Buvusių vaikų poliklinikų istorija ir dabartis: nuo apleistų pastatų iki naujų vizijų

Lietuvoje nemažai buvusių medicinos įstaigų, skirtų vaikams, šiandien mena praeitį, o jų pastatai pasakoja savas istorijas. Nuo apleistų ir vandalų nuniokotų griuvėsių iki sėkmingai pertvarkytų ar naujam gyvenimui prikeltų erdvių - buvusių vaikų poliklinikų likimai yra įvairūs. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurias tokių įstaigų istorijas ir dabartinę situaciją, įskaitant Antakalnio vaikų polikliniką Vilniuje ir Dainų vaikų polikliniką Šiauliuose, taip pat paliesime pediatrijos raidos ištakas ir mįslingas apleistų vaikų skyrių legendas.

Antakalnio vaikų poliklinikos virsmas ir apleistis Vilniuje

Išsikėlimas ir apleisties pradžia

Antakalnio vaikų poliklinika į kitas patalpas išsikėlė 2011 m. rudenį. Tiesa, pastatas visiškai apleistas nebuvo - dalis patalpų buvo atiduota įvairioms visuomeninėms organizacijoms. Bet ir jos patalpas paliko prieš maždaug metus. Per tą laiką pastatas tapo panašus į Černobylio „vaiduoklius“, ypač viename brangiausių Vilniaus mikrorajonų.

Pastato būklė ir vandalizmas

Buvęs sveikatos priežiūros įstaigos pastatas nusiaubtas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Akivaizdu, kad buvusios poliklinikos langus laikiusios aliuminio konstrukcijos masina metalo vagis. Viršutiniame aukšte, kur lengviausiai jas atskirti nuo pastato sienų, šių konstrukcijų jau beveik nebeliko. Sveikas langas buvusios poliklinikos pastate - retas vaizdas. Dešimtys langų išdaužyta benamių, metalo vagių ar tiesiog vandalų.

Pastato vidus nusiaubtas dar baisiau negu išorė: grindų lentos, medicininės įrangos ir apšiltinimo medžiagų likučiai voliojasi visur. Naujieji „šeimininkai“ nepatingėjo ardyti netgi masyvias grindis, mat jų dangoje būta vario. Atskiras korpusas, kuriame veikė vaikų baseinas, ne mažiau sudarkytas. Kaip ir pagrindiniame poliklinikos pastate, benamiai ir kiti „lankytojai“ išnešė turbūt viską, kas turėjo kokią nors vertę. O ko nepanešė - tą paprasčiausiai nuniokojo. Vienas įdomiausių buvusios poliklinikos atributų - nauji kaimynai. Savotišką „daugiabutį“ prie pat pastato įsirengė benamiai. Kad sudegęs mikroautobusas tapo gyvenamąja vieta, liudija ir akivaizdžiai neseniai paklotos kartoninės dėžės, naudojamos vietoj čiužinių.

Buvę nuomininkai, pavyzdžiui, vilnietė Gintarė, dirbusi vienoje iš poliklinikos patalpas laikinai naudojusių nepelno organizacijų, teigė, kad Vilniaus valdžia nepersistengė dėl pastato saugumo net tada, kai jame dar buvo nuomininkų. „Viskas merdėjo. Jei kokį langą išdauždavo kas, tai užklijuodavo kartonu. Ir viskas“, - pasakojo Gintarė. Pasak jos, nekviesti svečiai pastate lankytis pradėjo dar iki nuomininkų iškraustymo. „Jautėmės nesaugiai“, - teigė Gintarė.

Savivaldybės požiūris ir ateities planai

Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus teigė, jog prieš dvejus metus pastebėti pavojingų gruntinių vandenų požymiai nepasitvirtino. Pasirodo, jokio pavojaus pastatui nėra. „Ten ne gruntiniai vandenys buvo. Ten buvo trūkęs vamzdis. Padarėme didžiulius tyrimus, išsiaiškinome. (...) Tas vamzdis sutvarkytas, pravestas šalia. Ne upelis, o tiesiog trūkusio vamzdžio buvo problema“, - kalbėjo J. Pinskus.

