Biblija pateikia gilius ir amžinus principus apie tėvų atsakomybę ir vaikų vertę. Nuo pat sukūrimo pradžios, kai Dievas sukūrė pirmąjį žmogų Adomą ir Ievą, o vėliau jie susilaukė palikuonių, vaikai Biblijoje yra traktuojami kaip palaima ir Dievo dovana.

Psalmyno 127:4, 5 sakoma: „Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs. Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių.“ Vaikai prilyginami strėlėms, o tėvai - galingam kariui. Tėvai nori, kad jų sūnūs ir dukros pataikytų į „taikinį“ - gyventų pilnavertį gyvenimą, būtų laimingi, atsakingi žmonės.
Kaip lankininkas žino, kad strėlė į taikinį nepataikys atsitiktinai, taip ir mylintys tėvai supranta, jog į vaikų auklėjimą negalima žiūrėti aplaidžiai. Kad kelionė į suaugusiųjų pasaulį klotųsi gerai, būtina vaikus parengti, saugoti bei nurodyti kryptį. Biblija tėvams pataria: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti“ (Patarlių 22:6).
Užtai Biblija tėvams rekomenduoja vaikus drausminti (Efeziečiams 6:4). Ne be reikalo Patarlių 13:24 sakoma: „Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, tas pataiso rykšte.“ Šiame kontekste rykštė vaizduoja pataisymą, žodinį ir kitokį. Drausmindami su meile tėvai siekia išrauti vaiko ydas, nes jeigu šios įsisenės, užaugęs jis nebus laimingas.
Auklėti - tai ne tik nurodinėti ir bausti. Daug svarbiau padėti vaikui suprasti, kodėl viena daryti leistina, o kita ne. Štai ką izraelitams Dievas pasakė Mozės dienomis: „Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7).
| Principas | Biblijos nuoroda |
|---|---|
| Vaikų auklėjimas | Efeziečiams 6:4 |
| Kelių rodymas | Patarlių 22:6 |
| Disciplina ir meilė | Patarlių 13:24 |
| Dievo įsakymų diegimas | Pakartoto Įstatymo 6:6-7 |
Tėvų ir vaikų santykius Biblija pailiustruoja pavyzdžiu, kuris gerai parodo, jog vaikams reikia tėvų vadovavimo. Išmintingi tėvai nustato aiškias, nuoseklias, ne per griežtas taisykles ir reikalauja jų laikytis. Jie nemano, kad parodys vaikams meilę duodami visą valią, todėl nenusileidžia, kai šie verkšlena ar net puola į isteriją.
Tokie tėvai pritaria išmintingiems Jėzaus žodžiams: „Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne“ (Mato 5:37). Svarbu atsiminti, kad „kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“ (Patarlių 22:15). Atsidavę tėvai ne tik nustato taisykles, bet ir paaiškina, dėl ko jos reikalingos, siekdami užauginti savimi pasitikinčias, linkusias bendradarbiauti asmenybes.

Biblija pabrėžia: „Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje“. Tai reiškia, kad pagarba vaikui ir meilė yra neatsiejama nuo krikščioniško ugdymo, padedančio jiems tapti atsakingais ir Dievą mylinčiais žmonėmis.