.
Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:

Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:
Pjūvis: Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos.
Eiga: Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Po to išimama placenta. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais.
Tarp pjūvio atlikimo ir vaisiaus ištraukimo paprastai praeina tik 5 min. Pjūvio atlikimas ir vaisiaus ištraukimas yra labai greitas, vos 5 min. trunkantis procesas.

Pirmasis kontaktas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje. Jeigu gimdyvė ir kūdikis sveiki, ištraukus naujagimį iš gimdos ertmės, jis nedelsiant uždedamas mamai ant krūtinės.
Pooperacinė palata/Intensyvi terapija: Iškart po operacijos moteris kelioms valandoms perkeliama į specialią stebėjimo palatą, kur sekama jos būklė (kraujospūdis, pulsas, kraujavimas). Skiriami vaistai nuo skausmo. Šlapimas renkasi per kateterį.
Perkėlimas į palatą: Kai būklė stabili, moteris perkeliama į įprastą pogimdyminę palatą, kur dažniausiai būna kartu su naujagimiu.
Pirmosios dienos: Būna kraujingų išskyrų (lochijų). Maitinant krūtimi, jaučiami gimdos susitraukimai. Skausmas malšinamas vaistais.
Mobilizacija: Labai svarbu kuo anksčiau pradėti judėti - iš pradžių pasiversti lovoje, atsisėsti, vėliau atsistoti ir po truputį vaikščioti. Tai padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų. Per 24 valandas po operacijos moteriai rekomenduojama pradėti judėti, išlipti iš lovos (prieš tai paprastai rekomenduojama išgerti nuskausminamųjų).
Kateteris ir žarnynas: Šlapimo kateteris paprastai pašalinamas antrą parą. Svarbu pradėti normaliai šlapintis. Per kelias dienas turėtų atsistatyti ir žarnyno veikla. Palaipsniui grįžtama prie įprasto maisto. Po operacijos galima gerti praėjus 2 val., valgyti - po 6 val.
Žindymas: Skatinamas ir palaikomas. Kartais po operacijos pieno gamyba gali prasidėti šiek tiek vėliau, svarbi personalo pagalba. Po operacijos (kartais dar operacinėje, audinių susiuvimo metu) moteris skatinama žindyti.
Siūlės/Kabės: Netirpstančios siūlės ar kabės dažniausiai šalinamos 5-6 dieną po operacijos. Gydytojas ar akušerė paaiškins, kaip prižiūrėti žaizdą. Jeigu pjūvis sparčiai gyja arba jeigu moteris ligoninėje praleido daugiau laiko, prieš išleidžiant namo gali būti išimti siūlai arba kabės.
Pirmą kartą apsiprausti duše galima praėjus 24 valandoms po operacijos, kuomet nuimami žaizdą dengiantys pleistrai, tvarsčiai. Žaizdą galima tik atsargiai apiplauti vandeniu, be muilo ir kitų prausimosi priemonių.
Išrašymas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, iš ligoninės paprastai išrašoma 5-6 dieną.
Tolesnė priežiūra: Grįžus namo, mamos sveikata rūpinasi šeimos gydytojas ir akušeris-ginekologas (būtina profilaktinė apžiūra po 6-8 savaičių), o naujagimio - šeimos gydytojas ar pediatras.
Cezario pjūvis yra didelė pilvo operacija, susijusi su tam tikra rizika, nors daugeliu atvejų ji praeina sklandžiai. Galimos rizikos:
Cezario pjūvio operacijos metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda. Kaip ir kiekviena operacija, taip ir ši, gali turėti komplikacijų. Dažniausios iš jų - kraujavimas, gimdos gleivinės uždegimas, žaizdos infekcija, šlapimo takų ar žarnyno pažeidimas.
Cezario pjūvio operacijos metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda. Kaip ir kiekviena operacija, taip ir ši, gali turėti komplikacijų. Dažniausios iš jų - kraujavimas, gimdos gleivinės uždegimas, žaizdos infekcija, šlapimo takų ar žarnyno pažeidimas.

Cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai, kaip pabrėžia docentė, dažniau patiria kvėpavimo sutrikimus iškart po gimimo. Operacijos metu naujagimių oda ir žarnynas nėra apsėjamas gerosiomis motinos bakterijomis, kurios labai svarbios vaiko imunitetui ir metaboliniams procesams organizme vystytis. Būtent dėl to cezario pjūvio operacijos būdu gimę vaikai dažniau serga I tipo cukriniu diabetu, nutukimu, bronchine astma ir kitomis imuninės sistemos ligomis.
Sutikimas cezario pjūvio operacijai. Moteris turi būti informuota ir sutikti, kad jai bus atliekama cezario pjūvio operacija, t.y. ji turi pasirašyti dokumentus.
