Nėštumo metu ir po gimdymo kylančios mintys: priežastys ir įveikimo būdai

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Sakykite, kiek svarbus yra pasiruošimas nėštumui ne tik moteriai, bet ir partneriui? Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas.

Pasiruošimas nėštumui

Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštį, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.

Nėštumo metu kylančios mintys ir nerimas

Nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą? Rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė, patikslinti nėštumo laiką ir kt. Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės sprendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.

Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystysis. Tačiau, nepaisant visko, visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.

Visuomenėje vis dar gajūs įvairūs mitai, besilaukiant kūdikio. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Vienas iš tokių mitų: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Kitas mitas - nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija.

Viena iš dažniausių nėštumo metu kylančių minčių - nerimas dėl vaikelio sveikatos. Net ir atlikus visus tyrimus ir gavus gerus rezultatus, gali kamuoti įkyrios mintys apie galimus sutrikimus, tokius kaip autizmas, ypač laukiantis berniuko. Šios mintys gali atsirasti staiga, net sutrikdyti miegą. Nors aplinkiniai ir specialistai pataria nesijaudinti, hormonų poveikis ir informacijos srautas (ypač iš forumų ar žiniasklaidos) gali sustiprinti šį nerimą. Kai moteris pradeda galvoti, kad savo mintimis gali pakenkti vaikui, nerimas gali tapti dar stipresnis.

Požiūris į besikeičiantį kūną

Koks turėtų būti nėščiosios santykis, požiūris į savo besikeičiantį kūną? Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima slapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.

Būsimo tėčio vaidmuo

Koks yra būsimo vaiko tėčio vaidmuo nėštumo metu? Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.

Artėjant gimdymui

Ką patartumėte moterims, artėjant gimdymui? Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Keisčiausia yra tai, jog mes ruošiamės tuos mėnesius, daug kalbame, bet kai jau ateina tas metas... Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Pamenu vieną porą, kurioje vyras buvo labai jautrus, jis alpdavo net ultragarso tyrimo metu. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.

Ketvirtasis trimestras: pogimdyvinis laikotarpis

Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.

Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.

Pogimdyminė melancholija ir depresija

Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Tad natūralu, kad nauja mama gali jausti daug jausminių pokyčių. Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) pasireiškia iki 70-80 procentų gimdyvių. Tai - lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga: didesnis nuovargis, išsekimas, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Pogimdyminė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos.

Pogimdyminė depresija - tai sudėtingesnė emocinė būklė, kuri gali išsivystyti iš pogimdyvinės melancholijos. Depresija po gimdymo pasireiškia apie 10-20 procentams moterų per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Dažniausiai pogimdyminė depresija pasireiškia po gimdymo praėjus 5-7 savaitėms. Tiek pogimdyvinės, tiek kitų depresijų atvejų nėra viskas taip paprasta. Atlikta nemažai tyrimų ir dabar laikomasi tos nuomonės, kad nėra vienos depresijos po gimdymo priežasties. Moterys suserga tuomet, kai dalis šių faktorių susijungia. Depresija po gimdymo nepriklauso nuo moters amžiaus, nėštumo eigos, gimdymo sunkumo, ar tai pirmas vaikas, ar ketvirtas. Priežasčių gausa apsunkina buvimą su šia liga, nes negali jų panaikinti, neretai net negali tiksliai jų nustatyti.

Mes dažnai susiduriame su tuo, kad ji nėra diagnozuojama ir į ją nėra atkreipiamas dėmesys. Dėl to, kad ji tarsi pasimeta, pasislepia po tais dalykais, kurie būdingi po gimdymo, pavyzdžiui, apie 80 proc. gimdžiusių moterų patiria savijautą, kuriai amerikiečių psichologai suteikė „baby blues” (pogimdyvinis liūdesys) pavadinimą. Ši būsena prasideda 3-5 dienos po gimdymo ir tęsiasi iki dviejų savaičių. Jai būdinga nuotaikų svyravimai, nuo euforijos iki liūdesio, verksmingumo, nerimastingumo be priežasties, vienišumo jausmas. Tas liūdesys neretai painiojamas su depresija po gimdymo. Pogimdyminė depresija turi savo labai aiškius kriterijus. Labai svarbi pradžia: ji gali prasidėti nėštumo metu ar net praėjus 12 mėnesių po gimdymo. Tyrimai ir moterų istorijos rodo, kad ši depresija ne visuomet prasideda tik gimus kūdikiui, ji gali prasidėti ir tuomet, kai vaikui 7 ar 10 mėnesių.

Pogimdyminės depresijos simptomai:

• Miego sutrikimai. Miego ritmas pasikeičia, kai atsiranda kūdikis. Moterys pradeda jautriau miegoti, sunkiau miegoti.
• Apetito pokyčiai.
• Kaltės ir neadekvatumo jausmai, kurie susiję su motinyste. Ji ima jaustis bloga mama, kad viską daro negerai ir dėl to ji išgyvena didžiulę kaltę. Jai atrodo, kad visos kitos moka su tuo tvarkytis, o jai nepavyksta džiaugtis, rūpintis kūdikiu. Tie jausmai labai stiprūs, slegiantys ir nuolat lydintys. Aplinkiniai dažnai į tokius moters jausmus reaguoja „susiimk, tu turi kūdikį - džiaukis”. Moterys dažnai sako, kad jos norėtų džiaugtis, bet negali ir nežino kodėl.
• Įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą. Ši dalis labai gąsdina mamas ir apie tai garsiai nešnekama. Įkyrios mintys ateina labai netikėtai, jos gali ateiti bet kada ir be jokios priežasties. Tai gali prasidėti nuo lyg ir nekaltos minties „o kas jeigu mano vaikui kažkas nutiks?” iki labai gąsdinančių „o kas aš jeigu aš paimsiu peilį ir jį kažkaip sužalosiu?”, „o jeigu kūdikis iškris?”, „o jeigu aš jį imsiu ir mesiu į sieną?”. Moterys tas mintis suvokia kaip kažkokį svetimkūnį, kuris ateina, užvaldo ir praeina. Moterys išsigąsta tų minčių, joms atrodo, kad jos kraustosi iš proto. Tai vienas iš simptomų, kuris būdingas pogimdyminiai depresijai. Šis simptomas išnyksta jeigu depresija gydoma.
• Didelis nuovargis;
• Apatija - nenoras nieko daryti;
• Gyvenimo džiaugsmo praradimas;
• Energijos stoka;
• Nevilties jausmas;
• Dažnas verkimas;
• Panikos priepuoliai;
• Nenoras rūpintis savo vaiku;
• Nenoras bendrauti su aplinkiniais;
• Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis);
• Pastovus nerimas ir dirglumas;
• Prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs);
• Alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės;
• Mintys apie savižudybę (pirminės mintys pasireiškia kaip svarstymai apie sunkų gyvenimą, norą nebūti, pvz. nepabusti iš miego, vėliau tai gali peraugti į konkretų planavimą ir, galiausiai, į realius veiksmus).

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nepraeina savaime ir dėl to yra būtina pagalba arba pokyčiai kasdienybėje. Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia pogimdyminė depresija ar savo aplinkoje žinote moterį, kuri išgyvena panašius jausmus, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, kad laiku būtų suteikiamas tinkamas gydymas. Nuo to priklauso ne tik mamos, bet ir kūdikio fizinė ir psichologinė sveikata bei gyvenimo kokybė.

Kaip gydyti pogimdyvinę depresiją geriausiai atsakys gydytojas. Laikas kreiptis pagalbos, jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų: slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites; daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja; jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje; kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems; mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku.

Simptomai tarp moterų yra išgyvenami skirtingai, tad ir gydymai yra taikomi skirtingai. Gydytojai taip pat atsižvelgia į ankstesnes indikacijas: ar moteris nėra sirgusi depresija prieš pastojant, ar šiuo metu nevartoja jokių medikamentų, kokia jos psichologinė būklė, ar neturi papildomų ligų, sutrikimų. Įvertinus moters būklę, gydytojas patars, kaip „kovoti“ su pogimdyminė depresija.

Pogimdyminė depresija gali būti gydoma keliais būdais:

• Psichologinė pagalba. Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai. Pagal būklės sunkumą yra sprendžiama, ar reikalingas medikamentinis gydymas.
• Medikamentinis gydymas. Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti ir be medikamentų, pavyzdžiui, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai - būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Dar geresnių rezultatų galima pasiekti medikamentinį gydymą taikant su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Antidepresantai pasižymi tuo, kad tik pradėjus juos vartoti, tikėtina, kad pacientė greitai pasijaus daug geriau. Kai kurie medikamentai taip pat gali būti derinami su žindymu.
• Bendras geros sveikatos būklės palaikymas. Lengva ar vidutinė forma gali būti gydoma poilsiu, sveika mityba, sportu ar aktyvesniu laisvalaikiu, pvz. pasivaikščiojimu gryname ore ar bendravimu su artimais žmonėmis.

Subalansuota mityba. Tyrimai rodo, kad omega-3 rūgštys padeda sumažinti depresijos simptomus. Tad rekomenduojama papildyti mitybą šiais maisto papildais. Pagimdžiusios moterys nori atsikratyti svorio, todėl neretai badauja. Kitos prisiskaito apie vaikų pilvo diegliukus ir ima vengti visų produktų, kurie gali tuos dieglius sukelti. Gydytojai neturi tikslaus atsakymo dėl kokių priežasčių tiksliai vaikui būna diegliai, tačiau yra daug visokių draudimų, ko negalima valgyti ir moteris tiesiog nustoja valgyti.

Patarimas miegoti tada, kai miega kūdikis. Susiformuoti teisingas nuostatas. Pirmiausiai, reikia žinoti, kaip vyksta gimdymas ir kas per jį vyksta. Reikia ruoštis gimdymui, vaikelio auginimui. Nesistengti visko daryti vienai. Numatyti kokie žmonės tau padės per pirmą, antrą mėnesį, kuo jie galės padėti. Rūpinimasis savimi ir savo poreikiais yra būtinas tam, kad galėtum tinkamai pasirūpinti kūdikiu. Mama neturi pamiršti pasivaikščioti, pasimankštinti, rasti laiko pokalbiui su drauge, knygos paskaitymui, filmui ir pan. Pastebėjus, kad liūdesys, nerimas ar įtampa trunka ilgiau nei dvi savaites, verta pasitarti su specialistu.

Didelę įtaką turi ankstesni psichikos sutrikimai, patirta trauma, menka pagalba iš artimųjų, konfliktiški santykiai, finansiniai rūpesčiai. Moterims nėštumo metu ir po gimdymo svarbi tiek profesionali, tiek savipagalbos pagalba. Savipagalbos metodai gali žymiai palengvinti kasdienę emocinę būseną. Rekomenduojamos reguliarios fizinės veiklos formos - vaikščiojimas, lengvi pratimai ar joga. Kvėpavimo pratimai padeda valdyti įtampą. Labai svarbi ir šeimos, partnerio bei artimųjų parama. Atviras bendravimas apie sunkumus skatina emocinę stiprybę.

Pagrindiniai pagalbos šaltiniai - psichologai, psichiatrai, psichoterapeutai bei krizių intervencijos centrai. Sunkesnių psichikos sutrikimų (pvz., pogimdyminė depresija, psichozė) atveju svarbu kreiptis nedelsiant. Nereikia jausti gėdos ieškant emocinės paramos. Bendruomeninė pagalba - itin reikšminga. Šeimos narių įtrauktis - itin svarbi, ypač kai šeimoje auga neuroįvairus arba turintis sindromą vaikas. Testų rezultatai nėra diagnozė, tačiau svarbus būdas laiku pastebėti pavojingus signalus ir pasitarti su specialistu. Pirmieji ženklai gali būti nuolatinis liūdesys, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar praradimo džiaugsmo jausmas. Jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar neįveikiamą neviltį, būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą. Lietuvoje pagalbą teikia psichologinės pagalbos linijos („Pagalbos moterims linija”, „Vilties linija”), psichikos sveikatos centrai ir savanorių organizacijos. Visi pokalbiai ir konsultacijos su gydytojais ar psichologais yra konfidencialūs pagal įstatymą. Kiekviena moteris turi teisę į nemokamą psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą valstybinėse gydymo įstaigose.

Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais). Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

tags: #blogos #mintys #nestumo #metu

• Prienų „Saulutė“: ugdymas, sveikata ir tradicijos
• Darželio ir institucijų vaidmuo skiriantis tėvams
• Žuvų taukų guminukų nauda ir pasirinkimas
• Ką daryti, jei 2 metų vaikui nustatyti 3 laipsnio adenoidai?
• Pasirinkimo aspektai dviaukštėms lovoms