Bernardas Brazdžionis: gyvenimas, kūryba ir Vytė Nemunėlis

Bernardas Brazdžionis (1907 m. vasario 2 d. Stebeikėliuose - 2002 m. liepos 11 d.) - garsus lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas ir literatūros kritikas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Lietuvybės pranašas, šaukiantis tautą kovoti, jis gimė Stebeikėliuose, Pumpėnų valsčiuje, Biržų apskrityje. 1929 metais baigęs Biržų gimnaziją, B. Brazdžionis išvyko studijuoti į Lietuvos universitetą Kaune.

Pasvalyje lankė pradžios mokyklą, o vėliau mokėsi Biržų gimnazijoje. 1929-1934 m. Vytauto Didžiojo Universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Universitete dalyvavo studentų akademiniuose būreliuose: ateitininkų „Šatrijos“ draugijoje, Humanitarų draugijos literatūros sekcijoje, nuo 1931 m. jai vadovavo.

Kūrybinė pradžia ir Vytės Nemunėlio fenomenas

Eilėraščius B. Brazdžionis pradėjo skelbti dar būdamas gimnazistu, 1924 metais laikraštyje „Pavasaris“. Tais pačiais metais Vytės Nemunėlio slapyvardžiu „Žvaigždutės“ žurnale išspausdino pirmąjį eilėraštį vaikams, kuriuo pradėjo savo kelią į vaikų poeziją. Vytė Nemunėlis - vieno svarbiausių lietuvių poetų - Bernardo Brazdžionio - pseudonimas, kurį naudojo pasirašydamas kūrybą vaikams. Vytės Nemunėlio slapyvardį B. Brazdžionis pasirinko gana anksti, nesulaukęs nė 20-ies.

Ankstyvieji knygelėmis virtę kūriniai „Baltosios dienos“, „Verkiantis vergas“ kritikų dėmesio nesulaukė. B. Brazdžionio talentas buvo įvertintas poetui studijuojant Vytauto Didžiojo universitete, kuomet išleistas eilėraščių rinkinys „Amžinas žydas“ sukėlė triukšmingą reakciją.

Pagrindiniai B. Brazdžionio kūrybos etapai

• 1926 m. - eilėraščių rinkinys „Baltosios dienos“.
• 1931 m. - eilėraščių rinkinys „Amžinas žydas“.
• 1936 m. - „Kiškio kopūstai“ (pirmoji premijuota vaikų poezijos knyga).
• 1939 m. - eilėraščių rinkinys „Kunigaikščių miestas“.

Gyvenimas Kaune ir karo išbandymai

1939 m. šeima įsigijo savo namus Tvirtovės alėjoje (šiuo metu - Taikos pr.). 1940-1944 m. sovietų okupacija sukėlė daug nerimo. 1944 m. grįžtant sovietų armijai Brazdžioniai nutarė trauktis į Vakarus. Išvykstant pasienyje Brazdžionių šeimai teko išsiskirti. Brazdžionienė su vaikais prekiniais vagonais buvo išvežta į Vakarus, o Bernardas paimtas apkasų kasti. Gavęs medicininę pažymą, kad tokiam darbui netinkamas, poetas nusipirko bilietą į Gracą ir išvyko traukiniu iš Eitkūnų.

Emigracija ir sugrįžimas

Pasibaigus karui ir pradėjus kurtis DP stovykloms, Brazdžionių šeima apsigyveno Ravensburge. 1949 m. persikėlė į JAV, Bostoną, gyveno Los Andžele. 1989 m. poetas pirmą kartą po ilgos pertraukos apsilankė tėvynėje. Poeto pasiekimų kolekcijoje - ne tik Lietuvos pripažinimas, bet ir liaupsės iš Vatikano. 1989 metais popiežius Jonas Paulius II poetą apdovanojo medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“.

2002 m. išleista knyga „Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta į Lietuvą: fotografijos, eilėraščiai, straipsniai“. Iškilaus poeto ir Kauno miesto garbės piliečio B. Brazdžionio namas po dainiaus mirties 2002 metais vis keičia savininkus, tačiau jo indėlis į Lietuvos literatūrą išlieka neįkainojamas.

tags: #bernardas #brazdzionis #vaikas

• Ar 1994 metais gimę vaikai buvo apsaugoti nuo tymų?
• Apie vizualinės raiškos sampratą
• Kaip atsikratyti utėlių
• Tobulo kiaušinių virimo paslaptys
• Kūdikio emocinė raida