Operacijos apimties išplėtimas. Pasirašant sutikimą cezario pjūvio operacijai moteris gali pasirašyti ir sutikimą, leidžiantį gydytojui išplėsti operacijos eigą ir apimtį, jeigu operacijos metu bus nustatytos kitos patologijos.
Cezario pjūvio susiuvimas yra gerokai ilgesnis, jis trunka 30 min. ir ilgiau, nes atskiri audiniai yra siūnami po vieną, pasluoksniui.
Gydytoja E.Bartusevičienė įvardija pagrindines priežasties, kodėl gimdyvėms atliekama cezario pjūvio operacija ir pabrėžia, kad ši chirurginė procedūra gelbsti gyvybę ir sveikatą tik tada, kai yra atliekama pagal absoliučias, argumentuotas ir pagrįstas indikacijas, t.y., kai natūralus gimdymas per makštį yra rizikingesnis nei galimos cezario pjūvio komplikacijos.
Kasdien vis daugiau naujagimių pasaulį išvysta moterims atlikus cezario pjūvio operaciją. Visgi dėl galimų cezario pjūvio pasekmių ši procedūra negali būti atlikta vien pageidaujant gimdyvei. Tokį sprendimą paprastai priima kelių gydytojų komisija. Cezario pjūvis atliekamas tik esant neišvengiamai būtinybei, kai manoma, kad toks gimdymo būdas bus saugesnis motinai, vaisiui ar abiem.
Manoma, kad cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs iš Romos imperijos laikais galiojusio įstatymo Lex Caesarea.
„Didesnį cezario pjūvio operacijų skaičių šiandien lemia tokios priežastys kaip vis vyresnis gimdyvių amžius, vyraujanti nutukimo „epidemija“, dažniau atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Dėl geros medicinos pagalbos daugiau moterų, kurios serga sunkiomis lėtinėmis ligomis ir kurios anksčiau nepastodavo ir neišnešiodavo kūdikio, dabar gali gimdyti, tačiau joms dažnai atliekama cezario pjūvio operacija“, - antradienį žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojama E.Bartusevičienė.
Gimdyvė, siekdama išvengti vienkartinio skausmo, rizikuoja ateityje patirti nuolat besitęsiančius ar pasikartojančius skausmus. Nepaisant to, kad pagrindinė priežastis, kodėl moterys kartais pageidauja, jog joms būtų atliekama ši operacija, išlieka naujagimio saugumas ir sveikata, gydytoja pabrėžia kitą vyraujantį motyvą. „Manoma, kad cezario pjūvis yra tarsi išeitis, norint išvengti gimdymo skausmų. Tuomet susidaro kiek ironiška situacija - gimdyvė, siekdama išvengti vienkartinio skausmo, rizikuoja ateityje patirti nuolat besitęsiančius ar pasikartojančius skausmus dėl galimai po operacijos susidariusių sąaugų pilve“, - pasakojoa gydytoja akušerė ginekologė.
Cezario pjūvio operacijų sparčiai daugėja visame pasaulyje. Yra šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, kur privačiose įstaigose cezario pjūviai sudaro 100 proc. gimdymų. Italijos, Meksikos, Kinijos, Turkijos ligoninėse operuojama kas antra moteris. Amerikoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių cezario pjūvio operacijos sudaro apie trečdalį visų gimdymų. Lietuvoje cezario pjūvio būdu pagimdo kas ketvirta moteris (beveik 25 proc.). Lyginant su pasauliu, esame per vidurį. Skandinavijos šalyse cezario pjūvių atliekama gerokai mažiau, tačiau gana daug šalių mus stipriai lenkia. Nors mūsų šalies statistika nėra katastrofiška, tačiau vienareikšmiškai galima pasakyti - 25 proc.
Medikai visame pasaulyje vieningi - reikia mažinti cezario pjūvių skaičių. PSO jau devinto dešimtmečio viduryje paskelbė, kad cezario pjūvio operacijų neturėtų būti daugiau kaip 15 proc. visų gimdymų. Įrodyta, kad jei operacijų daugiau, sveikatingumo rodikliai negerėja. Juk pagrindinis cezario pjūvio operacijos tikslas - sumažinti naujagimių ir gimdyvių sergamumą bei mirtingumą. Tai gelbstinti, padedanti operacija. Vis dėlto labai sunku apibrėžti nereikalingą cezario pjūvį, jei jis atliekamas dėl medicininių indikacijų. Mažiausiai cezario pjūvio operacijų atliekama Olandijoje - apie 15 proc.
