Vaiko kalbos neišsivystymas: nuo atpažinimo iki pagalbos strategijų
Kalba vaikui būtina norint suprasti kitus ir būti suprastam. Kalboje gimsta sąmoninga mąstysena, todėl sutrikus kalbai vaikas netenka galimybės visavertiškai bendrauti. Vaiko kalbos vėlavimu vadinamas nežymus, vidutinis arba žymus kalbos neišsivystymas. Kalbėjimo, kalbos sutrikimai stebimi įvairaus amžiaus vaikams.
Daliai vaikų reikia ne tik tėvų, pedagogų, bet ir specialistų: logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo ir kt., pagalbos. Kitaip tariant - švietimo pagalbos. Tėvams tai neretai sukelia nerimą, atrodo, kad pedagogai tyčia padidina vaiko sutrikimus, nori „priklijuoti diagnozę“. Tačiau tėvams reikėtų ramiai pamąstyti: gal jie ir patys atkreipė dėmesį į kai kurias vaiko problemas, tiktai save ramino „nieko, išaugs“? Jei 2 metų vaikas neištaria prasminio žodžio - laikas sunerimti.
Pagrindinės kalbos raidos sutrikimų priežastys
Gimtosios kalbos išmokimas - sudėtingas ir ne visiems lengvai įveikiamas procesas. Kalbos vėlavimui įtakos gali turėti įgyti veiksniai, pavyzdžiui, genetiškai perduodamos ligos, arba neigiama patirtis - mamos persirgtos ligos nėštumo periodu, gimdymo traumos, vaiko patirtos traumos ir ligos ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu. Dažna pirminio kalbos neišsivystymo priežastis - ankstyvas organinis galvos smegenų pažeidimas.
Verta paminėti ir neigiamą išmaniųjų technologijų įtaką vaikų kalbos, komunikacijos raidai. Vaikas su mobiliuoju telefonu rankose yra tik pasyvus žiūrovas, o kalbos vystymuisi reikalingas gyvas pašnekovas, gyvos emocijos ir sveika, gyva supanti aplinka.
Kalbos sutrikimų klasifikacija
Sutrikimai yra įvairūs, o jų raiška skiriasi priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio:
- Dislalija (šveplavimas) - garsų tarimo sutrikimas, nustatomas esant normaliai klausai ir nesutrikusiai periferinio kalbos aparto inervacijai.
- Alalija - visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui, dėl kalbos zonų pažeidimo galvos smegenų žievėje.
- Mikčiojimas - kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, dėl kurio sutrinka normalus kalbinis bendravimas.
- Disgrafija ir Disleksija - specifiniai rašymo ir skaitymo sutrikimai.
- Dizartrija - pastovios balsių ir priebalsių tarimo klaidos dėl neurologinių priežasčių.
Kaip padėti vaikui: patarimai tėvams ir pedagogams
Jei vaiko kalba vėluoja, pradžioje svarbu išsiaiškinti medicinines priežastis ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, patarti tėvams, kaip bendrauti, kad kalbos raida būtų sėkminga. Ankstyvame amžiuje su vaiku reikėtų bendrauti neskubant, paprastais, aiškiais žodžiais, kalbėti apie tai, ką vaikas mato savo aplinkoje.
Siekiant sėkmingos vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, įtraukties ugdymo įstaigose, turėtų būti teikiama ne tik individuali ir grupinė pagalba specialisto kabinete, bet ir užtikrinama pagalba klasėje ar grupėje. Štai keletas praktinių patarimų pedagogams:
- Sumažinkime ar apribokime foninį triukšmą.
- Parinkime vaikui tinkamą sėdėjimo vietą klasėje ar grupėje, arčiau mokytojo.
- Taikykime vizualų tvarkaraštį, dienos ar pamokos veiklų sąrašą.
- Vartokime paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėkime lėtai.
- Pateikę reikiamą informaciją, ją apibendrinkime.
| Amžius | Svarbiausi kalbiniai pasiekimai |
|---|---|
| 0-6 mėn. | Guguojant, čiauškant išreiškiamas poreikis bendrauti. |
| 10-12 mėn. | Suvokia nuolat girdimus žodžius, bando ištarti pirmuosius žodžius. |
| 2 metai | Pradeda jungti žodžius į trumpus sakinius. |
| 3 metai | Vartoja trijų-keturių žodžių frazes, moka pagrindinius gramatinius dėsningumus. |
Kiekvieno vaiko kalbos formavimosi tempas yra skirtingas, tačiau pastebėjus, kad vaikas kalba mažiau nei jo bendraamžiai ir dėl to nerimaujant, patariama kreiptis į logopedą. Specialistas turėtų kvalifikuotai įvertinti vaiko kalbą, atsakyti į tėvų klausimus ir patarti, kaip skatinti vaiko kalbą namuose.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
