Rezus faktoriaus nesuderinamumas ir jo reikšmė antrajam nėštumui

Daugumai porų, planuojančių šeimos pagausėjimą, kyla daugybė klausimų apie nėštumo eigą ir galimas rizikas. Vienas iš dažnai aptariamų aspektų yra kraujo grupių ir rezus faktoriaus skirtumai tarp partnerių. Nors „kažką girdėjau, kad jei vyro ir moters kraujo grupės skiriasi negalima pastoti“, tai yra mitas. Galima pastoti ir pastoja, tiesiog yra didesnė rizika. Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime rezus faktoriaus nesuderinamumą, ypač svarbų antrojo nėštumo metu, jo priežastis, pasekmes, diagnostiką ir, svarbiausia, prevenciją bei gydymą.

Kas yra rezus faktorius ir serologinis konfliktas?

Kraujas yra skystas organizmo audinys, susidedantis iš ląstelinių elementų ir plazmos. Ląsteliniai elementai - tai raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) ir maži, netaisyklingos formos kraujo kūneliai, dalyvaujantys kraujo krešėjime (trombocitai). Kraujo paskirtis - palaikyti žmogaus gyvybę. Kraujo grupė - tai kraujo tipas, kurį lemia raudonųjų kraujo kūnelių apvalkaluose esantys ypatingi baltymai, vadinami antigenais. Pats reikšmingiausias yra Rh antigenas. Pagal jo buvimą eritrocituose žmonių kraujas skirstomas į rezus teigiamą (Rh+), kai jis yra, ir rezus neigiamą (Rh-), kai jo nėra.

Rezus faktorius - ypatinga eritrocitų savybė, būdinga 85 proc. visų žmonių. Jų kraujas vadinamas rezus teigiamu (Rh+). Kitų 15 proc. žmonių eritrocitai tos savybės neturi - jų kraujas vadinamas rezus neigiamu (Rh-). Serologinis konfliktas - tai motinos ir vaisiaus kraujo grupių arba Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas. Serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju, yra 50% tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+).

Rezus faktoriaus paveldėjimas

Rezus faktorius paveldimas. Pagal bendrus paveldimumo dėsnius vieną požymį vaikas paveldi iš tėvo, kitą iš motinos, dėl to vaiko kraujo grupė ir rezus priklausomybė susideda lyg iš dviejų „pusių”. Rezus teigiamas slopina rezus neigiamą, jį užmaskuoja. Taigi, jei tėvo rezus teigiamas, o motinos neigiamas, dar nereiškia, kad vaikui neišvengiamai gresia pavojus. Kai yra minėtas derinys, daugelis vaikų gimsta sveiki, bet neatmestina rezus konflikto galimybė. Štai kokios yra paveldėjimo galimybės:

• Jei abiejų tėvų rezus teigiamas, jų vaikas turės rezus teigiamą arba rezus neigiamą.
• Jei abiejų tėvų rezus neigiamas, vaiko kraujas visada bus rezus neigiamas.

Štai lentelė, iliustruojanti Rh faktoriaus paveldėjimo galimybes ir rizikas:

Rezus konflikto mechanizmas ir pavojus antrajam nėštumui

Pavojus atsiranda nėštumo metu ir dažniausiai ne pirmojo, o vėlesnių, jei įvyksta taip vadinamasis rezus konfliktas. Tai yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas, kuris kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius, nes jos organizme nėra D antigenų, imuninė sistema tuos eritrocitus atpažįsta kaip svetimkūnius, kaip bakterijas ar virusus ir ima kurti imuninį atsaką, kad juos nugalėtų.

Dažniausiai pirmojo nėštumo metu tas konfliktas didelių problemų nesukelia, tačiau susiformuoja „imunitetas“ rezus D faktoriui ir pasigamina specialūs antikūnai prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai yra labai smulkūs ir praeina pro placentą į vaisiaus kraujotaką. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė. Tai paprastai nutinka vykstant gimdymui arba po jo, dažniausiai, kuomet atsiskiria placenta.

Kai moteris pastoja antrą kartą, jos organizmas jau labai greitai atpažįsta svetimą baltymą, antikūnai pradeda sparčiai gamintis ir stipriai kenkia vaisiui. Antikūnų aktyvumas didėja tiesiog proporcingai nėštumų skaičiui, nesvarbu, jie pasibaigia gimdymu ar dirbtinai nutraukiami. Kuo anksčiau prasideda pažeidimas, tuo blogesnė išeitis, vaisius gali žūti.

