Blogosios pasakos vaikams: psichoterapija ir gyvenimo mokykla
Pasaka vaikui padeda susivokti, kad normalu būti ir geram, ir blogam, ir leidžia lengviau išgyventi audringas emocijas, LRT KLASIKAI sako menininkė Karolina Kunčinaitė. Ji pastebi, kad pasaka yra tikra psichoterapija vaikams ir gyvenimo mokykla.
Tėvų nuogąstavimai ir psichologo požiūris
Dalis tėvų mano, kad vaikams derėtų skaityti tik šiuolaikinius kūrinius, skirtus vaikams. Kai kurie sako, kad pasakose per daug siaubų, kad tai destruktyviai veikia vaikus, sudirgina jų vaizduotę. Dar kiti mano, kad vaikų gyvenime laukia ir taip daug išbandymų - kam per anksti juos įvesti į gana žiaurų mūsų pasaulį?
Tačiau amerikiečių vaikų psichologas ir psichiatras Bruno Bettelheimas, knygos „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba, psichoanalitinis požiūris“ autorius, mano priešingai. Jis teigia, kad kuo anksčiau vaikas susidurs su gyvenimo tikrove, tuo labiau bus psichologiškai ir moraliai pasiruošęs galimiems iššūkiams bei įvairiems išbandymams.
Ilgai tyrinėjęs pasakas, B. Bettelheimas įtikinamai argumentuoja, kodėl būtent pasakos yra vaikui tinkamiausias žanras. Anot jo, simbolinė kalba, pasakos struktūra, kaip sekamas siužetas ir kokia jos pabaiga, vaiką išmoko svajoti, viltis, kad bendradarbiaujant galima įveikti didžiausius išbandymus, išmoko atrasti gyvenimo prasmę, siekti tikslų gyvenime.
„Ir mama kartais tampa ragana. Tik vaikas gali vaizduotėje išgyventi, kad kovoja su ta ragana, o realiame gyvenime jis su mama visai normaliai elgiasi, nes su ragana jau yra gerai padirbėjęs“, - pabrėžia K. Kunčinaitė. Vaikui svarbu, kad jam būtų aiškiau, kad jis galėtų susivokti, jog tai normalu. Nes galbūt jis galvoja, kad tai nėra normalu ir išgyvena labai audringas emocijas - vaikas juk nesugeba jų valdyti.
B. Bettelheimo knyga labai gerai suaugusiajam paaiškina, kas vyksta tose pasakose, kokia tai simbolinė kalba ir kas ta simboline kalba pasakyta. Pasakose labai gyvenimiškai paliekama erdvė - nebūtinai padedamas taškas, nesakoma, kad toliau nebus ypatingų įvykių ar išbandymų.
Pasakos, kaip gyvenimo iššūkių simuliatorius
Pasakos padeda vaikams susitvarkyti su įvairiomis gyvenimiškomis problemomis: būsimo asmeninio gyvenimo problemomis, būsimos karjeros problemomis, galų gale brendimo ir dvasiniu virsmu. Pati knyga „Kodėl mums reikia stebuklo“ atsako į klausimą - ten užkoduotos gyvenimo formulės.
B. Bettelheimas pabrėžia, kad vaikas dažniausiai susitapatina su pasakos pagrindiniu herojumi ir tarsi pats gyvena toje pasakoje. Mituose pagrindinis herojus yra antžmogis, turintis ypatingų galių, kurių mes, paprasti žmonės, neturime. O pasakoje kalbama apie paprastus žmones: apie kvailelį, apie mergaitę ir berniuką, broliuką ir sesutę. Tai leidžia vaikui lengviau susitapatinti ir perimti herojų patirtis.
Simbolika ir interpretacija žinomose pasakose
Net jeigu pasaka atrodo negatyvi, tegu vaikas išgyvena tai per pasakas. Pasakos netgi padeda vaikui susitvarkyti su tuo negatyvu. Būtent dėl to vaikus ir traukia pasakos, nes jose visada laiminga pabaiga - visi gauna būtent tai, ko nusipelnė.
Knygoje B. Bettelheimas pabrėžia, kad vaikai prašo kažkokios pasakos daug kartų, kad iki galo ją suprastų. Tai vyksta, nes jiems kažkodėl būtent ta pasaka yra svarbi, ji kažką jų asmenybėje keičia, išjudina, tik mes negalime žinoti ką. Tai pasąmonės slėpiniai, jos pasaulis, kuris pats susitvarko.
„Raudonkepuraitės“ analizė
Pavyzdžiui, pasaka apie Raudonkepuraitę nesibaigia taip, kad Raudonkepuraitė paskui ilgai ir laimingai, be jokių nuotykių gyveno. Raudonkepuraitės interpretacijoje kiekviena smulkmena yra kodas gyvenimo eigai.
- Aišku, kad vilkas yra vyras, viliojantis mergaitę. B. Bettelheimas analizuoja ir vilko žodžius, ir netgi senelę, aiškina, kodėl ji dalyvauja toje pasakoje, kas yra medžiotojas, kodėl praryjama ir senelė, ir Raudonkepuraitė.
- Senelės vaidmuo: Senelė pasiuvo tą raudoną kepuraitę - viliojimo ženklą.
- Raudonkepuraitės kaltė: Pati kepuraitė - kaip ženklas, kad „tu mane jau gali vilioti, jau aš norėčiau, nors mama sakė neišklysti iš kelio“.
- Vilko klausimai: Svarbu ir tai, kai Raudonkepuraitė klausia vilko, kodėl jo tokios didelės akys (tai yra rega), ausys (klausa), letenos (lytėjimas), dantys (skonis).
- Praryjimas ir atgimimas: Paskui vilkas praryja Raudonkepuraitę (senelė jau praryta). Jos tarsi nusirita į patį dugną, įvyksta kažkokia jų degradacija. Atėjęs medžiotojas, kuris simbolizuoja tėvą arba jaunikaitį, perpjauna pilvą, kas simbolizuoja žmogaus, asmenybės dvasinį atgimimą. Raudonkepuraitė tada pasako - „oi, kaip šviesu“. Ji išeina į naują šviesą.
„Lukošiuko“ ir „Jonuko ir Gretutės“ simboliai
Kai kuriems vaikams patinka ir, iš pirmo žvilgsnio, „košmariškos“ pasakos. Pavyzdžiui, Karolina Kunčinaitė mini, kad jos dukrytei labai patiko pasaka apie Lukošiuką, kuri išvis košmariška, nes Lukošiukas reikalauja nusikirsti vieną ranką, paskui kitą ranką, koją... „Čia jau kažkoks siaubo filmas prasideda“, - sako menininkė.
Tačiau šitas rankų ir kojų nusipjovimas - tai kažkokių galimybių atsisakymas. Arba ten ir galvą paskui nukerta, o galva - protas, ego, puikybė. Tai simboliai, kuriuos vaiko pasąmonė perskaito.
Pasaka būtinai prasideda išėjimu iš namų. Pavyzdžiui, pasaka apie Jonuką ir Gretutę - viena iš tų, kur moko išeiti. Tėvai išveda į mišką, vaikai lieka vieni ir dar sutinka raganą, kuri juos nori suėsti.
| Pasakos funkcija | Poveikis vaikui | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Emocijų apdorojimas | Padeda susivokti, kad normalu būti ir geram, ir blogam, leidžia išgyventi audringas emocijas. | Kova su „ragana-mama“ vaizduotėje. |
| Pasiruošimas gyvenimo iššūkiams | Kuo anksčiau susiduria su tikrove, tuo labiau pasiruošęs. | „Jonukas ir Gretutė“ išeina į mišką. |
| Simbolinės kalbos supratimas | Išmoko svajoti, viltis, rasti gyvenimo prasmę. | „Raudonkepuraitės“ vilko ir medžiotojo simbolika. |
| Susitapatinimas su herojais | Vaikas susitapatina su paprastais personažais ir išgyvena jų patirtis. | Susitapatinimas su Raudonkepuraite. |
| Negatyvo tvarkymasis | Padeda susitvarkyti su negatyvu per simbolines patirtis. | „Lukošiuko“ rankų ir kojų nusikirtimas. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
