Kaip rasti bendrą kalbą su vaiku
Nereta tėvų problema, kad jie „nepastebi”, jog vaikas užaugo, ir su septynmečiu ar devynmečiu bendrauja taip, kaip bendraudavo jam būnant kūdikiu. Siūlome išklausyti patarimų, kurie padės rasti bendrą kalbą su vaiku, kuris yra be penkių minučių paauglys.
1. Pradėkite nuo mandagaus tono
Ši taisyklė turi galioti visiems namiškiams. Jei keliate balsą, šaukiate, metas liautis, antraip ir vaikai išmoks kelti balsą. Be to, vaikai negerbia tėvų, kurie ant jų šaukia. Norint atkreipti vaiko dėmesį, tikrai nereikia šaukti. Jei balsą namuose keliate nuolat, pabandykite tai, ką norite vaikui pasakyti svarbaus, ištarti pašnibždomis. Suveikė?
2. Stiprinkite ryšį
Kiekvieną dieną raskite laiko pasikalbėti su vaiku apie jam svarbius dalykus. Jei vaikas tariamai labai užsiėmęs, pasisiūlykite padaryti jam pečių masažą ar kartu paklausyti jam patinkančios muzikos. Nesitikėkite, kad būsite vaikui autoritetas, jei jam nepatinka būti su jumis. Stiprinkite ryšį, kad nubrėžus ribą ar kažko paprašius, vaikas noriai paklustų.
3. Susitarkite su vaikais dėl neginčijamų šeimos taisyklių
Jų neturi būti daug, apibrėžkite svarbiausius dalykus. Ir ne mažiau svarbu išklausyti vaikų nuomonę. Taisyklių turi laikytis visi šeimos nariai.
4. Nesistenkite apsaugoti vaiko nuo natūralių padarinių
Jaudindamiesi dėl vaikų dažnai kišamės ir užkertame kelią natūraliai įvykių eigai. Jei vaikas pamiršo atsiklausti leidimo išvykai su klase, jei pamiršo atlikti namų darbus, tegu - tai bus vertinga pamoka ateičiai.
5. Nebauskite per dažnai ir be reikalo
Savidrausmė vystosi, kai vaikas išmoksta kažko atsisakyti dėl to, ko nori labiau. Ko jis nori labiau? Klausyti jūsų ir gerų santykių su jumis. Tad verčiau gerinkite santykius, o ne bauskite. „Jei neparuoši namų darbų, paimsiu tavo mobilųjį telefoną.” Suprantama, mama rūpinasi vaiku, tačiau toks požiūris kenkia vaikui. Pirma, vaikas jaučiasi kontroliuojamas, tad didelė tikimybė, kad ims maištauti prieš jus. Antra, jis neišmoks prisiimti atsakomybės ir kaltins jus. Verčiau pasikalbėkite ir atkreipkite dėmesį į svarbius dalykus. „Šį rytą mačiau, kaip skubėjai atlikti matematikos namų darbus. Nesmagu šitaip skubėti, galbūt pasistengtum atlikti namų darbus vakare, kad ryte nereikėtų jausti streso.” Jei padėsite vaikui atkreipti dėmesį, kad neatsakingumas, nepareigingumas turi padarinių, kitą kartą vaikas susimąstys.
6. Išmokykite vaiką ištaisyti savo klaidas
Tai ne bausmė. Tiesiog paklauskite vaiko, galbūt galima kažkaip ištaisyti situaciją. Pavyzdžiui, jei brolis įžeidžia seserį, jis privalo pasistengti pataisyti jų santykius. Jeigu kažką sudaužo, turi sumokėti. Tik nespauskite vaiko, tiesiog leiskite suprasti, kad tai puiki proga ištaisyti klaidą, o mes visada galime imtis veiksmų ir ištaisyti klaidas.
7. Išmokykite vaiką apmąstyti savo poelgius
„Ko siekei šia žinute draugui? Kaip pats jautiesi? Kaip galėtum pasielgti kitą kartą?”
