Vaikų skrandžio ir virškinamojo trakto endoskopija: kada ji reikalinga ir kaip jai pasiruošti?

Kai tyrimai skiriami vaikams, dažnam iš tėvų kyla įvairių klausimų, kartais ir nerimo, dėl to, kaip tyrimas bus atliekamas, ar reikalingas koks nors pasiruošimas jam. Nuogąstaujama, ar vaikui neskaudės. Gydytoja vaikų chirurgė-endoskopuotoja Julija Červinskienė ir Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas vaikų chirurgas dr. Arūnas Strumila atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie endoskopinius tyrimus vaikams.

Kas yra endoskopija ir kokie jos tipai atliekami vaikams?

Endoskopija yra organų apžiūrėjimas iš vidaus. „Mūsų poskyryje vaikams atliekamos virškinamojo trakto endoskopijos: stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir storosios žarnos tyrimai. Taip pat atliekamos kvėpavimo takų endoskopijos - vadinamosios bronchoskopijos“, - vardijo gydytoja J. Červinskienė. Gydytojas A. Strumila antrino, kad visi minimaliai invaziniai tyrimai pastaruosius 5 metus smarkiai patobulėjo, o tyrimai pasitelkiami ne tik ligoms diagnozuoti, bet ir gydyti. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98-100 proc. diagnostiniu tikslumu.

Vaikų endoskopinio tyrimo apžvalga

Kada vaikams reikalinga endoskopija?

Vis tik dažniausiai endoskopija skiriama diagnostikos tikslais. Tiksli diagnostika - ypatingai svarbi, norint paskirti geriausią ir tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui. Ligų spektras, dėl ko skiriami šie tyrimai, yra labai platus ir kasmet atsiveria vis daugiau galimybių, ką galima padaryti. Kokiam vaikui ir kodėl taikoma endoskopija, priklauso ir nuo amžiaus.

Endoskopija pagal vaiko amžių:

  • Naujagimiai ir vaikai iki pusės metų: jiems diagnozuojamos, patvirtinamos įgimtos patologijos ir dalis gydoma, įsivertinamos būklės prieš operaciją ir po jos.
  • Vaikai iki 5 metų: tai „svetimkūnių mėgėjai“, kurie viską mėgsta užkąsti ar paragauti per burną. Būna, kad jie ir įkvepia svetimkūnius, kurie patenka į kvėpavimo takus, arba nuryja tokius daiktus, kurie nepasišalina. Šiais atvejais endoskopija reikalinga tiek diagnostikai, tiek gydymui.
  • Vyresni vaikai: jiems jau prasideda skrandžio ir uždegiminės bėdos. Tuomet endoskopu jos diagnozuojamos ir automatiškai paskiriamas gydymas pagal radinius. Su vyresnio amžiaus vaikais daugiausia darbo yra dėl skrandžio ligų, tyrimai naudojami Krono ligos ir kitų ligų diagnostikai.

Kiti endoskopijos panaudojimo atvejai:

Gydytoja J. Červinskienė papildė, kad endoskopija naudojama ir svetimkūniams šalinti: iš kvėpavimo takų, stemplės, skrandžio, kartais net iš dvylikapirštės žarnos. Ji taip pat atliekama kraujavimui stabdyti, sergant tam tikromis kepenų ligomis, esant opoms ar pažeidimams. Be to, endoskopija naudojama susiaurėjimų plėtimui, pavyzdžiui, šalinant įstrigusį svetimkūnį. Tiek viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopijos, tiek kolonoskopijos metu gali būti atliekamos ir gydomosios procedūros: polipų šalinimas, kraujavimo sustabdymas, kraujuojančių hemangiomų elektrokoaguliacija, kasos pseudocistų drenavimas ir kitos. Skrandžio tyrimo metu dažniausiai randami refliukso sukeliami pakitimai stemplėje bei uždegiminiai pakitimai skrandžio gleivinėje arba dvylikapirštėje žarnoje. Žarnyno tyrimo metu dažniausiai diagnozuojami polipai, rečiau - divertikulai, vėžiniai pakitimai, uždegiminės žarnų ligos ir kita.

