Bendradarbiavimas tarp tėvų ir vaikų darželio: raktas į sėkmingą vaiko ugdymą
Vaikystė - tai svarbiausias laikotarpis, nulemiantis kiekvieno žmogaus likimą. Tai laikotarpis, kuris ugdo mumyse pasitikėjimą žmonija arba atstumia nuo jos. Ikimokyklinė vaikystė tai laikas, kai dedami pagrindai gyvenimo meilei ir mokymuisi, atsparumui gyvenimo negandoms. Ikimokyklinis amžius nepaprastai svarbus žmogaus tapsmui. Spartus fizinis augimas, intensyvus, šiuolaikiškas psichinių funkcijų plėtojimasis, daro vaiką jautrų ir lengvai pažeidžiamą. Kaip tik ikimokykliniame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, kurie vėliau mažai kinta. Dėl to suaugusiojo žmogaus asmenybės problemų ištakos - jo vaikystėje. Vaikui tinkamai ugdyti reikalingos darnios, doros šeimos rūpestis, meilė ir supratimas.
Šiuolaikinis vaikas, kaip pažymi skandinavų mokslininkas L. Dsncik, gyvena dvigubos socializacijos sąlygomis: vaikai turi prisitaikyti prie dviejų skirtingų kontekstų - šeimos ir ugdymo institucijos (vaikų darželio). Daugelis mažųjų šiandien turi dalinti savo gyvenimą į dvi iš esmės skirtingas aplinkas, todėl jiems iškyla užduotis - integruoti tas dvi iš esmės skirtingas institucijas, derinant specifinius skirtingų aplinkų reikalavimus. Visuomenės modernėjimas daro įtaką ir vaikų auklėjimui, nes dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų didesnę paros dalį praleidžia neformaliose institucijose nei šeimoje.
Tėvai ir pedagogai yra lygiaverčiais partneriais, kurių pastangomis tobulinamas vaikų ugdymas. Dvi suaugusiųjų žmonių grupės (tėvai ir pedagogai) turi nuolat tobulinti vaikų ugdymo metodus tarpusavyje bendraudami ir bendradarbiaudami. Kuo labiau sutampa šeimos, darželio ir visuomenės reikalavimai elgesiui, tuo lengvesnės ir greitesnės būna vaiko socializacija naujoje aplinkoje. Tėvai ir kiti bendruomenės nariai turės galimybę išklausyti ir gauti profesionalios informacijos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko raididos ypatumus, apie konflikto sprendimo būdus.
Bendradarbiavimo svarba ir nauda
Mokslininkai jau sutaria, kad bene didžiausia problema valstybiniame švietime dažniausiai yra ne lėšų stygius, ne nekompetetingi pedagogai, ne prasta vadyba, o menkas tėvų dalyvavimas ugdymo(si) procese. Įsivaizduojate: šeimos dalyvavimas geriau parodo, kokie bus vaiko akademiniai rezultatai, nei šeimos socioekonominė padėtis? Mokslininkai D.L.Williams ir N.F.Chavkin savo straipsnyje prestižiniame Educational Leadership žurnale rašė, kad švenčių organizavimas, lėšų rinkimo renginių organizavimas, savanoriavimas ir kitas aktyvus dalyvavimas ugdymo įstaigos veikloje sąlygoja tai, kad vaikas pasiekia aukštesnių rezultatų.
Vienas pirmųjų tėvus nustebinusių rezultatų paskelbė R.M.Clark dar 1990 metais. Jis suskaičiavo, kad, sudėjus atostogas, savaitgalius, vakarus ir t.t. 70% savo laiko (kurį yra atsibudęs!) ugdymo įstaigą lankantis vaikas praleidžia NE ugdymo įstaigoje. Kuo veikla yra labiau susijusi su pačiu vaiku, tuo efektyvesnis yra tėvų įsitraukimas. Pavyzdžiui, tai, kad auklėtojai duoda pinigų priemonėms nupirkti, yra mažiausiai efektyvu. Jeigu tėvai ateina paskaityti pasakos vaiko grupei, jeigu savanoriauja (pavyzdžiui, per mamadienį) vaiko grupėje, tai yra labiausiai efektyvu. Vidutinis efektyvumas yra tada, kai, pavyzdžiui, tėvai siuva rūbus vaikų Kalėdiniam renginiui KARTU su vaiku išrenkant medžiagą, apie tai kalbant ir t.t.
