Keleivių vežimas viešuoju transportu, ypač mokykliniais autobusais, reikalauja griežto taisyklių laikymosi, siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių, o ypač vaikų, saugumą. Vietinis reguliarus viešojo transporto eismas organizuojamas keliais ir gatvėmis, kurių būklė atitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. nustatytus reikalavimus. Savivaldybė ir įgaliota įstaiga užtikrina tinkamą ir saugią keleivių vežimo infrastruktūrą: gatvių ir sankryžų priežiūrą, apšvietimą, stotelių įrengimą, atlieka kitus veiksmus, kurie yra reikalingi tinkamai infrastruktūros būklei palaikyti. Taip pat užtikrina infrastruktūros naudojimo pagal paskirtį efektyvią kontrolę (pvz., stotelių įvažų, žiedų ir pan.).
Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
Vairuotojas stotelėse transporto priemonę sustabdo pagal nurodytą ženklinimą kuo arčiau stotelės laipinimo aikštelės borto, jei viešojo transporto stotelėje nėra kliūties bei leidžia esama infrastruktūra, o ten, kur aikštelės nėra, - sustoja prie kelio ženklo „Stotelė“ kuo arčiau šaligatvio borto ar kelkraščio.

Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose.
Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas lydintis asmuo. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.

Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, jog vaikus vežančiame mokykliniame autobuse turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų. Šias funkcijas gali atlikti ir vairuotojas. Paprastai dauguma mokyklų taip ir daro. Kitos pasirūpina, kad į mokyklą ir iš jos keliaujančius vaikus lydėtų vienas iš pedagogų.
Mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:
Kaip pasakojo Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos mokyklinio autobuso vairuotojas Arūnas Maliauka, kartu su juo ir vaikais į mokyklą keliauja ir viena iš šios ugdymo įstaigos mokytojų. Kartu su ja vairuotojas visos kelionės metu rūpinasi vaikų saugumu: pradedant „surinkimu“ iš numatytų stotelių, baigiant saugiu išlaipinimu prie mokyklos.
„Mūsų vaikai labai atsakingi, taigi, jokių sunkumų nepatiriu. Mokykla visuomet pasirūpina važiuojančių moksleivių sąrašu - jį turiu ir matau, kuriam vaikui pagal amžių reikia mano pagalbos įlipant ar išlipant. Tačiau aš visiems jiems nuolat primenu eismo taisykles, elgesio autobuse tvarką. Vėliau jau iš matymo visus pažįstu - juk kasdien kartu važiuojame“, - sakė mokyklinio autobuso vairuotojas.
Jam pritarė ir Neveronių gimnazijos auklėtinius vežantis mokyklinio autobuso vairuotojas S.Taurvydas. Pasak jo, papildomų rūpesčių KET numatyta jaunesnio amžiaus moksleivių įlaipinimo ir išlaipinimo tvarka nesukelia. „Toks mano darbas. Reikia saugoti visus. Vyresniuosius vaikus perspėju, kad per gatvę eitų atsargiai, palauktų, kol nuvažiuosiu - tik tada eitų. Mažesnius nei 10 metų pervedu (į kitą kelio pusę - red. past.)“, - kalbėjo vairuotojas, pridūręs, kad kasdien pavežėjimo paslaugų reikia nedideliam skaičiui vaikų - 10-15. Todėl kasdienėse kelionėse į mokyklą ir iš jos vaikus jis lydi vienas. Į tolimesnes, kai važiuoja daugiau vaikų, visuomet leidžiasi ir kitas suaugęs asmuo - dažniausiai klasės auklėtojas ar vaikams pažįstamas pedagogas.

Draudžiama:
Keleiviai transporto priemonės laukia stotelėse kuo toliau nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto ir gali įlipti arba išlipti tik jai visiškai sustojus. Keleiviai į transporto priemonę įlipa ir išlipa pagal informacinius simbolius prie durų. Keleiviai iš anksto prieš transporto priemonei įvažiuojant į stotelę pasiruošia išlipimui - prieina arčiau išlaipinimo durų (visų, išskyrus pirmas).
Per priekines transporto priemonės duris esant poreikiui turi teisę išlipti neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, besilaukiančios moterys, senyvo amžiaus keleiviai. Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, besilaukiančios moterys, senyvo amžiaus keleiviai.
Transporto priemonėmis privalo būti vežami neįgalieji kartu su neįgaliųjų vežimėliais, taip pat vaikai kartu su vaikų vežimėliais, išskyrus atvejus, kai neįgaliojo ar vaiko vežimėlis netelpa į transporto priemonės saloną.

Keleivis turi teisę neužimant papildomos laisvos sėdimos vietos nemokamai vežtis du bagažo vienetus, kurių kiekvieno matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm, arba kurių kiekvieno bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. Už vežamo bagažo saugumą atsako pats keleivis.
Paspirtukus, elektrinius paspirtukus, kurio didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurio didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h (toliau - elektrinis paspirtukas), riedžius, riedlentes ir kitas nedideles mikromobilumo priemones galima vežti visose transporto priemonėse netvirtinant specialiu tvirtinimo įtaisu. Bet kokiu atveju dviratį, paspirtuką, elektrinį paspirtuką, riedį, riedlentę ir kitą nedidelę mikromobilumo priemonę leidžiama vežti tik įsitikinus, kad transporto priemonė švari ir jos transportavimas netrukdys saugiai ir komfortiškai kitų keleivių kelionei.
Nors atrodo, jog vaikai sąmoningėja, vis dar pasitaiko atvejų, kai vaikas žūsta, nes išlipęs iš geltonojo autobusiuko bėgo per kelią neįsitikinęs, kad saugu. Dažniausiai - pro stovinčio autobuso priekį arba galą, kai važiuojamosios kelio dalies matomumas labai prastas. Labai dažnai tokios nelaimės įvyksta prietemoje: anksti ryte, kai moksleiviai važiuoja į mokyklą arba pavakare, kai iš jos grįžta. Skaudžiausia, jog tokios nelaimės paprastai baigiasi tragiškai - moksleivio žūtimi.
„Prie vaikų saugumo galime prisidėti visi. Pirmiausiai tėveliai prieš išleisdami vaikus pirmosioms savarankiškoms kelionėms į mokyklą turėtų su vaikais aptarti numatomą maršrutą, supažindinti su kelyje esančiais kelio ženklais, jei yra šviesoforai paaiškinti signalų reikšmes, aptarti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Moksleiviai turėtų atsiminti, kad išlipus iš autobuso į kelią žengti galima tik paėjus toliau už sustojusios transporto priemonės, o ne prieš ją. Vaikams reikėtų priminti, kad į autobusą įlipti ir išlipti iš jo galima, tik jam visiškai sustojus stotelėje (ar numatytoje sustojimo vietoje). Per kelią galima eiti tik per pėsčiųjų perėją, įsitikinus, kad automobiliai sustojo praleisti ir eiti per gatvę yra saugu“, - priminė Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai, pažymėję, kad vaikų saugumo kelyje problematika svarbi visoje Lietuvoje - ne tik didmiesčiuose ar priešingai - periferijoje.
„Tiek vairuotojai, pėstieji, dviratininkai, tiek ir kiti eismo dalyviai turėtų būti atidūs ir atsargūs kelyje“, - bendrą atsakomybę priminė kelių policijos pareigūnai.
Nereikėtų pamiršti, kad KET numatytos pareigos ne tik mokyklinių autobusų vairuotojams, bet ir kitų transporto priemonių, artėjančių prie mokyklinio autobuso, vairuotojams.
„KET nurodyta, kad artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį“, - priminė pareigūnai.

KET reikalauja, kad vairuotojas arba kitas vaikus lydintis suaugęs asmuo privalo:
Brangink gyvybę. Saugokime vaikus! Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Kelių eismo taisyklės numato tam tikras vietas, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir sklandumą, ypač prie viešojo transporto stotelių:
Sustoti ir stovėti draudžiama:
