Lietuvoje, įsivaikinus vaiką, nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus. Tai reiškia, kad įtėviai, priėmę vaiką į savo šeimą, gali gauti tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kitas teisės aktais numatytas finansines paramos priemones.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis gali priklausyti nuo vaiko amžiaus, atspindėdamas skirtingus poreikius skirtingais vaiko raidos etapais. Nors išmokų pavadinimai ir paskirtis gali būti panašūs įvaikinimo ir globos atveju, kiekviena išmoka turi savo specifines sąlygas ir reikalavimus.

Tėvystės išmoka yra skiriama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui. Norint gauti šią išmoką, įtėviui turi būti suteikiamos tėvystės atostogos. Be to, būtina atitikti stažo reikalavimus: iki pirmosios tėvystės atostogų dienos įtėvis turi būti sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tai užtikrina, kad išmoka pasiektų tuos, kurie atitinka nustatytus socialinio draudimo kriterijus ir yra pasiruošę skirti laiką vaiko priežiūrai.
Vaiko priežiūros išmoka yra dar viena svarbi paramos forma, mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, kurie išeina vaiko priežiūros atostogų. Ši išmoka suteikia finansinį saugumą šeimai, kol vienas iš jos narių rūpinasi vaiku. Gimus vaikui, vaiko priežiūros išmoka yra mokama pasirinktinai iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai. Šeimos gali pasirinkti išmokos mokėjimo trukmę atsižvelgdamos į savo finansines galimybes ir vaiko priežiūros poreikius.

Vaiko pinigai yra universali išmoka, skiriama visiems vaikams. Jie mokami vaikams iki 18 metų amžiaus. Tačiau išmokos gali būti pratęstos ir mokamos iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Į šią kategoriją įeina ir besimokantieji profesinio ugdymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa, ir kitais numatytais teisės aktais atvejais. Ši išmoka padeda šeimoms padengti kasdienes vaiko auginimo išlaidas, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties.

Gimus vaikui, valstybė skiria vienkartinę išmoką. Ypatinga nuostata taikoma vaiką įsivaikinus: ši išmoka yra išmokama vienam iš įtėvių net ir tuo atveju, jeigu ji jau kartą buvo išmokėta už tą patį vaiką kitiems asmenims. Tai užtikrina, kad kiekviena šeima, priėmusi vaiką per įvaikinimą, gautų pradinę finansinę paramą, skirtą vaiko poreikiams tenkinti, nepaisant ankstesnių mokėjimų istorijos.

Nors išmokų dydžiai ir sąlygos skiriasi priklausomai nuo išmokos tipo ir individualios situacijos, yra nustatyti bendrieji socialinės paramos pagrindai. Pavyzdžiui, bazinio socialinės išmokos (BSI) dydis yra 74 Eur. Tam tikrais atvejais prie šios bazinės sumos gali būti skiriamas papildomas priedas, kurio dydis gali siekti iki 5550 Eur, atsižvelgiant į specialius poreikius ir galiojančius teisės aktus. Šios sumos sudaro dalį bendros valstybės teikiamos finansinės paramos sistemos, skirtos užtikrinti vaikų gerovę ir šeimų stabilumą.