Rizikos veiksniai Rh imunizacijai

Rezus konflikto riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina tam tikri veiksniai. Imunizacija gali įvykti kuomet į „rezus neigiamos“ moters organizmą patenka „rezus teigiamas“ kraujas dėl įvairių priežasčių. Tai apima:

• Anksčiau buvę gimdymai, savaiminiai persileidimai, nėštumo nutraukimai, negimdiniai nėštumai, cezario pjūvio operacijos, kraujo perpylimai.
• Išorinis vaisiaus apsukimas gimdoje, priešlaikinis placentos atsidalijimas, kraujavimas, pilvo traumos, invazinės procedūros nėštumo metu (vaisiaus kraujo ar vandenų paėmimas tyrimams).

Hemolizinės ligos (naujagimių gelta) simptomai ir pasekmės

Dėl serologinio konflikto kyla vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga. Iš motinos kraujo į vaisių patekę antikūnai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimą, vadinamą hemolize. Tuomet vaisiaus kraujyje mažėja šių kraujo elementų, ryškėja mažakraujystė (anemija). Eritrocitų irimo produktai skatina kraujodaros židinius, todėl padidėja kepenys ir blužnis. Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, poodyje ir kūno ertmėse kaupiasi skystis, sutrinka širdies veikla, vaisius gali gimti negyvas. Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos.

Pagal hemolizinės ligos sunkumą skiriamos trys jos formos:

1. Lengva (mažakraujystė): Būdingas odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys, blužnis. Po gimimo, anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas.
2. Vidutinio sunkumo (gelta): Būna geltoni vaisiaus vandenys, virkštelė, pirmosiomis gyvenimo valandomis pagelsta oda ir gleivinės, ryškiai padidėja kepenys ir blužnis. Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi šalutinis jų irimo produktas - pigmentas bilirubinas. Jei išauga labai didelis eritrocitų irimo produkto (bilirubino) kiekis kraujyje, kyla smegenų „apsinuodijimo“ bilirubinu (bilirubininės encefalopatijos) pavojus. Naujagimis tampa mieguistas, vangus, negydant prasideda traukuliai, nugaros raumenų mėšlungis, sutrinka kvėpavimas, ištinka koma.
3. Sunki (vandenė): Naujagimio būklė labai sunki, kartais jis gimsta negyvas. Po gimimo greitai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Oda būna labai blyški, su kraujosruvomis, vėliau pagelsta, padidėja kepenys ir blužnis. Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė. Labai sunkiais atvejais nustatomas ascitas (skysčių susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), hidroperikardas (skysčių susikaupimas širdyje). Kai vaikelio organizmas stipriai apnuodytas, vaisiui gali prireikti kraujo perpylimo.

Diagnostika ir stebėjimas nėštumo metu

Esant serologiniam konfliktui, nėščioji nieko blogo nejaučia, todėl svarbu žinoti apie galimą jo buvimą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius. Pastojus, pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, išsiaiškinama vyro ir moters kraujo grupė bei Rh faktorius.

Jei moters Rh yra neigiama, nustatomas antikūnų prieš Rh faktorių kiekis jos kraujyje, išsiaiškinami rizikos veiksniai. Jei moters kraujyje antikūnų prieš rezus antigeną nėra, taikoma imunoprofilaktika (žr. prevencija) ir antikūnai nėštumo metu nebetiriami. Jei antikūnų randama, jie tiriami kartą per mėnesį nuo 20 nėštumo savaitės. Per pirmą apsilankymą pas ginekologą nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius. Jei moters Rh yra neigiamas, tiriami antikūnai, o tyrimas kartojamas 20 ir 27 nėštumo savaitėmis.

Antikūnų kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų (ultragarso kontrolėje duriama per pilvo sieną ir pritraukiama į švirkštą) bei nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas pagal juose esančią bilirubino koncentraciją. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka.

Jei nėštumo metu nustatoma, kad yra antikūnų, profilaktiką taikyti beprasmiška, tada belieka stebėti vaisių ir jo būklę, gydyti jį dar gimdoje, kiek įmanoma, kad vėliau būtų išvengta sunkių pasekmių. Tas pats ir jei randama antikūnų prieš rezus D antigeną nėštumo pradžioje - profilaktika nebetaikoma, vaisius stebimas, nėštumas tampa labai didelės rizikos.

