Depresijos ir nevaisingumo ryšys: suprasti, įveikti ir ieškoti pagalbos
Nevaisingumas, apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per metus reguliaraus lytinio gyvenimo be kontraceptinių priemonių, yra jautri ir dažnai nepastebima problema, paliečianti daugelį porų visame pasaulyje.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 17,5% suaugusiųjų susiduria su sunkumais susilaukiant vaikų, vidutiniškai tai yra 1 iš 6 porų. Ši problema dažnai lieka šešėlyje, nes žmonės linkę vengti dalintis savo sunkumais šia tema.
Straipsnyje nagrinėjama nevaisingumo ir depresijos sąsaja, apžvelgiamos psichologinės pasekmės, įveikos būdai ir kada kreiptis į specialistus.
Nevaisingumo Poveikis Psichinei Sveikatai
Psichikos sveikatos specialistai nevaisingumą pripažįsta kaip vieną stipriausių stresorių žmogaus gyvenime. Tyrimai rodo, kad porose, susiduriančiose su vaisingumo problemomis, depresija serga apie 41% moterų ir 18-30% vyrų, o nerimo sutrikimai kamuoja net 87% moterų. Šie skaičiai atspindi didžiulį emocinį krūvį, kurį patiria nevaisingos poros.
Nevaisingumas yra didelis išbandymas tiek asmeniškai, tiek porai. Partneriai gali jausti pyktį, nuoskaudą, kaltę dėl nepastojimo, o emocijų proveržio akimirkomis šie žodžiai gali būti išsakyti. Keičiasi ir poros seksualinis gyvenimas: tai, kas anksčiau buvo spontaniška, džiugu ir malonu, tampa „darymu“ ir ima sietis su nesėkme. Taip pat gali pakisti poros socialinis gyvenimas, atsirasti izoliacija nuo draugų ir artimųjų, auginančių vaikus.
Visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų apie nevaisingumą, pavyzdžiui, neva šie žmonės praeityje gyveno palaidą gyvenimą, darėsi abortus, sirgo lytiniu keliu plintančiomis ligomis, todėl dabar negali pastoti. Svarbiausia yra tai, kad žmonės, kuriems ir taip nelengva, dar turi kovoti ir su visuomenės nuostatomis.
Nesugebėjimas pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį yra labai sunkus bei skaudus emocinis išgyvenimas ne tik moteriai, bet ir visai jos šeimai. Nevaisingumas ne visada yra susijęs su fiziologinėmis problemomis. Tam gali turėti įtakos daugelis dvasinių ir psichologinių veiksnių.
Apskritai, kol pasąmonė nėra pasirengusi nėštumui ir vaiko gimimui - gali būti problemų su pastojimu ir vaiko išnešiojimu. Mūsų pasąmonėje mes tikrai galime atrasti daugybę priežasčių trukdančių pastoti, pavyzdžiui, ateities ir atsakomybės baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą, santykių nestabilumą, nesaugumą, nenorą apriboti savo laisvę ir pan.
Praktika rodo, kad ne visuomet psichoterapija užsibaigia trokštamu nėštumu. Būna atvejų, kai klientė turi susitaikyti su ta mintim, kad negali turėti savo vaikų. Tokiais atvejais dvasinė ramybė ateina tik tada, kai moteris atranda būdą, kaip realizuoti savo motinystės poreikį kitaip.
Psichologinius motinystės ir tėvystės sunkumus tyrinėti giliau, suprasti ir priimti savo jausmus be pagalbos dažnai būna sunku. Kai kuriais atvejais, tai beveik neįmanoma.
Nevaisingumas užvaldo jūsų gyvenimą.
Nevaisingumas kenkia jūsų santykiams.
Nesate tikri, ką daryti toliau.
Svarstote apie surogatinę motinystę ar įvaikinimą.
Norėtumėte daugiau paramos.
Ypač svarstant galimybę naudoti kiaušialąstės donorą, spermos donorą ar embrionų donorystę, konsultacija yra būtina ir dažnai reikalinga prieš gydymą. Tas pats pasakytina apie surogatinę motinystę ir įvaikinimą. Emocinis tokių pasirinkimų poveikis gali būti stiprus ir kai kurioms poroms gali būti sunku tai įvertinti.
Medicininis nevaisingumo gydymas vis tobulėja, tačiau nevaisingumo temos paliesto žmogaus siela gana dažnai yra palikta be dėmesio, be rūpesčio, be supratimo.
Savipagalbos grupės yra svarbios, nes jose atsiranda „mes“ jausmas. Mes, kurie supranta, kurie užjaučia, kurie nepatarinėja, kurie nebijo kalbėti apie tai, kas visiems grupėje skauda. Grupė, gali tapti ta vieta, kur kalbėtis yra saugu, ramu ir paprasta.
Pagrindinės temos grupėse:
- Savęs vaizdas.
- Jausmai.
- Santykių tema.
- Susitaikymas.
Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9.
Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan.
Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas.
Tyrimų metaanalizės leidžia daryti išvadą, kad nemigą galima laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Tai pat įrodyta, kad gydant atskirai ir depresija, bei nemiga, griečiau pasiekiamas depresijos simptomų išnykimas, o ir jos gydymui reikia mažesnių vaistų dozių negu tuo atveju, kai gydoma vien depresija be nemigos.
Nustatyta, kad apie 10-20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse, jautrūs šviesos trūkumui.
Vaiko gimimas - natūralus ir įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Tradicinė šeima daugeliui neįsivaizduojama be vaikų. Tėvystė laikoma normaliu socialiniu reiškiniu ir tie žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, išgyvena asmeninę tragediją. Poros jaudinasi, kad jų padėtis visuomenėje yra kitokia, jų draugai, turintys vaikų, skiriasi interesais ir kitokiu gyvenimo būdu. Tokia situacija, kai negali pasiekti to, kas atrodo taip natūralu ir įprasta, veda prie neigiamų jausmų, kontrolės praradimo ir bejėgiškumo. Visa tai veda į dar didesnę įtampą ir išgyvenamą sielvartą. Šalia patiriamų emocinių išgyvenimų, problemą spręsti riboja ekonominiai sunkumai, ir nors gydymo procedūros yra labai brangios, nereta šeima priversta apriboti kitas materialinio aprūpinimo reikalaujančias sritis. Daugeliui šeimų nevaisingumas - skaudus patyrimas, ypač skausmingas ir giliai išgyvenamas, paliečiantis visas gyvenimo sritis.
Nevaisingumas − negalėjimas pastoti per vienerius metus šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nevaisingumas įtrauktas į PSO tarptautinių ligų klasifikaciją. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 10 iki 20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, net apie 25 proc. porų negali susilaukti vaikų. Epidemiologiniais skaičiavimais Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų. Apie 40 proc. porų - nevaisingumo problemų turi vyras; apie 40 proc. porų - moteris; apie 20 proc.
Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio. Apie 20 proc. lieka neišaiškintas - neaiškios kilmės nevaisingumas. Nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos (pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Susiaurėję ar visiškai užakę kiaušintakiai. Nepraeinami kiaušintakiai (dubens uždegiminės ligos, pvz. Endometriozė - serga iki 10 proc. Neaiškios kilmės nevaisingumas.
Psichologinės priežastys sukelia nevaisingumą. Psichoanalitikės H. Deutsch manymu, neįsisąmonintas nerimas dėl motinystės ir seksualumas yra pagrindiniai mechanizmai, sukeliantys nevaisingumą, ir dažniausia nevaisingumo priežastis yra neįsisąmoninta baimė. Neaiškios kilmės nevaisingumo psichogeninis aiškinimas. Buvo įrodyta, kad egzistuoja ir somatinės nevaisingumo priežastys. Pripažinta, kad genetiniai faktoriai, tam tikros ligos ir infekcijos gali būti nevaisingumo priežastimi be jokių psichologinių veiksnių įsikišimo.
Manoma, kad nevaisingumas, bevaikystė gali privesti prie psichologinių problemų, tokių kaip stresas, pyktis, depresija, žema savigarba, seksualinė disfunkcija. Psichologinis distresas gali būti sukeltas nevaisingumo, jo gydymo arba gali kilti dėl to, kad nesulaukiama vaikų, kaip bevaikystės rezultatas. Sutinkama, kad nevaisingumas yra neigiamas gyvenimo įvykis, kuris tampa streso priežastimi. Taigi psichologinės problemos gali būti streso šaltiniu ir taip sukelti hormoninį disbalansą. Tyrimų duomenimis, aukštas streso lygmuo siejasi su žemesne nėštumo tikimybe. Streso reikšmė reprodukciniams sutrikimams.
Nevaisingumo ir psichologinių problemų sąsajos pradėtos aiškinti psichoanalitiniu požiūriu, dabar labiau siejamos su streso teorija, kuria siekiama paaiškinti patiriamo streso bei streso dėl nevaisingumo gydymo, poveikį vaisingumo problemoms. Daugelio tyrimų duomenimis nustatyta, kad yra ryšys tarp streso ir reprodukcinės sistemos nepakankamumo. Patiriama kasdienė psichologinė įtampa/stresas sukelia reakcijas smegenyse. Įsijungia imuninė, endokrininė ir nervų sistemos, atsakydamos į streso poveikį. Žinoma, kad stresas sukelia streso hormonų išsiskyrimą (kortikotropinus, gliukokortikoidus ir pan.). Neurohormonai aktyvina simpatinės nervų sitemos veiklą. Imuninė sistema reaguoja, sukeldama priešuždegimines reakcijas, netoleruoja nėštumo.
Sunkus emocinis išgyvenimas. Moterims nesugebėjimas pagimdyti vaiką - pats sunkiausias emocinis išgyvenimas iš visų patirtų gyvenime. Moteriškumo praradimas. Motinystė dažnai neatsiejama nuo moteriškumo sampratos, todėl moterys, negalinčios pastoti, be medikų pagalbos dažnai jaučiasi praradusios lyties vaidmenį. Jos išgyvena vidinę krizę, nes tapti motina yra norma. Platus įvairiausių neigiamų išgyvenimų spektras. Moterys, norinčios turėti vaiką ir turinčios sunkumų pastoti, susiduria su fizine ir emocine, protine ir dvasine, bendravimo, profesine ir finansine kančia. Negalėjimas pastoti ar nevaisingumo diagnozė frustruoja, pribloškia ir yra labai skausmingas toms, kurios iki tol manė, kad sugebės pastoti ir turės vaiką, kai tik užsimanys. Kiekvieną mėnesį, po didelės vilties, lydi skaudus praradimo jausmas. Nusivylimo jausmai dažnai lydimi agresyvių minčių sau ir kitiems.
Dviprasmiškas požiūris į vyrų nevaisingumą. Manoma, kad vyrai mažiau liūdi dėl nevaisingumo negu moterys ir svarstoma, ar yra skirtumas tarp motinystės ir tėvystės tapatumų. Daugelis vyrų nori turėti vaikų ir šeimą, tačiau skiriasi savo pragmatišku požiūriu į tėvystę ir vaikus. Neturėti vaikų vyrams nėra pats blogiausias atvejis gyvenime. Jie paklusniai vykdo tai, ko iš jų reikalaujama gydymo metu ir nelinkę išreikšti savo neigiamus jausmus. Dėl to moteriai gali susidaryti įspūdis, kad partneris yra nejautrus. Visgi teigiama, kad vyrų patiriamas psichologinis sielvartas ne ką mažesnis nei moterų.
Tarpasmeniniai santykiai. Nevaisingumas gali būti įtemptų vedybinių santykių priežastimi. Besivystančiose šalyse vyrai labiau linkę laikyti savo žmonas atsakingas už nevaisingumą, todėl daugelis moterų dėl problemos apkaltina save. Yra tyrimų, pagrindžiančių, kad santykiai šeimoje tik sutvirtėja, bendra nelaimė verčia susitelkti. Intymūs santykiai. Dažnai intymus gyvenimas transformuojasi į „privalomą darbą”, tampa tik pastojimo priemone. Nuolatinis lytinių santykių planavimas porai sukelia papildomą stresą, atima spontaniškumą ir paverčia seksą į namų ruošą, o ne kažką malonaus.
Suvokta stigma. Socialinių normų neatitikimas. Poros dažniausiai jaudinasi dėl pasikeitusios socialinės padėties, nes dauguma aplinkinių, draugų jau turi susilaukę vaikų. Juos skiria skirtingi interesai, gyvenimo būdas. Normų neatitikimas sukelia neigiamus pokyčius: mažėja savigarba, lydi intensyvūs neigiami jausmai ir graužatis, kaltė. Neigiamas aplinkinių požiūrio interpretavimas. Daugelis moterų neigiamai interpretuoja kitų elgesį: mano, kad kiti menkina, neužjaučia ir yra žiaurūs jų atveju. Net ir mažiausias komentaras ar gestas gali būti suprastas kaip kaltinanti ir žeidžianti užuomina.
Reali stigma. Nevaisingos poros artimuosius, draugus, bendradarbius paveikia emocinės ir socialinės nevaisingumo pasekmės. Daugelis kamuojasi, nežinodami, ką pasakyti ir kaip tokioje situacijoje elgtis. Artimieji jaučiasi sutrikę ir vengia aptarti problemą. Daugelis aplinkinių negali tinkamai palaikyti, nes per mažai žino apie medicininius ir psichologinius nevaisingumo aspektus.
Daugeliui pagalbiniai apvaisinimo būdai yra vienintelė galimybė susilaukti savo kūdikio. Ilgas gydymas reikalauja ne tik daug fizinių, emocinių, bet ir finansinių jėgų. Poras, atliekančias medicinines intervencijas, lydi emocijų kaita, o po ilgesnio gydymo - chroniškos reakcijos. Didžiausia emocinė įtampa, pacientų teigimu, lydi gydymo metu prieš pat nėštumo testo atlikimą ir esant neigiamam jo atsakymui. Po nesėkmės ciklo lydi aštri depresija, susierzinimas trunka daug savaičių, o pilnai atsigauti pavyksta po pusmečio. Emocionalūs atsakai nevaisingumui ir jo gydymui yra depresija, pyktis, kaltė, nusivylimas ir liūdesys. Abu šeimos asmenis lydi psichologinis sielvartas ir bejėgiškumas. Finansiniai, etikos, religiniai sunkumai. Finansinės problemos susijusios su gydymo procedūromis, kurios yra labai brangios, valstybės nekompensuojamos. Etikos dilemos iškyla svarstant anoniminės spermos ar kiaušialąstės donorystės, surogatinės motinystės galimybes.
Tarptautinė Nevaisingumo Asociacija (The National Infertility Association), įkurta 1974 m., yra nekomercinė organizacija, skatinanti reprodukcinę sveikatą ir siekianti lygių galimybių visoms šeimoms, vyrams ir moterims, patiriantiems nevaisingumą ar kitus reprodukcinius sutrikimus.
Depresijos ir Nevaisingumo Ryšys
Depresijos ir nevaisingumo ryšys yra abipusis. Tyrimai rodo, kad nevaisingumas gali sukelti depresiją, o depresija gali turėti įtakos vaisingumui.
Remiantis 2018 m. tyrimu, matyti, kad kai vyriškosios lyties partneris serga sunkia depresija, nėštumų skaičius šiek tiek sumažėja. Tyrėjai mano, kad šį pokytį nulemia tai, kad dėl depresijos žmogus tiesiog ima mažiau domėtis seksu. Be to, yra kai kurių duomenų, kad depresijai gydyti skirti vaistai gali turėti įtakos vaisingumui.
Dažnai poros, bandančios pastoti ilgiau nei metus, arba jei vyresni nei 35-erių - pusmetį, galiausiai sugalvoja kreiptis į gydytojus, tikėdamiesi išgirsti priežastis. Kartais gali būti patarta koreguoti gyvenimo būdą, kad pagerėtų vaisingumo rodikliai, o kai kurioms priežastims įveikti gali prireikti gydymo.
Svarbu paminėti, kad net ir nustačius nevaisingumo diagnozę, gali būti būdų pastoti, kuriuos žmonės turėtų aptarti su savo gydytoju. Nevaisingumo diagnozavimas, natūralu, gali kelti nerimą, todėl daugelis žmonių patiria stresą, liūdesį ar beviltiškumo jausmą. Kartais nevaisingumo diagnozę žmogus gali išgyventi taip sunkiai, kad tai gali sukelti ir depresiją.
2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp žmonių, kuriems taikomas nevaisingumo gydymas, labai paplitęs ir depresijos sutrikimas. Tai rodo, kad žmonės, turintys nevaisingumo problemų, susiduria su didesniu streso lygiu nei tie, kurie jo nepatiria, o sergantieji depresija gali būti mažiau linkę kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo.
Nors gydytojai jau seniai suprato, kad nevaisingumas yra medicininė problema, daugelis nevaisingų žmonių vis dar jaučia gėdą ir nori tai slėpti. Sužinojus apie nevaisingumą, tampa kur kas sunkiau kalbėti su artimaisiais ir draugais šeimos pagausėjimo temomis, o pasidalinti bėdomis nei nori, nei ryžtasi toli gražu ne kiekviena pora. Negalėjimas pastoti po ilgesnių bandymų gali labai nuvilti ir nuliūdinti šeimos narius, tai dar viena priežastis, kodėl nusprendžiama nevaisingumo bėdas laikytu paslaptyje.
Daugelis žmonių, turinčių nevaisingumo problemų, gali susilaukti vaiko po gydymo, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF). Vis tik daugelis jų patiria nerimą dėl to, ar gydymas bus veiksmingas. Mat po nesėkmingų bandymų stresas gali išaugti dar labiau, o tai būtų dar didesnis iššūkis jų psichinei sveikatai.
Jei praeityje žmogus sirgo depresija, tikėtina, kad išgirdęs nevaisingumo diagnozę, gali vėl patirti depresijos epizodų, rodo 2020 m. atlikti tyrimai. Bet aišku, nei jei iki minėtų sunkių išgyvenimų depresinių sutrikimų nebuvo, nevaisingumas kaip itin stiprus neigiamas išgyvenimas padidina psichinių ligų riziką. Itin neigiamai poras veikia visuomenės spaudimas susilaukti atžalų - nesvarbu, ar tą spaudimą daro šeima ir draugai, ar platesnė visuomenė, kurioje gyvenate, o ką jau kalbėti apie paties žmogaus lūkesčius.
2017 m. atlikti tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių nevaisingumas susijęs su jų tapatybe. Išgirdę apie nevaisingumą žmonės gali suabejoti savo verte arba jaustis taip, tarsi jų kūnas juos nuviltų. Tai gali priversti jaustis taip, tarsi būtumėte žlugęs, o su nevaisingumu susijusios stigmos gali būti nulemti savizoliaciją.
Didžiulį stresą poroms gali sukelti ir pats nevaisingumo gydymas. Dirbtinio apvaisinimo procedūros dažnai fiziškai nemalonios, o ir brangios, kas pareikalauja iš žmonių ne tik daug laiko ir pastangų, bet labai vargina emociškai. Tyrimai rodo, kad tokio pobūdžio stresas gali sukelti depresiją. Iš tiesų tyrimai rodo, kad didelė dalis nevaisingų žmonių - nuo 25 iki 60 proc. - patiria stipresnių ar silpnesnių depresinių simptomų.
Jei pradėjus taikyti ART arba apvaisinimą in vitro (IVF) jums pasireiškė depresija, simptomai gali būti susiję su gydymo metu vartojamais hormonais. Tyrėjai, įvertinę daugybės nevaisingų žmonių patirtis, nustatė, kad tiems, kurių gydymas buvo susijęs su kiaušidžių stimuliavimu, depresijos simptomų pasireiškė dažniau nei žmonėms, kurie nevartojo vaistų kiaušidėms stimuliuoti.
Depresija, nemiga ir nevaisingumas turi sudėtingų sąveikų. Mokslininkai daro prielaidą, kad daugeliui žmonių, patiriančių nevaisingumą, dažnai sunku gerai pailsėti. Bet svarbu paminėti, kad sutrikęs miegas ir miego trūkumas dar labiau gilina vaisingumo problemas. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems miego sutrikimų, dėl sutrikusių kitų organizmo veiklų ir suprastėjusios savijautos, gali būti sunkiau pastoti, taip pat kalbama ir apie didesnę persileidimo riziką.
Daugeliui žmonių miego trūkumas sukelia arba sustiprina depresijos simptomus, pvz: nuovargis, pernelyg didelis mieguistumas dienos metu, galvos skausmai, dirglumas, sunkumai susikaupti.
Depresijos Simptomai
Depresija visiems pasireiškia nevienodai. Įprasti simptomai yra šie:
- Liūdesio, sielvarto ar beviltiškumo jausmas
- Kaltės jausmas ir menka savivertė
- Nuovargis, kuris nepraeina po gero miego
- Nemiga ir kiti miego sutrikimai
- Apetito ar svorio pokyčiai
- Virškinimo sutrikimai
- Kūno skausmai, galvos skausmai ir uždegimai
- Nuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, dirglumas ar pyktis
- Susidomėjimo seksu ir kita anksčiau mėgstama veikla praradimas
- Dėmesio sutelkimo ar įsiminimo problemos
- Jausmas, kad neturite žodžių, kuriais galėtumėte save išreikšti
Depresijos ir Nevaisingumo Įveikimo Būdai
Rūpinimasis savimi skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Jei jaučiate anksčiau aptartus jausmus, ketinate ieškoti pagalbos, bet dar neišdrįsote, štai keletas strategijų, kuriomis galite pagerinti savo emocinę savijautą.
Pirmiausia, jei turite bent kelis žmones, kurie yra visada pasirengę jums padėti, nelaikykite visko savyje ir į jų siūlomą pagalbą tiesiog atsakykite „taip“. 2021 m. atliktas tyrimas rodo, kad tie žmonės, kurie bandydami įveikti nevaisingumo iššūkius turi emocinę paramą, labiau pasitiki savimi ir jų sveikimo procesas efektyvesnis. Stipri emocinė parama, įskaitant jūsų artimųjų ir šeimos paramą, mažina psichologinį distresą ir depresijos simptomus. Net jei tokios paramos artimoje aplinkoje neturite, nepamirškite, kad ją galite rasti pas specialistus, o beje, jais kliaujasi ir tie, kurie išsikalbėti gali ir šeimoje. Neretai specialistas į situaciją gali pažvelgti racionaliau, iš šono ir su juo kalbėtis gali būti net lengviau nei su artimaisiais.
Jausmai, susiję su nevaisingumo problemomis ir gydymu, yra labai asmeniški. Vis dėlto, tyrimų duomenimis, žmonės linkę jais dalintis, tačiau labiau su tais, kurie yra taip pat yra atsidūrę panašioje situacijoje, t.y. sprendžia nevaisingumo bėdas. Šiuo atveju, pravartu pasikalbėti su žmonėmis artimoje aplinkoje, jei žinote tokių, kurių išgyvenimai buvo panašūs ar apsilankyti grupėse, kur žmonės tuo dalinasi.
Taip pat pravartu išbandyti sąmoningumo meditacijas su kvėpavimo pratimais. Žinoma, kad daugelis meditacijos rūšių padeda įveikti nerimą ir depresiją.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Dažnai poros, bandančios pastoti ilgiau nei metus, arba jei vyresni nei 35-erių - pusmetį, galiausiai sugalvoja kreiptis į gydytojus, tikėdamiesi išgirsti priežastis. Kartais gali būti patarta koreguoti gyvenimo būdą, kad pagerėtų vaisingumo rodikliai, o kai kurioms priežastims įveikti gali prireikti gydymo.
Svarbu paminėti, kad net ir nustačius nevaisingumo diagnozę, gali būti būdų pastoti, kuriuos žmonės turėtų aptarti su savo gydytoju.
Diagnozė gali kelti nerimą, todėl daugelis žmonių patiria stresą, liūdesį ar beviltiškumo jausmą. Tai gali sukelti ir depresiją.
Depresijos Priežastys Ir Požymiai
Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9.
Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan.
Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas.
tags: #sirgau #depresija #vaisingumas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