Tikra tiesa, per pastaruosius 10 metų Lietuvoje cezario pjūvio operacijų padvigubėjo. O juk nedidelėse rajoninėse ligoninėse, kur gimdo mažos rizikos grupės moterys (sveikos mamos, besilaukiančios sveikų vaikučių) cezario pjūvių skaičius neturėtų viršyti 10 proc., deja, taip toli gražu nėra. Žinoma, III lygio perinataliniuose centruose pjūvių gerokai daugiau, nes čia suvažiuoja gimdyti moterys, turinčios įvairių nėštumo komplikacijų, sergančios sunkiomis lėtinėmis ligomis.
Taigi - kodėl cezario pjūvio operacijų daugėja? Pirma. Gimdo vyresnės moterys. Jos atideda nėštumą dėl mokslų, karjeros ir vis dažniau pirmą kartą gimdo, jau būdamos 30 metų ir vyresnės. Antra. Dėl geros medicinos pagalbos gimdyti gali moterys, sergančios sunkiomis lėtinėmis ligomis. Anksčiau jos net nepastodavo ar neišnešiodavo, o dabar lėtinių ligų gydymas tiek pažengė į priekį, kad ir tokios moterys gali gimdyti, tačiau joms dažnai atliekama cezario pjūvio operacija. Trečia. Ketvirta. Visuomenės požiūris į medikų darbą dabar yra labai kritiškas - bet koks nepageidaujamas įvykis aprašomas, rodomas per TV, dažnai neteisingai interpretuojamas. Kartais žmonės tiesiog iš baimės reikalauja cezario pjūvio ir įžvelgia sąmoningą nenorą padėti, kai gydytojai neskuba operuoti. Medikai stengiasi apsisaugoti nuo galimų kaltinimų ir greičiau renkasi operacinį gimdymo kelią nei būna kantrūs, išlaukia. Susidariusi žmonių nuomonė apie cezario pjūvį yra klaidinga. Juk dažnai jis net rašomas iš didžiosios raidės! Penkta. Dalis moterų labai bijo gimdymo ar gimdymo skausmo ir nori gimdyti tik atliekant operaciją, nežiūrint į jokius argumentus. Yra net tokia diagnozė „gimdymo baimė“ (kaip „skrydžio baimė“). Pasaulinėje praktikoje priimtina atlikti cezario pjūvį, jei moteris to nori, nors tam nėra jokių medicininių priežasčių. Tik šis faktas anaiptol nereiškia, kad visi medikai tam pritaria. Pavyzdžiui, Švedijoje veikia pagalbos grupės, jose dalinamasi patirtimi, bendraujama, mokoma įveikti gimdymo baimę.
Nors cezario pjūvis kartais gali pasirodyti priimtinas, nes beveik nereikalauja moters pastangų, sumažina fizinį diskomfortą gimdymo metu, visgi tai nėra natūralus gimdymo būdas, o cezario pjūvio komplikacijos, nors ir nedažnai pasitaikančios, gali būti pavojingos. Atliekant bet kokią operaciją visada reikia numatyti galimą riziką. Tai ypač svarbu atliekant cezario pjūvį, nes galimos operacijos pasekmės paliečia du (o kartais ir daugiau!) žmones.
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.
Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje.
Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos. Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių.
Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija.
Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Nors mūsų šalies statistika nėra katastrofiška, tačiau vienareikšmiškai galima pasakyti - 25 proc. Kokia PSAO nuomonė apie nereikalingą cezario pjūvį? Medikai visame pasaulyje vieningi - reikia mažinti cezario pjūvių skaičių. PSO jau devinto dešimtmečio viduryje paskelbė, kad cezario pjūvio operacijų neturėtų būti daugiau kaip 15 proc. visų gimdymų. Įrodyta, kad jei operacijų daugiau, sveikatingumo rodikliai negerėja. Juk pagrindinis cezario pjūvio operacijos tikslas - sumažinti naujagimių ir gimdyvių sergamumą bei mirtingumą. Tai gelbstinti, padedanti operacija. Vis dėlto labai sunku apibrėžti nereikalingą cezario pjūvį, jei jis atliekamas dėl medicininių indikacijų. Mažiausiai cezario pjūvio operacijų atliekama Olandijoje - apie 15 proc.
Moterys mano, kad, kartą gimdymo metu patyrus cezario pjūvio operaciją, natūraliai pagimdyti nėra įmanoma - moksliniai tyrimai byloja, kad tai pavyksta vis didesniam procentui gimdyvių. Sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų skaičių galima tik šviečiant visuomenę. Būtina garsiai kalbėti apie galimas komplikacijas ir problemas, skatinti akušerių autonominę praktiką. Labai svarbu išgirsti duomenis, kurie padarė įtaką visuomenės sveikatai pasaulyje ir žengti koja kojon su naujausiomis, mokslo žiniomis pagrįstomis praktikomis“, - pataria gydytoja.

tags: #cezario #pjuvio #priezastys