Kai tyrimai skiriami vaikams, dažnam iš tėvų kyla įvairių klausimų, kartais ir nerimo, dėl to, kaip tyrimas bus atliekamas, ar reikalingas koks nors pasiruošimas jam. Nuogąstaujama, ar vaikui neskaudės. Gydytoja vaikų chirurgė-endoskopuotoja Julija Červinskienė ir Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas vaikų chirurgas dr. Arūnas Strumila atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie endoskopinius tyrimus vaikams.
Endoskopija yra organų apžiūrėjimas iš vidaus. „Mūsų poskyryje vaikams atliekamos virškinamojo trakto endoskopijos: stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir storosios žarnos tyrimai. Taip pat atliekamos kvėpavimo takų endoskopijos - vadinamosios bronchoskopijos“, - vardijo gydytoja J. Červinskienė. Gydytojas A. Strumila antrino, kad visi minimaliai invaziniai tyrimai pastaruosius 5 metus smarkiai patobulėjo, o tyrimai pasitelkiami ne tik ligoms diagnozuoti, bet ir gydyti. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98-100 proc. diagnostiniu tikslumu.

Vis tik dažniausiai endoskopija skiriama diagnostikos tikslais. Tiksli diagnostika - ypatingai svarbi, norint paskirti geriausią ir tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui. Ligų spektras, dėl ko skiriami šie tyrimai, yra labai platus ir kasmet atsiveria vis daugiau galimybių, ką galima padaryti. Kokiam vaikui ir kodėl taikoma endoskopija, priklauso ir nuo amžiaus.
Gydytoja J. Červinskienė papildė, kad endoskopija naudojama ir svetimkūniams šalinti: iš kvėpavimo takų, stemplės, skrandžio, kartais net iš dvylikapirštės žarnos. Ji taip pat atliekama kraujavimui stabdyti, sergant tam tikromis kepenų ligomis, esant opoms ar pažeidimams. Be to, endoskopija naudojama susiaurėjimų plėtimui, pavyzdžiui, šalinant įstrigusį svetimkūnį. Tiek viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopijos, tiek kolonoskopijos metu gali būti atliekamos ir gydomosios procedūros: polipų šalinimas, kraujavimo sustabdymas, kraujuojančių hemangiomų elektrokoaguliacija, kasos pseudocistų drenavimas ir kitos. Skrandžio tyrimo metu dažniausiai randami refliukso sukeliami pakitimai stemplėje bei uždegiminiai pakitimai skrandžio gleivinėje arba dvylikapirštėje žarnoje. Žarnyno tyrimo metu dažniausiai diagnozuojami polipai, rečiau - divertikulai, vėžiniai pakitimai, uždegiminės žarnų ligos ir kita.
Endoskopija neretai pasitelkiama gelbėti vaikus, paragavusius to, ko ragauti jie neturėjo. Gydytoja J. Červinskienė teigė, kad dažniausiai svetimkūnius traukia iš stemplės, kas sukelia didelį diskomfortą vaikams - tada endoskopija daroma skubos tvarka. Iš skrandžio irgi traukiami didesni svetimkūniai, kurie patys negali pasišalinti, arba yra pavojingi, pavyzdžiui, jeigu yra aštrūs, arba jei tai - baterijos. Tenka traukti ir iš dvylikapirštės žarnos pradžios, kai būna ilgas svetimkūnis, pavyzdžiui, yra buvęs dantų krapštukas ar teptukas. Jeigu jie nukeliauja žemiau, dažniausiai jau pasišalina natūraliais keliais.