Paprašytas pakomentuoti dabartinę pastato būklę, pašnekovas tikino, esą vagys ir vandalai didelės žalos nepadarė. „Nieko ten vertingo nebuvo. Viskas, kas vertinga, buvo išnešta. Buvo aliuminis ir buvo grindys, nuo tarybinių laikų, kur tarpinės buvo varinės. Ne didžiulės vertės. Turtas, kuris bet kokiu atveju vis tiek būtų ardomas. Ir bet kokiu atveju tos visos dalys būtų važiavusios arba į supirktuvę, arba tiesiog į statybinių medžiagų sąvartyną“, - aiškino vicemeras. Jo žodžiais, „kažkokį darbą“ padarė ir ilgapirščiai - esą jų pastangos ardant pastato konstrukcijas vietomis galės sutaupyti laiko statybininkams, kurie jau netrukus turėtų imtis rekonstrukcijos darbų. „Vienas iš specialistų sako, kad nereikia čia per daug ir saugoti. Nes iš tiesų kažkokį darbą padaro ir vagišiai, kuris būtų daromas ir statybininkų. Nes ten nėra nieko to, ką reikėtų labai saugoti. Realiai, pagal projektą, ten liks tiktai išorinės sienos. Vidinių sienų praktiškai nebeliks, bus priestatas dar vieno aukšto. Ir bus išvalyta viskas. Dalį tų statybinių šiukšlių jei ir išvalo vagišiai - tai tikrai nieko baisaus“, - ramino J. Pinskus. Anot jo, būta atvejų, kai nustatyta, kad vagys į pastatą patekdavo apsirengę darbo drabužiais - taip jie buvusią polikliniką švarino apsimetę darbininkais. „Sudėtinga buvo jį apsaugoti“, - pripažino J. Pinskus.

Rekonstrukciją norima pradėti kuo greičiau. Pasak politiko, savivaldybė pasiruošusi bet kada duoti startą pastato rekonstrukcijos darbams, kuriuos pabaigus būtų galima smarkiai pagerinti vilniečiams teikiamų sveikatos paslaugų kokybę. Esą vienintelis kliuvinys - savo palaiminimo duoti neskubanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Konkursas įvykęs, laimėtojas yra, finansavimas paskirtas. (...) Stabdo, kaip visada, SAM. Visokių prisigalvoja - gal taip ir reikia. Bet iš mūsų pusės viskas absoliučiai yra padaryta. Mes labai tikimės ir norime, kad kuo greičiau būtų pradėti darbai“, - aiškino J. Pinskus. Po maždaug 19 mln. Lt kainuosiančios rekonstrukcijos patalpas naudos Vilniaus Šv. Roko ligoninė. „Būtų ir papildomos lovos, ir po truputį, žingsnis po žingsnio, einame link to Antakalnio poliaus sukūrimo, kur realiai vilniečiams būtų aiški vieta nuo gimimo iki pat orios senatvės“, - vizijomis dalijosi J. Pinskus. Vicemero žodžiais, trūksta tik europinių pinigų, o sutvarkius visus formalumus, darbus būtų galima pradėti vos ne kitą dieną. „Aš manau, kad remontai galėjo prasidėti prieš porą mėnesių. Atitinkamai - ir apsauga, ir tvarka, ir t.t. Tiesiog europiniai pinigai, SAM nerangumas, sakyčiau... dabar turime tą, ką turime“, - konstatavo J. Pinskus.

Dainų vaikų poliklinika Šiauliuose: reforma ir pardavimas

Reforma ir atskiro pastato poreikio sumažėjimas

Kadaise į vieną pastatą iš dviejų, panaikinus Dainų vaikų polikliniką (Aido g. 16A), susikėlęs Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) vėl žada plėtrą. Dainų PSPC maždaug du dešimtmečius dirba viename pastate, nors kadaise veikė dviejuose - greta esančiame sujungtame pastate buvo vaikų poliklinika. Vis tik, įvykus eilinei sveikatos sistemos reformai, vaikus gydę pediatrai tapo bendrosios praktikos šeimos gydytojais. Pas tuos pačius specialistus galėjo eiti ir suaugę, ir vaikai, todėl ir poreikis išlaikyti atskirą pastatą menko.