Prevencija: anti-D imunoglobulinas

Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Tai apima anti-Rh imunoglobulino suleidimą 28 nėštumo savaitę. Vaisiaus eritrocitų patekimo į moters organizmą tikimybė didėja kartu su nėštumu, todėl trečiame trimestre bet kokiu atveju suleidžiamas anti-D imunoglobulino profilaktiškai visoms rezus D neigiamos grupės nėščiosioms. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.

Po gimdymo naujagimiui nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius. Jeigu rezus neigiamą faktorių (Rh-) turinčiai moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių (Rh+) turintis naujagimis, jai pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas per 24-72 valandas. Jis yra skirtas tam, kad sunaikintų gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles su teigiamu rezus (Rh+), todėl antikūnai nespėja pasigaminti.

Vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po:

• Nėštumo nutraukimo, savaiminio persileidimo, negimdinio nėštumo.
• Išorinio vaisiaus apsukimo, intervencinių procedūrų nėštumo metu.

1968 metais pradėjus taikyti visuotinę anti D imunoprofilaktiką, rezus imunizacijos rizika yra sumažėjusi iki 0,2 proc. Galima sakyti, kad taikant šiuolaikines priemones laiku ir vietoje, rizika yra labai maža.

Gydymo galimybės

Jei moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Tokiais atvejais taikomas vaisiaus ir motinos būklės stebėjimas bei, esant reikalui, gydymas.

• Lengvo laipsnio pažeidimas: Amniocentezė kartojama po 3 savaičių, gimdymas numatomas laiku.
• Vidutinio sunkumo liga: Tyrimai kartojami po 2 savaičių. Jei bilirubino kiekis nedidėja, gimdymas numatomas 37-38 nėštumo savaitę. Bilirubino koncentracijai didėjant, elgiamasi kaip sunkios hemolizinės ligos atveju.
• Sunki hemolizinė liga: Atliekamas kraujo perpylimas gimdoje esančiam vaisiui. Jis kartojamas kas 7-10 dienų ir gimdymas numatomas 34-35 nėštumo savaitę. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamasi, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių.

Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Jei gydymas nepadeda, matome, kad būklė blogėja, galvojama apie nėštumo užbaigimą ir gimdymą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją.

Kūdikiui, kuris gimsta su teigiama kraujo grupe, ir visą nėštumą buvo stebėtas, nes buvo prasidėjęs rezus konfliktas, be abejo, taikomas gydymas ir dažniausiai toks nėštumas užbaigiamas anksčiau. Kartais reikia labai sudėtingų veiksmų ir procedūrų, kad būtų išgelbėta kūdikio gyvybė.

Dažnai užduodami klausimai ir mitai

Dabar mitų girdima labai retai, tačiau pasitaiko ir baimių. Moterys galvoja, kad jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Tačiau šiuolaikinė medicina ir prevencinės priemonės leidžia efektyviai valdyti rizikas. Antrasis nėštumas gali būti sėkmingas, jei taikoma tinkama priežiūra ir imunoprofilaktika.

Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai. Bet mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.

„Jokio papildomo pasiruošimo planuojant nėštumą nėra.“ svarbu laiku kreiptis į medikus ir laikytis jų rekomendacijų.

Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą, pavyzdžiui, Kauno klinikas. Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Rezus neigiamų žmonių dažnis priklauso nuo rasės: tarp baltaodžių neigiamą kraujo grupę turi apie 15 proc. žmonių, tarp azijiečių ir Amerikos indėnų apie 1-2 proc., afroamerikiečių 7-8 proc. Rezus D faktoriaus imunizacija yra pati dažniausia ir rimčiausia, tačiau egzistuoja dar apie 50 įvairių eritrocitų antigenų galinčių sukelti nėščiosios imunizaciją.

tags: #rezus #minus #ir #antras #nestumas

• Saugios ir patogios kūdikio lovytės pasirinkimas
• Saugios ir patogios kūdikio lovytės pasirinkimas
• Veikla ir pasiekimai
• Laboratoriniai tyrimai nevaisingumui nustatyti
• Atsiliepimai apie BIBS čiulptukus