Tyrimai rodo, kad tėvų, kurių lūkesčiai didesni, vaikų rezultatai yra geresni. Svarbu, kad lūkesčiai būtų išmintingi ir aukšti. Mantra: tu gali! Žinoma, galima vaikui leisti neišnaudoti jo potencialo ir visaip jį apkamšyti pagalvėlėmis, kai jis sako, kad jis negali, kad nesupranta, kad jam sunku. Kita vertus, daug sunkiau įrodyti, kad jis gali, kad pasistengęs supras, kad niekas niekam nėra visada lengva: reikia daug ir sunkiai dirbti, jei nori rezultatų.
Didelė atsakomybė tenka darželiams skatinant tėvų dalyvavimą ugdymo įstaigos veikloje. Tyrimai rodo, kad tėvai, kurie nedalyvauja darželio veikloje, mokyklos veikloje dalyvauja dar mažiau. Taigi: jeigu ikimokyklinuko pedagogai sudomins tėvus ir juos įtrauks, tai yra tikimybė, kad jie ir liks įsitraukę. Jeigu ne, deja, įsitraukimas tik mažėja.
Šeimos švietimo serija – Rūpinimasis mano šeima
Bendradarbiavimo formos
Viena iš šeimos ir ikimokyklinių įstaigų bendradarbiavimo formų yra tėvų susirinkimas. Svarbu, kad susirinkime dalyvautų kuo daugiau tėvų. Tai priklauso ne tik nuo tėvų pareigingumo, bet ir nuo to, kaip tėvai yra kviečiami į susirinkimą. Tėvus labiau sudomina, pavyzdžiui, pačių vaikų paruošti kvietimai. Puikus būdas kuo daugiau sukviesti tėvelių į susirinkimą - tai yra vaikų dalyvavimas: pvz.: įvairūs vaikų koncertėliai, spektakliukai, išmoktų eilėraščių deklamavimas ir t.t. Į tokį susirinkimą paprastai susirenka beveik visi tėvai, netgi ateina seneliai ir močiutės. Susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo vietos (patalpos) paruošimo. Grupėje surengta vaikų piešinių, darbelių paroda. Tėveliai gali apžiūrėti vaikų aplankus su kelių metų vaikų piešiniais, palyginti juos, pasigrožėti. Taip pat susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo pasirinktos susirinkimo temos aktualumo.
Kitos bendradarbiavimo formos:
- Užrašai keliaujantys iš darželio į namus ir atgal.
- Informaciniai laiškai - įrašomi renginiai, veiklos temos, kuo gali prisidėti tėvai, kaip tęsti temos plėtotę namuose.
- Šeimos kambarys - jame gali būti įrengta biblioteka, būtų žaislų išdavimas į namus, susirinkimų vieta.
- Vaikų ir tėvų atlikti namų darbai bei vaikų pristatymai. Tai aktyvi tėvų įtraukio į ugdomąjį procesą forma, skirta vaiko pažinimui ir kokybiškam laiko su juo praleidimui.
- Kūrybinės dirbtuvės.
- Projektai, pavyzdžiui, „Matuojuosi tėvų profesijas“, kurio metu tėvai pasakoja vaikams apie savo profesijas, dalijasi darbo patirtimi.
- Bendri renginiai, paminėjimai, akcijos. Pavyzdžiui, Mokytojų dienos proga tėvai kartu su vaikais sukūrė spalvingus sveikinimus.
- Socialinės atsakomybės akcijos, pavyzdžiui, gerumo projektas „Aš laukiu tavo pagalbos“, skirtas beglobiams gyvūnams.
- Bendri kūrybiniai projektai, pavyzdžiui, „Ką galiu pasigaminti iš rudens gėrybių“.
Pedagogų ir tėvų vaidmenys
Pedagogai turėtų būti tarsi vedliai, vedantys ne tik vaikus, bet ir jų tėvus prie vertybių. Auklėtojai, mokytojai ir tėvai - dvi šalys, atsakingos už jaunosios kartos auklėjimą. Tačiau viena jų - auklėtojai turi reikalingą specialųjį išsilavinimą, o kita - tėvai - tokio išsilavinimo neturi, todėl pridaro nemažai vaikų auklėjimo klaidų. Tačiau kaltinti vien tėvus už visus vaikų neišsiauklėjimo trūkumus būtų ne tik nepedagogiška, bet ir neetiška.
Viena svarbiausių ugdytojų užduočių - bendrauti su šeima. Visos šeimos rūpinasi vaikais ir nori, kad jiems gerai sektųsi. Reikia laiko, kad atsirastų atviras, abipusiu pasitikėjimu paremtas bendravimas. Neformaliai ar formaliai bendraujant su šeimomis pedagogas privalo išsaugoti konfidencialumą.
Mokslininkė Dr. Joyce Epstein iš John Hopinks universiteto yra sukūrusi tėvų dalyvavimo ugdymo įstaigos veikloje sistemą, kuri laikoma viena efektyviausių ugdymo įstaigai planuojant bendradarbiavimą su tėvais. Ji išskiria šešis efektyviausius tėvų ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo būdus:
- Tėvystė: Tėvus reikia ugdyti, dalintis naudinga informacija, rengti seminarus.
- Komunikacija: Užtikrinti nuolatinį ir efektyvų bendravimą.
- Savanorystė: Kuo labiau įtraukti tėvus į savanorystę ugdymo įstaigoje (pagalba organizuojant renginius, tvarkant dokumentus, ruošiant priemones ir pan.).
- Ugdymo įstaigos tęstinumas namuose: Ugdymo įstaiga suteikia informaciją, kaip tėvai gali papildyti tai, kas vyksta grupėje/klasėje, ir tėvai tą daro.
- Sprendimų priėmimas: Tėvai aktyviai dalyvauja įstaigos veiklos planavime ir sprendimų priėmime.
- Aktyvus miesto bendruomenės įtraukimas: Į ugdymo įstaigos veiklą įtraukti ne tik tėvus, bet ir visuomenę (politikus, menininkus, specialistus ir kt.).
Glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas yra vienas esminių bruožų, užtikrinančių sėkmingą vaikų ugdymą. Abipusė parama ir pagalba yra svarbi sėkmingo vaikų ugdymo sąlyga.
Įgyvendinant projektus, pedagogai ir tėvai, bendraudami su vaikais, stengsis užtikrinti vaikų saugumą - tada vaikas įgyja pasitikėjimą kitais; nedrąsų padrąsiname - vaikas išmoksta pasitikėti savimi; dažnai pagiriamas - vaikas išmoksta teisingai vertinti. Nuolatiniai palydovai - draugiškumas, garbingumas - vaikas išmoksta būti teisingas, jautrus silpnesniam, supančiai aplinkai. Ugdant visapusišką harmoningą asmenybę, didžiausias dėmesys bus skiriamas vaikų ir suaugusiųjų santykiams, bendradarbiavimo su tėvais ypatumams. Tėvai ir kiti lopšelio-darželio ugdytiniai galės kartu patirti daug teigiamų emocijų, sustiprės vaikų, pedagogų, šeimų pasitikėjimas vieni kitais. Specialistai suteiks tėvams ir pedagogams profesionalių žinių apie ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumus. Vykdant projektą, bus organizuojamos parodėlės, atvirų durų dienos, konkursėliai, ekskursijos, edukacinės išvykos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