Buvusio pastato pardavimas ir dabartiniai plėtros planai

2014 m. Savivaldybei galop pavyksta buvusį vaikų poliklinikos pastatą išnuomoti UAB „Vaiteksa“, o po metų tam pačiam nuomininkui jį parduoti už 271 529 eurus. Tuomet vietos žiniasklaidai Savivaldybės administracijos direktorius aiškino, kad vien pirkti pastatą reikėtų apie milijono eurų, papildomai kainuotų patalpų remontas ir pritaikymas gydymo įstaigas poreikiams. Vis tik 2024 m. rugsėjį Šiaulių miesto taryba nepritarė buvusio savo pastato atpirkimui.

Šiandien VšĮ Dainų PSPC infrastruktūros plėtros siekis yra užtikrinti kokybiškas ir prieinamas pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas pietinės Šiaulių miesto dalies pacientams. Infrastruktūros plėtra leis modernizuoti ir užtikrinti pakankamą patalpų plotą ir infrastruktūrą sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, sukurti darbo vietas, kurių stokojama vykdant e-sveikatos reformą. Optimistiškai dėl plėtros nusiteikusi ir sveikatos priežiūros centro steigėja Šiaulių miesto savivaldybė.

Techninį darbo projektą planuojama parengti 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Planuojamas bendras plotas 2000-3000 kv.m. Kol kas neaišku, nei kada statybos būtų baigtos, nei kokia galėtų būti jų sąmata. Preliminariais skaičiavimais - galbūt apie tris milijonus eurų. Pastatas turėtų atsirasti greta dabartinio Dainų PSPC iš Tilžės gatvės pusės. Priestato statybų Dainų PSPC dar teks gerokai palaukti. Anot įstaigos atstovės, nors kai kurių specialistų įstaiga jau dabar stokoja. „Šiuo metu ieškome šių sričių specialistų: šeimos gydytojo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, gydytojo akušerio-ginekologo, gydytojo psichiatro, psichoterapeuto ir kt.“

Dainų PSPC aptarnauja apie 25 tūkst. prisirašiusių pacientų, komandoje dirba profesionalūs savo srities specialistai, stengiamasi kurti inovacijas. Naujo pastato poreikis reikalingas VšĮ Dainų PSPC teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, kokybės ir darbo sąlygų medicinos darbuotojams gerinimui. Tuo tarpu gerokai daugiau (maždaug 40 tūkstančių) pacientų aptarnaujančiai Centro poliklinikai kol kas plėtros nenusimato. Infrastruktūros gerinimo, modernizavimo darbai vyksta nuolat tiek Šiaulių centro poliklinikoje, tiek Dainų PSPC.

Pediatrijos raida Lietuvoje: nuo ištakų iki šiuolaikinės klinikos

Vaikų ligų gydymas ir profilaktika Lietuvoje turi gilias šaknis. Birželio 30 d. vyko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Vaikų ligų klinikos (VLK) 100 metų jubiliejaus iškilmingas minėjimas „VU MF Vaikų ligų klinikos istorijos amžių sandūroje“. Medicinos fakulteto didžiojoje salėje vykęs minėjimas buvo pradėtas prof. Vytauto Usonio pranešimu apie Vaikų ligų klinikos istoriją.

Senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete Vaikų ligų katedros nebuvo, bet vaikų sveikatos problemas tyrė kai kurie mokslininkai. Pavyzdžiui, prof. Andrius Sniadeckis parašė knygą „Pastabos apie fizinį vaikų auklėjimą” (1805), prof. J. Frankas 1805 m. įsteigė Vilniaus medicinos draugiją; 1808 m. Vilniuje įkūrė Vakcinacijos institutą, organizavo skiepijimą prieš raupus; 1809 m. įsteigė Motinystės institutą. Taip pat jis 1811 m. parašė ir išleido daugiatomį „Praktiniai medicinos patarimai”, kuriame buvo skyrius apie vaikų infekcines ligas.

1922 m. VU buvo įkurta Vaikų ligų klinika, kuriai vadovavo prof. Vytautas Jasinskis. Praėjus 22 metams, 1944-aisiais, doc. Petras Baublys VU įkūrė pirmąją lietuvišką Vaikų ligų kliniką. 1962 m., docentui vadovaujant šiai katedrai, išleistas pirmasis „Vaikų ligų“ vadovėlis lietuvių kalba. Po Nepriklausomybės atkūrimo reformuota klinika tapo šiuolaikiška, buvo sukurta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti pediatrinės krypties rezidentūros sistema. Vaikų ligų klinika švenčia 100 metų jubiliejų, o jos darbuotojai pelno reikšmingų apdovanojimų ir aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose.