Svetimkūniai virškinamajame trakte: didžiausios grėsmės

Endoskopija neretai pasitelkiama gelbėti vaikus, paragavusius to, ko ragauti jie neturėjo. Gydytoja J. Červinskienė teigė, kad dažniausiai svetimkūnius traukia iš stemplės, kas sukelia didelį diskomfortą vaikams - tada endoskopija daroma skubos tvarka. Iš skrandžio irgi traukiami didesni svetimkūniai, kurie patys negali pasišalinti, arba yra pavojingi, pavyzdžiui, jeigu yra aštrūs, arba jei tai - baterijos. Tenka traukti ir iš dvylikapirštės žarnos pradžios, kai būna ilgas svetimkūnis, pavyzdžiui, yra buvęs dantų krapštukas ar teptukas. Jeigu jie nukeliauja žemiau, dažniausiai jau pasišalina natūraliais keliais.

Svetimkūniai vaikų virškinamajame trakte

Anot daktaro A. Strumilos, dažniausiai svetimkūniai užstringa skrandyje bei stemplėje. Čia likę jie labiausiai gali vaikui pakenkti, jeigu nebus pašalinti. Vaikų chirurgė-endoskopuotoja pabrėžė, kad jei prarytas svetimkūnis jau nukeliavęs iki žarnyno, dažniausiai jį ištraukti endoskopo pagalba jau sudėtinga. Todėl tėvai įspėjami nepalikti jokių vaikui prieinamų daiktų, kurie gali padaryti tokios bėdos.

Pavojingiausios baterijos

Gydytoja J. Červinskienė sakė, kad vienas pačių pavojingiausių svetimkūnių yra baterijos. „Jeigu užstringa stemplėje, per valandą-dvi neišsikrovusi, didesnė baterija labai greitai sukelia nudegimus, pavojingus sveikatai, net ir gyvybei. Ilgiau užsibuvusi ta baterija sukelia nudegimą. Kai jis po to gyja, tai sukelia siaurėjimą, randėjimą. Tada reikalingi tos susiaurėjusios vietos plėtimai, kai stemplėje yra žaizda, užtrunka gydymas. Straipsniuose yra aprašytų ir liūdnai pasibaigusių nediagnozuotų baterijų stemplėje atvejų. Tad tėvai turi labai saugoti, kad vaikai iš žaisliukų neiškrapštytų baterijų ir nenurytų, neduoti žaisti su monetomis mažiems vaikams, nes irgi į burnytę įsikiša, nuryja. Tiesa, monetos nėra labai pavojingas svetimkūnis, bet irgi reikalingas guldymas, narkozė, endoskopija, traukimas. Tai yra intervencinė procedūra, turinti savo rizikas, komplikacijas, todėl geriau to išvengti“, - mano gydytoja J. Červinskienė. Daktaras A. Strumila patikslino, kad pavojingasis svetimkūnis yra ne ilgosios baterijos, o būtent plokščiosios, kurios būna laikrodžiuose ar žaisluose.

Kaip pasiruošti endoskopiniam tyrimui?

Prieš bet kokį planinį endoskopinį tyrimą vaikas turi būti sąlyginai sveikas: nesukarščiavęs, nesuslogavęs, be ūmių virusinių infekcijų. Taip pat prieš planinį tyrimą vaikas turėtų būti nevalgęs ir negėręs. Gydytoja J. Červinskienė išsamiau paaiškino pasiruošimo niuansus:

  • Kietas maistas: vaikas turi būti nevalgęs 8 valandas. Jeigu tyrimas skiriamas iš ryto nuo 8-9 val., prašoma nevalgyti jau nuo 8 val. vakaro. Priešingu atveju maistas apsunkina apžiūrą, tyrimas būna mažiau informatyvus, pacientas jį sunkiau toleruoja.
  • Mišinukas kūdikiams: turi būti negėręs 6 valandas.
  • Mamos pienas kūdikiams: turi būti negėręs 4 valandas.
  • Vanduo: neturėtų gerti 2 valandas prieš procedūrą.

