Istorija ir legendos apie „Bobų daržą“ Druskininkuose

„Bobų daržas“ - tai ne tik gamtos objektas, bet ir vieta, apipinta paslaptingomis legendomis, glaudžiai susijusi su Druskininkų krašto istorija ir gamtos stebuklais. Šis unikalus šaltinis, esantis Margionių kaime, yra vienas iš gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakų.

Skroblaus slėnyje, jo dugne ir šlaituose, gausu šaltinių, kurie maitina upelį tyru vandeniu. „Bobų daržo“ šaltinis yra tik vienas iš daugelio, tačiau būtent jis laikomas Skroblaus upelio pradžia. Šioje vietoje, kur gruntinis vanduo randa vandeniui laidžių nuogulų plotą, jis išsiveržia į paviršių. Tai itin vandeningas gruntinio vandens horizontas, maitinamas ne tik kritulių, bet ir giliau esančių vandenų. Šaltinio vanduo yra gėlas, skaidrus, bespalvis ir bekvapis, vidutinio kietumo, be geležies, nitritų ir amoniako, o nitratų kiekis gerokai mažesnis nei leistina norma, todėl jis yra tinkamas gerti.

Šaltinis gavo „Bobų daržo“ vardą dėl to, kad aplink jį būdavo daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams pasakodavo, jog iš šaltinio duobelės kūdikius atneša bobutė. Marija Balevičiūtė - Volungevičienė, gyvenanti Margionių kaime, dalijasi prisiminimais:

„Yra tokia vieta - Bobos daržas, o ty tokia duobelė, o jos dugno neragėc. Tai pas mumi tep porino: sako iš ty bobulė vaikus parneša. Buvo mūs kaimynų vaikai, ale jau ot ūgtelėjį, ir bobulė dar vienų mažukų sugovė. Mes pastarėm ir nutarėm, kad gana. Raikia kų tai daryc, kad jau toj bobulė vaikų nenešot. Klapatas: supk, žūrėk, negali bėgioc, kur visi. Tai ciej vaikai ir aš, ir dar mergaitė lupom iš tvoros lotų ir ajom tan Bobos daržan. O karcis ilga, o mes jų vos nešam... Ir - kyšc mes tų lotų ton duobelėn, o kas ty - jų atgal! Nutarėm, kad nieko nepadarysim. Cik inšlapom, išsimurinom... Kitų dzien mes ir vėl. Cik dar akmenį. Akmenų ca nedaugel. Tai iš toli. Visų dzien sukaitį ricinom, ale vos cik atricinom ton duobelėn. Ir jau parajom mūs - durys uždarytos! Nesugaus bobulė daugiau mažukų. Tuom kart niekas ir negimė. O paskui paaugom ir ėmėm suprasc, iš kur ciej vaikeliai randas.“

Ši legenda atspindi senovės žmonių pasaulėžiūrą ir būdus paaiškinti gamtos reiškinius bei gyvenimo paslaptis. Vėliau, paaugę, kaimo gyventojai pradėjo suprasti tikrąją vaikų atsiradimo prasmę.

Šaltinį rasite Margionių kaime, važiuodami keliu Druskininkai - Marcinkonys arba Marcinkonys - Druskininkai. Pasukite prie Margionių kaimo kryžiaus ir žvyrkeliu važiuokite, kol jis pasibaigs automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuomet pėsčiomis nusileiskite iki šaltinio.

Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu siūloma aplankyti nacionalinių ir regioninių parkų įdomesnes vietoves, gamtos bei kultūros paveldo objektus ir fotoaparatu juos užfiksuoti. Prie „Bobos daržo” šaltinio, geriant jo vandenį, yra puiki proga įamžinti save ir pasisemti jėgų iš gamtos.

Druskininkų kraštas turtingas ne tik gamtos objektais, bet ir gilia istorija, susijusia su kovomis už laisvę, didvyriais ir tautos išlikimu. Nors „Bobų daržas“ yra gamtos paminklas, jis simboliškai jungiasi su platesne Lietuvos istorija, primindamas apie gyvybės tęstinumą ir gamtos jėgą.

Druskininkai, kaip kurortas, turi ilgą ir turtingą istoriją, prasidedančią nuo XVIII a. pabaigos, kai buvo atrasti gydomieji mineraliniai vandenys. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis 1794 m. išleido dekretą, paskelbusį Druskininkus gydomąja vieta. Tai buvo kurorto „krikšto“ dokumentas. Nuo to laiko miestas sparčiai vystėsi, pritraukdamas Lietuvos ir užsienio aristokratiją bei inteligentiją. Muziejuose saugomi reti leidiniai, atspindintys Druskininkų praeitį, o patys kurorto objektai - vilos, parkai, fontanai - pasakoja daugybę istorijų.

Istorija pasakoja, kad XX a. 3-ajame dešimtmetyje kurorto svečiai ir vietiniai gyventojai Meilės salą, kur tuomet veikė populiarus paplūdimys, pasiekdavo tiltu per Nemuną. Žinoma, kad senovėje Druskininkų apylinkėse populiariausia šventė buvo Joninės. Nemuno krantuose liepsnojo laužai, mergaitės ir vaikinai prie jų pynė vainikus.

Istorikai ir muziejininkai, tokie kaip Gintaras Dumčius ir Roma Dumčiuvienė, nuolat atveria naujus Druskininkų istorijos puslapius, surinkdami įspūdingus eksponatus ir atskleisdami kurorto gyvenimo faktus. Jie pasakoja apie pirmuosius gydytojus, tokius kaip Ksaveras Volfgangas ir Jonas Pileckis, vadintas „Druskininkų karaliumi“, apie garsius keliautojus, menininkus ir visuomenės veikėjus, kurių gyvenimai buvo susiję su Druskininkais.

Nors „Bobų daržas“ yra mažas gamtos kampelis, jis yra svarbi Druskininkų kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo dalis, primenanti apie gamtos jėgą, legendų svarbą ir ilgą Druskininkų istoriją.

tags: #bobos #darzas #druskininkai

• „Nutrilite“ ir „NeoLife“ vitaminai besilaukiančioms
• Sužinokite apie hialurono rūgštį
• originalios Velykų vaišių idėjos ant pagaliukų
• Apie kiaušidžių vėžio poveikį vaisingumui
• Išsamus vadovas apie vaiko priežiūros atostogas