Docentė Bronė Narkevičienė - iškili asmenybė Lietuvos mokslo ir švietimo pasaulyje. Ji yra Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Nacionalinės moksleivių akademijos vadovė ir įkūrėja, matematikė ir aktyvi visuomenės veikėja, įvertinta „Metų šviesuolio“ titulu. Šiame straipsnyje panagrinėsime jos gyvenimo kelią, nuopelnus švietimui ir indėlį į Kauno miesto gyvenimą bei matematikos mokslo plėtrą.
Bronė Narkevičienė gimė ir augo Raseiniuose, tačiau Kaunas jai tapo antraisiais namais. Baigusi Vilniaus universitetą ir įgijusi matematikės diplomą, ji atvyko į Kauną ir čia gyvena jau dvidešimt penkeri metai. Kaune prasidėjo jos darbo biografija, čia gimė abu vaikai. Kaunas jai yra brangus ir mielas, nes viskas, kas jos gyvenime buvo gražiausia, susiję su šiuo miestu.
Narkevičienė laiko save Kauno patriote. Kai reikia parodyti Kauną svečiams, ji pirmiausia parodo Laisvės alėją, Santaką, Rotušės aikštę, pakviečia pasižiūrėti į miestą nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės. Jai Kauno simbolis - Laisvės alėja, kurioje mėgsta pasivaikščioti ir atsipalaiduoti nuo kasdienybės rūpesčių.
Kartu su vyru, taip pat matematiku, Bronė Narkevičienė tapo Lietuvos televizijos žiūrovų pripažintais „Metų šviesuoliais“. Ji nepriklauso jokiai politinei partijai ir aktyviai reiškia pilietinę poziciją.
Matydama negeroves, Bronė Narkevičienė stengiasi ne piktintis, o kiek galima labiau išlikti optimiste. Ji nerausta ir nesigėdija nei savo šalies, nei miesto, nors kartais būna nesmagu dėl daugybės buitinių dalykų.
Narkevičienė mano, kad patys gabiausieji iš tikrųjų kelia sparnus į užsienį, bet tuo reikėtų tik didžiuotis. Vadinasi, jauni žmonės pasitiki savimi, jų akiratis platus, žinios gilios. Ji mano, kad gabūs jaunuoliai turėtų likti mokytis, vėliau ir dirbti Kaune.

Bronė Narkevičienė įkūrė Nacionalinę moksleivių akademiją, kuri tapo visos Lietuvos mokslo, meno, politikos žmonių ir gabiausiųjų moksleivių bendru kūriniu. Tai vieta, kurioje jauni talentai gali atsiskleisti ir tobulėti. Akademijos absolventai stengiasi palaikyti ryšį su akademija ir sugrįžta.
Narkevičienė nėra patenkinta švietimo būkle nei Kaune, nei visoje šalyje. Ji mano, kad visuomenei turi rūpėti, kad mokytojų išgalės nebūtų ribojamos finansinių nepriteklių. Anot jos, nenormalu, kad pedagogas, norėdamas išlaikyti šeimą, priverstas dirbti keliuose darbuose ir negali būti šviesuoliu ne dėl savo kaltės. Ji nepritaria streikuojantiesiems, tačiau ir smerkti jų negali.
Bronė Narkevičienė įsivaizduoja Kauną po dvidešimties ir daugiau metų kaip turtingos valstybės miestą, kuriame saugu, patogu ir gera gyventi. Ji tiki, kad tokią viziją galima įgyvendinti tik visiems labai gerai dirbant savo darbą.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad matematika visada yra jauna ir gyva. Kitais žodžiais tariant, matematikos pasaulyje kasdien atrandama kažkas naujo. Be to, matematika persmelkia praktiškai visus kitus mokslus. Ne veltui sakoma, jog matematika yra kitų mokslų tarnaitė.