Ryte su nedideliu kiekiu vandens galima išgerti vartojamus vaistus (pvz., dėl padidinto kraujo spaudimo). Sergant cukriniu diabetu tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga koreguoti vaistų skyrimo laiką. „Jeigu vartojate vaistus, ruošiantis endoskopiniams tyrimams dėl jų vartojimo pasitarkite su gydytoju. Siekiant užtikrinti kuo tikslesnę diagnostiką ir išvengti komplikacijų rizikos, jis gali rekomenduoti nutraukti tam tikrų vaistų (veikiančių kraujo krešumą ir kt.) vartojimą“, - primena gydytoja J. Červinskienė.

Prieš atliekant kolonoskopiją labai svarbus yra žarnyno paruošimas tyrimui. Dažniausiai paruošimas vyksta dieną prieš procedūrą - geriami specialūs tirpalai žarnyno išvalymui. Jei kolonoskopija atliekama po pietų, rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę - tyrimo dienos rytą. Esant vidurių užkietėjimui, žarnyno valymas gydytojo gali būti paskirtas ir keletui dienų prieš procedūrą. Tinkamai paruošus žarnyną ir jį gerai apžiūrėjus neprireiks dažnų pakartotinių kolonoskopijų.

Vaiko pasiruošimas endoskopijai

Anestezija ir sedacija vaikų endoskopijos metu

Tėveliai dažnai klausia, ar galima procedūrą atlikti su migdymu. Į klausimą, ar galima endoskopiją atlikti su narkoze, gydytoja atsakė, kad taip. „Visada atsižvelgiame į vaiko amžių, vaiko pageidavimus, tik po to - į tėvų pageidavimus“, - pabrėžė J. Červinskienė. Gydytojas A. Strumila pasakojo, kad dažnai užtenka pabendrauti su vaiku ir pasidaro aišku pagal jo reakciją ir baimes, ar užteks tik sedacijos, ar reikės pacientą pamigdyti.

Nejautros metodai:

  • Vietinė nejautra: Didesniems vaikams paprastai tiesiog papurškiama į gerklę anestetiko (lidokaino aerozolio), kad nujautrinti gerklę ir mažiau jaustųsi lietimasis endoskopu. Tačiau tai nenujautrina ir nenuima visiškai vėmimo reflekso - vis tiek sukelia norą žiaukčioti.
  • Sedacija: Jeigu didelis vaikas labai bijo, arba jeigu tai yra mažas vaikas iki 7-10 metų, dažniausiai naudojama sedacija. Tai nėra pilna narkozė, kai vaikas visiškai miegotų, bet raminantis vaistukas. Tokiu atveju vaistas leidžiamas į veną, pastatant kateterį. Vaikas apsnūsta, tampa mieguistas, tai nuima baimę, nerimą. Atsigavęs jis to tyrimo dažniausiai neatsimena. Pritaikius sedaciją, pacientas nesirūpina, kas vyksta procedūros metu, o po jos beveik nieko neatsimena.
  • Bendra nejautra (narkozė): Su narkoze dažniausiai atliekamos bronchoskopijos ir kolonoskopijos. Endoskopiją su narkoze daroma, kai tėvai labai pageidauja ar labai bijo, arba jei vaikas yra mažas (iki 3-5 metų), arba, jeigu didesnis vaikas yra labai baimingas (nenori duoti kateterio pastatyti), arba, jeigu planuojama truputį ilgesnė procedūra su papildomomis manipuliacijomis (pvz., daugybinių gleivinės biopsijų paėmimas, kraujavimo stabdymas, svetimkūnio šalinimas). Taip pat vaikams su raidos sutrikimu ar autizmo spektro sutrikimu endoskopijos atliekamos su bendra nejautra. Prieš procedūrą su bendra nejautra reikia atlikti papildomus tyrimus: bendrą kraujo tyrimą ir kardiogramą.

Procedūros trukmė ir atsistatymas

Kitas dažnas klausimas yra tyrimo trukmė. „Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopinis tyrimas trunka 5-15 min. Aišku, trukmė priklauso nuo to, ar tai yra diagnostinė procedūra, ar kraujavimo stabdymas, ar svetimkūnio šalinimas. Priklauso nuo to, kaip sekasi tyrimą atlikti. Bet šiaip diagnostinė procedūra, net, jeigu reikia atlikti biopsiją, trunka 5-15 min.“, - teigė medikė J. Červinskienė.

Jeigu procedūra yra su narkoze, ji užtrunka ilgiau - iki 20 minučių, nes laikas skiriamas vaikui užmigdyti, kateteriui pastatyti, endoskopijai atlikti ir vaikui atsibusti po narkozės. Dar mažiausiai 2-3 valandas vaikas po narkozės turi likti gydymo įstaigoje, kad pilnai atsigautų. Su sedacija procedūra irgi užtrunka ilgiau, nes reikia pastatyti kateterį, o atsistatymas po sedacijos užtrunka apie 2 valandas - tiek laiko vaikas taip pat turi praleisti gydymo įstaigoje.

Virškinimo sistemos ligų simptomai ir endoskopijos svarba

Palaikyti gerą virškinimo sistemos veiklą privalo kiekvienas, tačiau ypač tai yra svarbu vaikams. Nors kai kurios virškinimo problemos išsisprendžia pačios, kitos gali reikalauti skubios medicininės pagalbos. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, kurie gali rodyti virškinamojo trakto sutrikimus:

  • Pilvo skausmas: Tai dažna problema, kurią gali sąlygoti tiek vidurių užkietėjimas, tiek funkciniai virškinimo sistemos sutrikimai. Beveik ketvirtadalis apsilankymų pas vaikų gastroenterologą būna susiję su skausmu, kurį sukelia vidurių užkietėjimas.
  • Rėmuo: Kūdikiai dažnai atpylinėja, dėl ko gali pasireikšti rėmuo. Rėmuo tampa problema, kai kūdikis nebegali pasisavinti visų jam reikalingų maisto medžiagų ir priaugti svorio.
  • Viduriavimas su krauju: Gali rodyti rimtas problemas.
  • Nemalonaus, specifinio kvapo išmatos: Infekcija, bakterijos bei virusai gali sukelti žarnyno uždegimą.
  • Vėmimas žaliu ar kraujingu skrandžio turiniu, pastovus vėmimas: Gali rodyti prastą maisto virškinimą arba sudėtingesnius sutrikimus, tokius kaip ciklinį vėmimo sindromą ar ūminį pankreatitą.
  • Kraujingos išmatos, skausmingas, retas tuštinimasis: Gali būti rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip uždegiminės žarnyno ligos ar Helicobacter pylori sukeltų opų požymiai.

Nors gastroenterologiniai endoskopiniai tyrimai dažnam kelia ne pačias maloniausias asociacijas, tačiau jie pasižymi itin dideliu tikslumu ir padeda užbėgti už akių klastingoms ligoms ar pastebėti jas ankstyvose stadijose. Šių tyrimų dėka galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus ir sėkmingai juos gydyti. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai naudojant specialią modernią aparatūrą patyrusių specialistų ir yra saugūs. Nors, kaip ir visų instrumentinių tyrimų metu, komplikacijų gali pasitaikyti, tačiau jų tikimybė - labai maža. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu - 0,1 proc., o kolonoskopijos - 0,3 proc. Tuo tarpu, šių tyrimų nauda - labai didelė.

tags: #ar #vaikams #tikrina #skrandi



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems