Lietuvos tūkstantmečio vaikai ir menininkai: kūryba, įkvėpimas ir paveldas

Lietuvos kultūros ir meno pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kai talentas prasiveržia nepaisant sudėtingų gyvenimo aplinkybių. Šiame straipsnyje pažvelgsime į menininkus, kilusius iš vaikų namų, kurie tapo tūkstantmečio vaikais ir savo kūryba praturtino šalies kultūrą.

Tūkstantmečio vaikai - tai karta, gimusi maždaug nuo 1980 iki 2000 metų. Jie užaugo sparčių technologinių pokyčių laikotarpiu, kuris turėjo didelės įtakos jų pasaulėžiūrai ir kūrybai. Menininkai iš vaikų namų, priklausantys šiai kartai, dažnai savo kūriniuose nagrinėja identiteto, priklausymo ir socialinės atskirties temas. Šių menininkų kūryba dažnai atspindi jų asmenines patirtis, išgyvenimus ir emocijas, perkeltas į meno kalbą. Jie naudoja įvairias menines priemones - nuo tapybos ir skulptūros iki fotografijos ir videomeno - kad išreikštų savo mintis ir idėjas.

„Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ televizijos projektas

Pats pavadinimas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ asocijuojasi su visuomeniniu TV projektu, kurį 2008 m. inicijavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Projektą globojo Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija. Pavadinimas parinktas pagal tais metais minėtą Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Tai savaitinė 60 minučių trukmės laida, rodoma kiekvieną sekmadienį, 10:30 per LRT televiziją. Projekto atrankose gali dalyvauti visi norintys 5-12 klasių mokiniai. Pagal testų rezultatus atrenkami patys sumaniausieji, kurie vėliau tarpusavyje varžosi Lietuvos televizijos studijoje. Laida supažindina jaunąją kartą su iškiliausiais Lietuvos kūrėjais. Programos esminė misija - pristatyti gabiausius Lietuvos vaikus.

Mokiniams pateikiami klausimai iš įvairių sričių, pavyzdžiui, vaizduojamojo meno, kino, geografijos, biologijos, istorijos, literatūros, muzikos, politologijos. Klausimai apima ir bendrą žaidėjų išsilavinimą, jų pilietinį smalsumą, domėjimąsi šiandienos Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, netgi populiariąja kultūra.

„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ skiriasi nuo kitų žaidimų, pavyzdžiui, „Kas nori būti milijonieriumi“, tuo, jog čia nėra vienkartinio „pinigai už atsakymą“ principo. Kiekvieno žaidimo metu išrenkamas žaidimo nugalėtojas, kuris kartu su antrosios vietos nugalėtoju patenka į finalą. Žinių viktorina „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ pelnė geriausios 2009 m. LRT laidos vardą ir buvo apdovanota simboliniu „Bitinuku“.

Projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ supažindina visuomenę su įvairiose Lietuvos mokyklose besimokančiais gabiais, visuomeniškai aktyviais ir darbščiais moksleiviais. Televizijos projektas turi mobiliąją aplikaciją, skirtą Android OS. Kiekvienais metais laimėtojai pagerbiami LR Prezidentūroje, kaip garbės svečiai kviečiami į įvairius valstybinės reikšmės renginius.

Pavyzdžiai iš laidų

• Ketvirtoji kovo mėnesio laida: dalyvavo Adelė Stankevičiūtė ir Irmantas Nomgaudas iš Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, Dovydas Vencevičius iš Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos, Edita Skinderytė iš Molėtų gimnazijos, Jurgis Čėsna iš Garliavos Jonučių gimnazijos, Rugilė Maisliūnaitė iš Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos. Klausimus uždavė „Lietuvos ryto“ muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, Keistuolių teatro aktorė Gabija Urniežiūtė, egzaminatorius.lt ekspertė Margarita Purlienė, o apie verslumą - Junior Achievement vadovas Justinas Noreika. Laimėjo Rugilė Maisliūnaitė.
• Trečioji spalio mėnesio laida (šeštokų finalas): dalyvavo Dominykas Navickas iš Kauno jėzuitų gimnazijos, Eglė Stankevičiūtė iš Vilniaus Gabijos gimnazijos, Lukas Eigėlis iš Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos, Pijus Brazinskas iš Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, Tadas Danilevičius iš Klaipėdos Verdenės progimnazijos, Viltė Marija Serafinaitė iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Klausimą apie pinigus uždavė ekonomistas Gitanas Nausėda, saugaus eismo klausimą - lenktyninkas Benediktas Vanagas. Tūkstantmečio šeštoko titulas atiteko Pijui Brazinskui.
• 2016 m. rugsėjo 23 d. vyko devintasis nacionalinio projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ šeštokų finalas. Dėl geriausio „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ šeštoko vardo finale varžėsi keturi mokiniai iš Lazdijų, Kauno, Vilniaus ir Anykščių. Lazdijietis Kristupas Kalvaitis, po įnirtingos kovos įveikęs varžovus, pirmasis pasiekė finišą ir tapo ŠEŠTOKŲ FINALO NUGALĖTOJU.

K. Kalvaičio ir jo klasės draugų neapsakomas džiaugsmas, apsikabinimai ir džiaugsmo ašaros veiduose liudijo, kad pergalė lazdijiečiams buvo be galo svarbi. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendruomenė, palaikymo komanda (6 a klasės mokiniai), jų tėvai džiaugėsi Kristupo pasiekimu.

Ankstyvasis videomenas Lietuvoje ir žymūs kūrėjai

Aštuntojo-devintojo dešimtmečių sandūroje, keičiantis politinei situacijai Lietuvoje, meninė kūryba taip pat įgavo vis daugiau naujų saviraiškos formų, tarp kurių buvo ir ankstyvasis videomenas. Meno kūrinį galėjai pamatyti ne tik parodinėje erdvėje, bet ir viešose vietose, ne tik statišką, bet gyvai atliekamą performansą, meninę akciją.

Vienas pirmųjų viešų videomeno kūrinių pristatymų Lietuvoje - Gulbino darbo „Nesugalvoti dalykai“ ekspozicija parodoje „Susitikimai“ Klaipėdoje 1988 m. Šioje parodoje abstraktus ir meditatyvus, rankiniu vaizdo generavimo būdu sukurtas trijų valandų trukmės Gulbino kūrinys buvo eksponuojamas šalia Klaudijaus Stepanovo skulptūrų ir Romo Klimavičiaus grafikos darbų. „Susitikimų“ paroda ir savarankiški Gulbino eksperimentai yra tapę vienu iš atskaitos taškų kalbant apie lietuvių videomeno pradžią.

1996 metais išleista videomeno rinktinė „Geriausi lietuvių videomeno darbai“ apima Lietuvos videomeno dešimtmetį - nuo datuojamo pirmo 1988-aisiais sukurto Henriko Gulbino filmo „Du kartus“ iki Gintaro Šepučio 1996 m. kūrinių.

Kinotyrininkė, „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė apie rinktinės sudarymą sakė: „Stebėdama, kas vyksta Vilniuje 1990-ųjų pradžioje, vėliau, rinkdama medžiagą apie Lietuvos videomeno pradžią savo menotyros bakalauro diplominiam darbui, ieškodama videomeno kūrėjų kituose miestuose, supratau, kad videomenas, kaip kūrybinė raiška, atsirado pirmiausia dėl naujo techninio įrankio - videokameros. Patekusi į rankas skirtingų sričių menininkams, kamera tapo instrumentu, suteikiančiu naujas, nenuspėjamas galimybes leistis į nepažintas kūrybines teritorijas. Į rinktinę įtraukiau visus tuo metu kūrusius autorius, kuriems tai buvo viena svarbiausių kūrybinės raiškos formų.“

Žymūs videomenininkai ir jų kūryba

Tarp ankstyvųjų Lietuvos videomeno kūrėjų išsiskiria daugybė talentingų asmenybių:

• Aleksas Andriuškevičius - tapytojas, grupės „POST ARS“ (1989-2009) narys, vienas iš retų lietuvių videoperformanso menininkų, kūręs 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Jo kūrybinei praktikai būdingos minimaliomis priemonėmis kuriamos situacijos, kylančios iš kasdienio aplinkos patyrimo, nevengiama absurdo elementų, visa tai dokumentuojama laisvai, buitine kamera. Šių situacijų centre - pats autorius ir jo surežisuoti performatyvūs, kartais monotoniški veiksmai, kūriniuose virstantys abstrakčiais, paradoksaliais ritualais.
• Laimė Kiškūnė - jos kūryba ankstyvojo Lietuvos videomeno kontekste išsiskiria tiek dėl savo ištakų, tiek dėl turinio. Kitaip nei dauguma tuo metu kūrusių videomenininkų, Kiškūnė į šią sritį pasuko ne iš vaizduojamojo ar taikomojo meno, o iš antropologijos. Nuo pat pirmųjų projektų Kiškūnę domino mitologiniai reiškiniai, marginalizuotos visuomenės grupės, subkultūros. Vėlesnėje Kiškūnės kūryboje didelis dėmesys skiriamas socialinės atskirties grupėms, žmogaus teisėms, kūrybiškumo ir socialinės realybės santykiams. Vienas iš unikaliausių Kiškūnės projektų - dokumentinis filmas „Mūsų portretai“, kurtas kartu su kita videomenininke Karla Gruodis. Kiškūnė - pirmoji ir vienintelė Lietuvos moteris videomenininkė, kurios kūryba buvo pristatyta Prancūzijos ir Baltijos šalių festivalyje (Festival Franco-Balte d’art video).
• Karla Gruodis - jos filmas „X beats per minute“ (1996) buvo vienintelis moters menininkės kūrinys 1996 m. kino kritikės ir kuratorės Sonatos Žalneravičiūtės sudarytoje pirmoje geriausių Lietuvos videomeno kūrinių rinktinėje. Šio, moters kūno ir motinystės santykio problematikai skirto, kūrinio autorė suformavo feminizmo diskurso pradmenis Lietuvoje.
• Tomas Andrijauskas - videomeno kūrėjas, fotografas. Jis eksperimentuoti su kino juosta pradėjo mokykloje, būdamas septintoje klasėje, Šiaulių vaikų ir jaunimo klube „Kibirkštis". Prieš įstodamas į Vilniaus dailės akademiją, Andrijauskas jau buvo dirbęs Šiaulių televizijoje ir bendradarbiavęs su režisieriumi, prodiuseriu Remigijumi Ruokiu, su kuriuo sukūrė muzikinį klipą grupės „SEL“ dainai „Kontrolinis šūvis“ (1995) - vienam didžiausių to meto lietuviškos muzikos hitų. Andrijauskas taip pat dirbo su grupėmis „BIX“, „Exem“, „Lemon Joy“, „Biplan“ ir kt., jo kurti muzikiniai klipai ne kartą įvertinti nacionaliniu mastu.
• Paulius Arlauskas - Šiauliečio videomenininko, taip pat tapytojo, kino dailininko, grupės „Žuvys“ nario bei galerijos „Medūza“ Vilniuje įkūrėjo teigimu - 90-ųjų televizija Lietuvoje yra originaliausias, tęstinis lietuvių videomeno kūrinys.
• Kristina Inčiūraitė (g. 1974) - tarpdisciplininio meno kūrėja. Nuo 2020 metų gyvena ir kuria Airijoje. Pasitelkdama skirtingas medijas, Kristina Inčiūraitė kuria fotografijas, objektus, videofilmus, videoinstaliacijas, eksperimentinius filmus, performansus ir garso projektus. Autorė skiria daug dėmesio moters tapatybės analizei bei jos transformacijoms skirtingose socialinėse terpėse. Audiovizualiniuose kūriniuose autorė akcentuoja užkadrinį balsą, kuris išjudina ir įprasmina jos naudojamus statiškus vaizdus.
• Eglė Rakauskaitė - viena svarbiausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios Lietuvos menininkų, savo kūryboje pasitelkia skulptūrą, objektus, instaliaciją, performansus ir videofilmus. Ankstyvojoje Rakauskaitės kūryboje ryškus kūniškumas, organinių medžiagų efemeriškumas, kultūrinių reiškinių tyrinėjimai ir socialinė kritika. Dalis ankstyvųjų performansų kurti kaip savarankiški videomeno kūriniai. Vienas iš žinomiausių šio žanro kūrinių - videoperformansas „Meduje“, pirmą kartą pristatytas 1999 m. Šiuolaikinio meno centre vykusioje parodoje „Subordinacija“. Tais pačiais metais performanso dokumentacijos pagrindu sukurtas filmas buvo rodytas ir Venecijos bienalėje, pirmajame Lietuvos paviljone.
• Jansas - nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios kūręs performansus ir videodarbus, Lietuvos meno kontekste išgarsėjo kaip provokatorius, savo kūriniuose bandantis kūno, kasdienybės ir politinio korektiškumo ribas. Ankstyvojoje videomeno kūryboje menininkas dokumentavo realybę, kurioje dalyvavo tiek jo draugai menininkai, tiek nepažįstami, baruose sutikti personažai, tiek žmonės, balansavę ant išlikimo ribos: narkomanai, benamiai, ar biurokratinių procesų absurdas. Menotyrininkas Kęstutis Šapoka teigia: „Filmavimo kamera Jansui tapo tarsi kūno, ma(ąs)tymo tęsiniu, intuityvia psichosomatine išraiška, netgi iškrova, kai nebelieka skirtumo tarp „aš“ ir „pasaulio“.“

Lietuvos videomeno pionieriai

Šie menininkai žymėjo naujo kūrybinės raiškos etapo pradžią Lietuvoje.

Lietuvos kultūros istoriją liudijantis Menininkų kalnelis

Lietuvos kultūros istoriją liudijantis Menininkų kalnelis - nuolat lankoma vieta. XX a. pr. žymius kultūros, meno ir mokslo veikėjus Antakalnio kapinėse pradėta laidoti 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jiems paskirtas 25 kapinių kvartalas ilgainiui gavo Menininkų kalnelio vardą. Nors kalnelis aiškiai išsiskiria Antakalnio kapinių peizaže, nubrėžti griežtą menininkų panteono ribą būtų sudėtinga. Dalis garbingų asmenybių palaidota kitapus Menininkų kalnelio, šalia Sausio 13-osios aukų memorialo.

Žmonės čia ateina vedini skirtingų tikslų. Kai kurie aplanko tik savo artimuosius, kiti ieško konkretaus kapo, treti lėtai vaikštinėdami stabteli prie kiekvienos pažįstamos pavardės ar įdomesnio paminklo. Daugiausia dėmesio sulaukia jaunesni, taip pat į amžinybę neseniai išėję menininkai. Unikalią šios vietos atmosferą sustiprina ir meniški antkapiniai paminklai. Čia galima rasti Gedimino Jokūbonio, Stanislovo ir Algirdo Kuzmų, Broniaus Punziaus, Broniaus Vyšniausko ir kitų žymiausių šalies skulptorių kūrinių.

Per daugiau nei pusšimtį metų kalnelis keletą kartų praplėstas, tačiau numatant, kad vietos netrukus vėl pristigs, Menininkų kalnelis vėl plečiasi. Pagrindiniai laidos herojai jau anapilin išėję ir šiandien aktyviai dirbantys žymiausi menininkai, kurie formuoja Lietuvos kultūros veidą, brėžia naujas tendencijas dažnai ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulio kultūroje.

Kultūros asmenybės, atgulę Menininkų kalnelyje

Pirmasis kalnelyje amžino poilsio atgulė skulptorius Juozas Mikėnas.

• Juozas Mikėnas - Paryžiuje studijas baigusiam menininkui tarpukariu buvo patikėti Lietuvą reprezentuojantys darbai. Lietuvoje J. Mikėnas tapo žinomas, kai 1932 m. Kauno Šv. Sakramento bažnyčios fasade atsirado jo kurta mozaika „Kristaus galva“, o 1938 m. Vytauto didžiojo karo muziejaus varpinės nišoje - senovės lietuvių kario skulptūra.
• Ieva Simonaitytė - jos talentas ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad luoša mergaitė, Mažosios Lietuvos krašte vadinta Ėve, tapo premijomis ir ordinais įvertinta rašytoja. Dirbdama Klaipėdos seimelyje ant panaudotų mašinraščio lapų ji parašė romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“.
• Jelena Čiudakova - „Mūsų Violeta“ - šiltai ir neformaliai čia palaidotą asmenybę liudija ant paminklo esanti lentelė. Karo metais iš Rusijos į Lietuvą atvykusi jaunutė J. Čiudakova dainavo karių saviveiklos ansamblyje, o į profesionaliąją sceną ją pastūmėjo dainų aranžuotojas B. Gorbulskis.
• Jonas Švažas - galimybę pakeliauti po užsienį turėjęs J. Švažas žavėjosi prancūzų impresionistais, fovizmu, nuolat ieškojo naujovių ir savito stiliaus. Jis išplėtė tuo metu dailininkų mėgtą peizažų žanrą, tačiau J. Švažo peizažai neįprasti, bet urbanistiniai, pramoniniai, nutapyti ryškiomis spalvomis.
• Stasys Krasauskas - Renesanso žmogus - taip Stasį Krasauską apibūdina jo asmenybės ir kūrybos tyrinėtojai. Jam sekėsi viskas: sportas, dailė, muzika, net aktorystė.
• Paulius Širvys - 6-8 praėjusio amžiaus dešimtmečiai. Amžinai neramaus poeto gyvenimas virtęs legenda, apie nevaržomą jo laisvę ir altruistišką būdą sklando įvairiausi pasakojimai.
• Pranas Gudynas - dailininko Prano Gudyno vardas visam laikui liko susietas su restauracija. Jo rūpesčiu 1946 m. atsirado pirmosios tapybos restauravimo dirbtuvės, ilgainiui išaugusios į muziejinių vertybių tyrinėjimo, konservavimo ir restauravimo centrą.
• Antanas Miškinis - bendraamžiai prisimena, kad poetas buvo linksmo būdo, mokėjo ir pajuokauti, ir šmaikštesnį ketureilį sudėti.
• Julija Adamkevičienė - 1957-1991 m. dirbo Lietuvos televizijos muzikinių ir literatūrinių laidų režisiere. Parengė per 2000 laidų, kurių svarbiausios: „Enterpos karalystėje“, „Vakaras menėje“, „Muzikinis trečiadienis“, „Tonika“ ir kt.
• Nelly Paltinienė - lietuviškai kalbėti išmoko tik paauglystėje, po Antrojo pasaulinio karo, kai su tėvu grįžo į Lietuvą. Kaip dainininkė debiutavusi Klaipėdos ryšių darbuotojų profsąjungos saviveikliniame ansamblyje, N. Paltinienė išgarsėjo būsimo vyro Arvydo Paltino įkurtuose „Kopų balsuose“, kur su Eugenijumi Ivanausku sukūrė legendiniu tapusį duetą.
• Vytautas Tomkus - jam tekę vaidmenys skaičiuojami šimtais. Tačiau nemirtingumą būnant 32-ejų garantavo legendinis razbainininkas Tadas Blinda to paties pavadinimo B. Bratkausko filme (1973).
• Vytautas Čekanauskas - garsiausius savo darbus Vilniuje sukūręs architektas ir dailininkas yra prisipažinęs sovietmečiu buvęs „trenktas“ Suomijos. Jam buvo patikėti ir Parodų rūmai (dabar - Šiuolaikinis meno centras).
• Jonas Gricius - 1949-aisiais įstojęs į Maskvos kinematografijos institutą, vėliau tapo žymiu operatoriumi.
• Algirdas Klova - „Rašo kamerinę muziką, kūrinius fortepijonui, orkestrams, chorams, vaikams, kinui, teatrui, kuria roko, country, folk, popmuzikos dainas. Yra vienas pirmųjų folk-džiazo ir world music propaguotojų Lietuvoje“, - savo interneto puslapyje apie save rašė Algirdas Klova.

Menininkai, kilę iš vaikų namų, dažnai susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau jų talentas ir atkaklumas leidžia jiems pasiekti aukštumų. Jų kūryba yra svarbi Lietuvos kultūros dalis, atspindinti įvairias socialines problemas ir skatinanti visuomenę susimąstyti apie svarbius klausimus. Šie menininkai įkvepia kitus, parodo, kad nepaisant sudėtingų aplinkybių, galima pasiekti savo tikslų ir realizuoti savo kūrybinį potencialą. Jie yra tikri tūkstantmečio vaikai, kurie savo talentu ir darbu kuria geresnę ateitį Lietuvai.

tags: #broliai #is #vaiku #namu #tukstantmecio #vaikai

• Kaip gauti ligos išmoką slaugant sergantį vaiką?
• Žingsnis po žingsnio pilies piešimas
• sužinokite, kodėl vėluoja mėnesinės
• Rekomenduojamas ekrano laikas vaikams pagal amžių
• Sužinokite apie nėštumo nutraukimo procedūras