Daug kas lygina šiandieninę matematiką su senaisiais istoriniais laikais. Neįtikėtina, tačiau dar nepraėjo 50 metų nuo to laiko, kai Mandelbrotas 1975 m. įvedė fraktalų sąvoką. Dar nepraėjo 60 metų, kai Lorencas 1963 m. Daugelis svarbių atradimų netiesinių sistemų ir chaoso srityje yra dar „jaunesni“. Pavyzdžiui, tik 2001 m. profesorius Sanjuan pademonstravo, kad chaotinių sistemų pradinių sąlygų aibė fazinėje plokštumoje gali būti sudėtingesnė nei pats sudėtingiausias fraktalas (Wada aibė).

Matematika taikoma kone visose srityse, o jos indėlis į mediciną ir verslą yra ypač reikšmingas:
Akivaizdžiausias jos taikymas verslo sektoriuje ir pramonėje - čia be matematinių skaičiavimų ar optimizavimo metodų nežengiamas nei vienas žingsnis.
Verslui tikrai trūksta matematikos specialistų, aukštesnės kategorijos ekspertų, ypač dabar, kai dideliais mastais vystomas verslo skaitmenizavimas. Jauni specialistai gali tapti nepakeičiamais mūsų ir kitų verslų komandų nariais. Tikimasi, kad jie turės ne tik stiprų teorinį matematikos pagrindą, bet ir gebės jį pritaikyti praktiškai.
Matematika nesensta, ji nuolat atsinaujina ir yra aktuali. Idėja įsteigti matematikos doktorantūrą gimė iš vis didėjančių verslo ir pramonės poreikių, šio skaitmeninio ir naujųjų technologijų amžiaus šalies ekonomikai keliamų reikalavimų. Tie poreikiai labai aiškiai išryškėjo per „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“, įmonių pateiktus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbų ar paslaugų užsakymus tyrėjams.
KTU matematikos doktorantūros programa išties išskirtinė. Ji bus vykdoma kartu su dviem stipriais gilias matematikos mokslo tradicijas turinčiais užsienio universitetais - tai Prahos Karolio (angl. Charles University in Czechia, Čekija) ir Getingeno (angl. The University of Göttingen, Vokietija), kurių matematikos krypties geriausiųjų pasaulio universitetų 2023 metų QS reitingas yra atitinkamai 145 ir 151-200. Studijų programa bus unikali ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione ne tik dėl minėtos itin vertingos tarptautinės partnerystės, bet ir dėl matematikos mokslo taikymų tarpdisciplininiuose mokslo tyrimuose industrijoje, finansų technologijose, medicinoje ir kt. Tam matematikai rengėsi iš anksto - jau nuo 2016 m. MGMF yra Europos industrinės matematikos konsorciumo (ECMI) narys, o 2022 m.
Jokia paslaptis, kad matematikos svarba plečiant ir stiprinant šalies ekonomiką, kuriant aukštos pridėtinės vertės produkciją yra visuotinai pripažintas faktas. Be pažangių matematinių metodų taikymo yra neįsivaizduojama žiniomis ir aukštosiomis technologijomis paremta visų verslo šakų veikla. Be matematikos neįsivaizduojamos ir kitos sritys - juk bet kokia žmogaus veikla susijusi su matematikos taikymais. Pvz., Europos Komisijos ataskaitoje „Matematika Europai“ ekspertai pažymi, kad „matematika yra būtina šiuolaikinės raidos daugelyje mokslo sričių sąlyga.“ Tad ryžtas vykdyti tarptautines matematikos doktorantūros studijas kaip tik ir atliepia šiuos Lietuvos ir jos piliečių poreikius.
Bronė Narkevičienė prisidėjo prie „Lietuvos valsčių“ serijos, kurioje dalyvavo daugiau nei 2000 autorių. Ši serija svarbi tuo, kad joje rašė daugiau kaip 2000 autorių, iš kurių per 300 turi mokslo vardus. Serijos monografijose nagrinėjama valsčių istorija, kultūra, gamta, demografija, žymūs žmonės. Autorystė serijoje rodo Narkevičienės domėjimąsi kraštotyra ir jos norą prisidėti prie Lietuvos regionų istorijos ir kultūros išsaugojimo.
