Žmonijos svajonės apie keliones į kosmosą ir gyvenimą kitose planetose visada žavėjo ir įkvėpė, todėl nenuostabu, kad ši tema dažnai atsispindi kine ir literatūroje. Vienas tokių pavyzdžių - filmas „Tūkstančiai mylių iki tavęs“, pasakojantis apie berniuką, gimusį Marse. Ši istorija ne tik intriguoja, bet ir kelia klausimus apie ateitį, kai žmonės galbūt iš tiesų galės kolonizuoti kitas planetas.

Filmo siužetas sukasi apie Gardnerį, paauglį, gimusį Marse. Jo mama, būdama astronaute, išskrido į Marsą nėščia, tačiau to nežinojo. Po jos mirties, Gardnerį užaugino kiti ekspedicijos dalyviai. Vaikinas apie Žemę žino tik iš pasakojimų, knygų ir filmų, tačiau trokšdamas pažinti savo tėvų planetą, jis užmezga ryšį su Tulsa, mergina iš Kolorado.
Aktorius Gary Oldmanas, vaidinantis mokslininką, vadovaujantį ekspedicijai į Marsą, mano, kad filmas sužavės žiūrovus, nes paliečia netolimos ateities, kai žmonės gyvens kitose planetose, klausimą. Filme jo herojus susiduria su dilema: noras pažinti Žemę yra didelis, tačiau gyventi Žemėje jam pavojinga dėl Žemės gravitacijos.
Filmo kūrėjai konsultavosi su NASA specialistais, kad sukurtų kuo tikroviškesnį vaizdą. Teigiama, kad jau netrukus bus išbandyta nauja raketa, kuri galės gabenti astronautus į bet kurią planetą. Iš pradžių ji bus leidžiama be žmonių, tačiau jei projektas pasiteisins, bus galima organizuoti turistines keliones į kosmosą. Rugsėjo mėnesį NASA paskelbė, kad Marse yra skysto vandens, o tai atveria naujas galimybes ateities tyrinėjimams.
| Tyrimų kryptis | Prognozės ir iššūkiai |
|---|---|
| Kelionės į kosmosą | Naujos kartos raketų kūrimas ir turistinės kelionės |
| Gyvenimo sąlygos | Skysto vandens paieškos Marse |
| Žmogaus fiziologija | Gravitacijos poveikis organizmui |
Kiekvienais metais Lietuvoje 4-5 naujagimių susilaukusios poros negali iš karto pranešti giminėms, ar jiems gimė berniukas, ar mergaitė. Išsiaiškinti naujagimio lytį padeda objektyvūs tyrimai, o kartais po jų medikams tenka net gelbėti kūdikio gyvybę. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Gilvydas Verkauskas aiškina, kad iki 7 vystymosi savaičių mergaičių ir berniukų embrionai morfologiškai yra vienodi.
Tik vėliau, kai pradeda veikti hormonai, kūno dalys pradeda diferencijuotis pagal vyrišką ar moterišką „scenarijų“. Jei dėl genų mutacijų normaliai neveikia embriono lytinės liaukos, išskiriančios įvairius hormonus, arba sutrinka audinių jautrumas hormonams, sutrinka ir kūno dalių diferenciacija. Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę viso to išvengti, nes dažniausiai jau galima patikimai diagnozuoti tikrąją vaiko lytį, suformuoti arba koreguoti išorinius lytinius organus dar visai mažam.

G. Verkausko teigimu, kartais operuoti mažylį būtina iš karto, kai reikia išsiaiškinti lytinių liaukų ir vidinių lytinių organų prigimtį. Tai diagnostinės, dažnai endoskopinės operacijos. Anot jo, per pastaruosius dešimtmečius ši chirurgija labai pasikeitė, o ankstyvoje vaikystėje sėkmingai išoperuoti pacientai dažniausiai to nė neprisimena. Tokie medicinos pasiekimai rodo, kad net ir sudėtingiausi biologiniai iššūkiai gali būti įveikiami taikant mokslo žinias ir technologijas, kas yra ypač svarbu planuojant ilgalaikes kosmines misijas.