Žaidimų svarba vaiko raidai yra labai didelė ir būtina. Nors vaikų gyvenimas suaugusiems primena žaidimą be pabaigos, iš tiesų žaidimas vaikams - tai sudėtingas darbas, reikalaujantis daug įgūdžių, kantrybės, savarankiškumo bei kūrybos. Žaisdami vaikai mokosi daugelio įgūdžių, kuriuos vėliau pritaikys gyvenime.
Žaidimo reikšmė emocinei ir socialinei raidai
Žaidimas - tai puiki priemonė ne tik mokytis, bet ir mažinti pyktį, nerimą bei tinkamai išreikšti save. Žaisdami vaikai mokosi socialinių vaidmenų, bendravimo ir sprendžia iškilusius konfliktus. Dauguma psichologų rekomenduoja leisti vaikams žaisti ir stebėti juos, nes žaidimas padeda išreikšti jausmus, susijusius su gyvenime patirtomis nemaloniomis situacijomis, pavyzdžiui, vizitu pas gydytoją ar odontologą.
Jausmai ir emocijos vaikams | Veikla, skirta mokyti vaikus apie jausmus
Svarbu paminėti tai, kad žaidimas yra labai susijęs su malonumo jausmu, kuris yra be galo svarbus vaiko vystymuisi ir tam tikrų įgūdžių lavinimui. Žaisdamas vaikas susiduria su konfliktais ir bando juos spręsti taip, kaip jis tai suvokia. Vaikas kuria savitą pasaulį iš to, ką mato, jaučia, girdi, suvokia, turi savyje.
Žaidimų evoliucija vaiko amžiaus tarpsniais
Vaiko žaidimai atspindi jo raidą, todėl jie keičiasi kartu su vaiku. Pirmieji gyvenimo metus vaikas daugiausia guli ir sėdi, kol išmoksta žengti pirmuosius žingsnius. Kūdikiai juda spontaniškai, taip stiprindami raumenis, o smalsumas ir noras pažinti aplinką skatina dar didesnį fizinį aktyvumą.
| Amžius | Žaidimo pobūdis |
|---|---|
| Iki 1 metų | Tyrinėjimas kūnu, barškučiai, pirmieji sąmoningi judesiai. |
| 2-4 metai | Vaidmeniniai žaidimai, vaizduotė, kasdienės veiklos imitacija. |
| 4 metai - mokykla | Judrūs, fiziniai žaidimai, žaidimai pagal taisykles, stalo žaidimai. |
Tėvų vaidmuo žaidime
Tėvai neturi nusileisti kiekviename žingsnyje, neprivalo daryti to, kas jiems nepriimtina, net jei to reikalauja mylimiausias vaikas. Svarbu, kad tėvai palaikytų vaiką ir suprastų žaidimų svarbą. Nereikia juoktis ar menkinti vaiko fantazijų, nes tai gali sukelti užsidarymą ir trukdyti tolimesnei intelekto raidai.
Per žaidimą tėvai žymiai lengviau gali perteikti savo vertybes ar kitą informaciją, kurią norėtų duoti savo vaikui. Vaikui yra žymiai įdomiau viską išgirsti iš tėvų per žaidimą, per personažus, nei ramiai sėdint ir klausant moralizavimo.
Žaidimų rūšys ir jų funkcijos
- Kūrybiniai žaidimai: vaidmeniniai, draminiai, režisūriniai ir konstrukciniai žaidimai, kuriuose vaikai parodo savo išmonę.
- Žaidimai pagal taisykles: didaktiniai, judrieji, tradiciniai, kompiuteriniai ir intelektiniai žaidimai.
Jeigu vaikystėje vaikas žaidė nepakankamai, paauglystėje jaunuoliui kyla tam tikrų sunkumų: linkstama bėgti nuo santykių arba juos nutraukti, užuot taikiai išsiskyrus. Todėl žaidimas yra būtinas žmogui formuotis ir ugdyti socializacijos įgūdžius.