„Lietuvos valsčių“ serijoje dalyvavo įvairių sričių specialistai:
Šie autoriai prisidėjo prie serijos monografijų, skirtų įvairių Lietuvos vietovių istorijai, kultūrai ir gamtai.

Bronės Narkevičienės indėlis į švietimą, mokslą ir Kauno miesto gyvenimą yra didelis. Jos darbai įamžinti ne tik Nacionalinės moksleivių akademijos absolventų pasiekimuose, bet ir „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose. Ji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos švietimo istorijoje.
Birželio 20-22 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Georgo Augusto Getingeno universiteto (Vokietija) matematikai organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą profesoriaus dr. Hermano Minkovskio atminimui. Profesorius H. Minkovskis (Hermann Minkowski), matematikas, vienas reliatyvumo teorijos pradininkų, 1864 m. birželio 22 d. gimė Kaune.
Jis sukūrė geometrinę skaičių teoriją ir išplėtojo kvadratinių formų geometriją, geometrinių sveikųjų skaičių verčių tinklelį bei kt. Suformulavo ir pradėjo spręsti geometrijos uždavinį apie tam tikrų iškilių paviršių egzistavimą. H. Minkovskio tėvas Levinas Minkovskis buvo javų pirklys. Hermanas šeimoje buvo trečias sūnus. Dar prieš pradėdamas lankyti mokyklą, išmoko skaityti, rašyti, skaičiuoti. Be Oskaro ir Hermano, L. Minkovskis su žmona augino dar du berniukus ir dukterį. Šeima neskurdo, prekyba grūdais nešė neblogą pelną.
Praūžus 1863-ųjų sukilimui, tėvas L. Minkovskis Kaune nupirko sklypą ir užsakė sinagogos projektą. Nuo 1872 m. H. Minkovskis mokėsi Karaliaučiaus gimnazijoje, nuo 1880 m. studijavo šio miesto universitete. 1883 m., už pasiekimus matematikos srityje, Paryžiaus mokslų akademija jam skyrė didžiąją matematikos mokslų premiją (pranc. 1885 m. Karaliaučiaus universitete H. Minkovskis apsigynė mokslų daktaro disertaciją (vadovas - Carl Louis Ferdinand von Lindemann). Matematikos profesoriumi H. Minkovskis dirbo Bonos (1887-1894), Karaliaučiaus (1894-1896), Ciuricho (1896-1902) universitetuose. Ciuriche H. Minkovskis dėstė matematiką būsimam reliatyvumo teorijos kūrėjui Albertui Einšteinui. Nuo 1902 m. profesoriavo Vokietijos Georgo Augusto Getingeno universitete. Šiame mieste 1909 m. H. Minkovskis buvo kuklus, nuoširdus žmogus.
1905 m., jau būdamas garsus matematikas, aplankė gimtajį Kauną ir savo pirmąją gimnaziją, kur buvo iškilmingai sutiktas. 1922 m., mokslininko atminimui, pagrindinė Žemosios Fredos gatvė Aleksote, kurioje stovėjo Minkovskių namas, pavadinta sulietuvintu H. Minkauskio vardu. 1989 m.
Konferencija, skirta garsaus matematikos mokslininko atminimui, vyks istorinėje universiteto Auloje, A. Mickevičiaus g. 37, Kaune, kurioje 1922 m. vasario 16 d. Per tris konferencijos dienas bus perskaityti 55 moksliniai pranešimai. „Ypatingai didžiuojuosi ir dėkoju į konferenciją atvykstantiems H. Minkovskio ainiams. Jų apsilankymas sustiprins ir dar labiau įprasmins didžiojo mokslininko atminimui skirtą mokslo konferenciją profesoriaus gimtajame mieste Kaune“, - teigia konferencijos organizatorė B. Narkevičienė.

tags: #brone #narkeviciene #gimimo #data