Mįslinga Vasaros gatvės ligoninės vaikų skyriaus praeitis

Apleisto skyriaus atmosfera

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, miestiečiams žinomas kaip Vasaros ligoninė, yra ant kalvos, Vasaros gatvėje. Po šios įstaigos skėčiu yra daugiau skyrių: nuo dienos stacionaro iki Valgymo sutrikimų centro. Tačiau ligoninės teritorijoje yra ir pamirštas, apie dešimtmetį nefunkcionuojantis pastatas, kuriame, anot sutiktų darbuotojų, buvęs VAIKŲ SKYRIUS.

Įėjus vidun greitai supranti, kad ekskursija nebus maloni - pastatą, kuriame turbūt nebelikę nei vieno sveiko lango, kiaurai veria vėjas, varva lubos ir byra tinkas. Pastatas siaubo nesukelia, tačiau vaikų žaislai ir piešiniai ant sienų sukelia šiurpiai liūdnas emocijas. Daugybė palatų ir procedūrinių kabinetų, kurie išklijuoti plytelėmis, poilsio kambariai bei priimamasis gerokai išskiria šį pastatą iš kitų, kuriuose teko lankytis. Prietaringiems ar jautriems žmonėms nerekomenduojama čia eiti. Pastatas rudeniškame fone ir varnų debesyje tikrai atrodo mistiškai vaiduokliškas.

Skaitytojo pasakojimas ir metafizikos samprata

Skaitytojas Jonas prisipažino ne kartą kvietęs dvasias įvairiausiais būdais, tačiau nė karto jam nebuvo taip baisu, kaip naktį apsilankius apleistoje psichiatrinėje ligoninėje. Kartą su draugais jie nusprendė užsukti į pastatą, kuriame anksčiau buvo ligoninė, po to - psichiatrinė ligoninė, kurioje buvo gydomi ir vaikai. „Sulaukę vidurnakčio, šviečiant mėnuliui, mes leidomės į rūsius, kur laikė lavonus. Nusileidus pradėjau daryti nuotraukas, naudodamas blykstę. Iš karto pastebėjau, kad kažkas yra ne taip. Ekrane pasirodė veidas, tačiau fotografuoti nenustojome. Greitai pajutome, kad vaikštant ėmė stipriai krėsti šaltis, atrodė, kad nuolat kažkas seka iš paskos, nors ten nieko nebuvo.“

„Atidžiau apžiūrėjus visas nuotraukas pamačiau aiškų ir ryškų veidą. Kitose nuotraukose - visą žmogaus siluetą. Dar kitoje, gerai įsižiūrėjus, koridoriaus gale pamatėme pasikorusį mažą vaiką, o šalia jo nuleidę galvas stovėjo kiti vaikai“, - pasakojo skaitytojas. Jis pripažino - po apsilankymo pastate negalėjo užmigti tris paras. Apleistų vietų entuziastų teigimu, jose neabejotinai vaidenasi.

Neurologas Jokūbas Fišas DELFI yra pripažinęs, jog mums dar daug kas nepažįstama. „Apie psichiką, sielos reikalus, dvasinius dalykus žinome labai mažai, be to, ne viskas racionaliai paaiškinama. Yra labai daug metafizinių aiškinimų, Rytų medicinos požiūrių ir tai - daug sudėtingiau, nei mes mokėmės.“ Kunigas A. Valkauskas įsitikinęs, kad taip ir dėl to pataria šventinti butus, ligonines, nes su malda mes viską pavedame Dievo angelų globai. „Manome, kad esame techniški žmonės, kuriems viskas aišku. Tačiau net aukšto lygio fizikams aišku, kad niekas šiame pasaulyje neaišku“, - sakė egzorcistas.

tags: #buvusi #vaiku #poliklinika

• kaip įveikti žindymo sunkumus
• Vidaus organų prisitaikymas laukiantis kūdikio
• Regos tikrinimas vaikams
• Kaip išsirinkti 2in1 vežimėlį mergaitei
• Stovyklavimas Molėtų rajone vaikams