Anot daktaro A. Strumilos, dažniausiai svetimkūniai užstringa skrandyje bei stemplėje. Čia likę jie labiausiai gali vaikui pakenkti, jeigu nebus pašalinti. Vaikų chirurgė-endoskopuotoja pabrėžė, kad jei prarytas svetimkūnis jau nukeliavęs iki žarnyno, dažniausiai jį ištraukti endoskopo pagalba jau sudėtinga. Todėl tėvai įspėjami nepalikti jokių vaikui prieinamų daiktų, kurie gali padaryti tokios bėdos.
Gydytoja J. Červinskienė sakė, kad vienas pačių pavojingiausių svetimkūnių yra baterijos. „Jeigu užstringa stemplėje, per valandą-dvi neišsikrovusi, didesnė baterija labai greitai sukelia nudegimus, pavojingus sveikatai, net ir gyvybei. Ilgiau užsibuvusi ta baterija sukelia nudegimą. Kai jis po to gyja, tai sukelia siaurėjimą, randėjimą. Tada reikalingi tos susiaurėjusios vietos plėtimai, kai stemplėje yra žaizda, užtrunka gydymas. Straipsniuose yra aprašytų ir liūdnai pasibaigusių nediagnozuotų baterijų stemplėje atvejų. Tad tėvai turi labai saugoti, kad vaikai iš žaisliukų neiškrapštytų baterijų ir nenurytų, neduoti žaisti su monetomis mažiems vaikams, nes irgi į burnytę įsikiša, nuryja. Tiesa, monetos nėra labai pavojingas svetimkūnis, bet irgi reikalingas guldymas, narkozė, endoskopija, traukimas. Tai yra intervencinė procedūra, turinti savo rizikas, komplikacijas, todėl geriau to išvengti“, - mano gydytoja J. Červinskienė. Daktaras A. Strumila patikslino, kad pavojingasis svetimkūnis yra ne ilgosios baterijos, o būtent plokščiosios, kurios būna laikrodžiuose ar žaisluose.
Prieš bet kokį planinį endoskopinį tyrimą vaikas turi būti sąlyginai sveikas: nesukarščiavęs, nesuslogavęs, be ūmių virusinių infekcijų. Taip pat prieš planinį tyrimą vaikas turėtų būti nevalgęs ir negėręs. Gydytoja J. Červinskienė išsamiau paaiškino pasiruošimo niuansus:
Ryte su nedideliu kiekiu vandens galima išgerti vartojamus vaistus (pvz., dėl padidinto kraujo spaudimo). Sergant cukriniu diabetu tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga koreguoti vaistų skyrimo laiką. „Jeigu vartojate vaistus, ruošiantis endoskopiniams tyrimams dėl jų vartojimo pasitarkite su gydytoju. Siekiant užtikrinti kuo tikslesnę diagnostiką ir išvengti komplikacijų rizikos, jis gali rekomenduoti nutraukti tam tikrų vaistų (veikiančių kraujo krešumą ir kt.) vartojimą“, - primena gydytoja J. Červinskienė.
Prieš atliekant kolonoskopiją labai svarbus yra žarnyno paruošimas tyrimui. Dažniausiai paruošimas vyksta dieną prieš procedūrą - geriami specialūs tirpalai žarnyno išvalymui. Jei kolonoskopija atliekama po pietų, rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę - tyrimo dienos rytą. Esant vidurių užkietėjimui, žarnyno valymas gydytojo gali būti paskirtas ir keletui dienų prieš procedūrą. Tinkamai paruošus žarnyną ir jį gerai apžiūrėjus neprireiks dažnų pakartotinių kolonoskopijų.

Tėveliai dažnai klausia, ar galima procedūrą atlikti su migdymu. Į klausimą, ar galima endoskopiją atlikti su narkoze, gydytoja atsakė, kad taip. „Visada atsižvelgiame į vaiko amžių, vaiko pageidavimus, tik po to - į tėvų pageidavimus“, - pabrėžė J. Červinskienė. Gydytojas A. Strumila pasakojo, kad dažnai užtenka pabendrauti su vaiku ir pasidaro aišku pagal jo reakciją ir baimes, ar užteks tik sedacijos, ar reikės pacientą pamigdyti.
Kitas dažnas klausimas yra tyrimo trukmė. „Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopinis tyrimas trunka 5-15 min. Aišku, trukmė priklauso nuo to, ar tai yra diagnostinė procedūra, ar kraujavimo stabdymas, ar svetimkūnio šalinimas. Priklauso nuo to, kaip sekasi tyrimą atlikti. Bet šiaip diagnostinė procedūra, net, jeigu reikia atlikti biopsiją, trunka 5-15 min.“, - teigė medikė J. Červinskienė.
Jeigu procedūra yra su narkoze, ji užtrunka ilgiau - iki 20 minučių, nes laikas skiriamas vaikui užmigdyti, kateteriui pastatyti, endoskopijai atlikti ir vaikui atsibusti po narkozės. Dar mažiausiai 2-3 valandas vaikas po narkozės turi likti gydymo įstaigoje, kad pilnai atsigautų. Su sedacija procedūra irgi užtrunka ilgiau, nes reikia pastatyti kateterį, o atsistatymas po sedacijos užtrunka apie 2 valandas - tiek laiko vaikas taip pat turi praleisti gydymo įstaigoje.
Palaikyti gerą virškinimo sistemos veiklą privalo kiekvienas, tačiau ypač tai yra svarbu vaikams. Nors kai kurios virškinimo problemos išsisprendžia pačios, kitos gali reikalauti skubios medicininės pagalbos. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, kurie gali rodyti virškinamojo trakto sutrikimus:
Nors gastroenterologiniai endoskopiniai tyrimai dažnam kelia ne pačias maloniausias asociacijas, tačiau jie pasižymi itin dideliu tikslumu ir padeda užbėgti už akių klastingoms ligoms ar pastebėti jas ankstyvose stadijose. Šių tyrimų dėka galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus ir sėkmingai juos gydyti. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai naudojant specialią modernią aparatūrą patyrusių specialistų ir yra saugūs. Nors, kaip ir visų instrumentinių tyrimų metu, komplikacijų gali pasitaikyti, tačiau jų tikimybė - labai maža. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu - 0,1 proc., o kolonoskopijos - 0,3 proc. Tuo tarpu, šių tyrimų nauda - labai didelė.