8. Būkite švelnūs, bet tvirti
Vaikas tikrins, ar rimtai kalbate. Nubrėžkite ribas. Pavyzdžiui, būkite namuose tuo metu, kai jis ruošia namų darbus, stebėkite, ar neplepa telefonu su draugais, nežaidžia kompiuteriu.
Bendravimas su vaiku, kai tėvai gyvena skyrium
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan. Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus. Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai. Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku. Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi. Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Bendravimas su mažamečiais vaikais (iki 3 metų)
Žmonės su apribotais kalbiniais gebėjimais arba apskritai negalintys kalbėti jaučia tokį patį bendravimo poreikį, kaip ir visi mes. Žemiau pateikiami patarimai, sudaryti remiantis tėvų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais, patirtimi. Ketė gali ploti rankomis, todėl išmokėme ją ploti, kada ji nori pasakyti „taip“. Žaisti ir kalbėti yra lengviau, kai jūs galite matyti vienas kitą. Klijavau lipdukus ant kaktos, panašiai kaip taikinį, kad mano sūnus pažiūrėtų į mane. Tai primena jam, kad reikia žiūrėti į žmonių veidus, kad tarp jų užsimegztų ryšys. Kiekvieną neverbalinį krepinį laikėme bendravimo ženklu ir stengėmės išsiaiškinti, ką Gabi stengiasi mums pasakyti. Jeigu žiūrėti tiesiai į akis žmogui yra per sunku, bandykite naudoti veidrodžius, galbūt tokiu būdu jis galės į jus žiūrėti. Kai kažkuo užsiimu kartu su savo nekalbančiu sūnumi, sakau jam „Nori X“ (patapšnodama per tam tikrą daiktą), „ar nori Y“ (rodydama į kitą daiktą). Tada jis pasirenka. Plačiai naudojame šį būdą, ne tik pasirinkimams. Suteikite vaikui galimybę save išreikšti. Leiskite jam šokti, muzikuoti, piešti, spalvinti, teplioti, žaisti su audiniais, mušti bugnus, barškinti marakasais - ir prisijunkite. Nesivaržykite prigulti kartu ant kilimo ir pažvelgti į pasaulį iš tokio taško.
Specialistai dažnai prašo palaikyti akių kontaktą. Žmonės su Aspergerio sindromu dažnai vengia akių kontakto, nes tai leidžia jiems susikoncentruoti į tai, ką žmogus sako. Jiems sudetinga tuo pačiu metu apdoroti verbalinę informaciją ir skaityti veido išraišką. Dažnai vaikai su autizmo spektro sutrikimais nebendrauja su kitais žmonėmis ir nepalaiko akių kontakto. Tačiau jie gali bendrauti (ir netgi kalbėti) su lėlėmis arba net augintiniais. Kai kurie vaikai patiria malonumą nuo dainavimo ir gali kuo puikiausiai dainuoti, nepaisant sutrikusios verbalinės komunikacijos. Tegul tos stiprios pusės padeda jūsų sąveikai su vaiku. Aš kuriau mūsų socialines istorijas pasinaudodama sūnaus piešiniais ir iliustracijomis. Daugelį simbolių ir daiktų paveiksliukų galite surasti Microsoft Office, ir lengvai sukurti jūsų asmeninius pasakojimus. Nufotografuokite nekalbančio asmens mėgstamiausius žaislus, šeimos narius, kai kuriuos daiktus - pvz. puodelį, sausainį ir pan. Pradžiai išsirinkite objektus, kuriais bus lengviausia jį motyvuoti. Atspausdinkite ir įlaminuokite atviruko dydžio korteles. Vienu metu leiskite rinktis iš ne daugiau kaip trijų kortelių, padrąsinkite jas liesti ir rodyti į jas. Taip pat gali būti naudinga kitą kortelės pusę pažymėti atitinkamu ženklu, kaip užuominą. Kortelėje pavaizduokite staigmenos ženklą (arba šauktuką) ir „DĖMESIO! Mes einame į x, y, z“ (mėgstamiausią vaiko vietą). Nepamirškite efektyviai išnaudoti savo mobijųjį telefoną - tai puikus būdas, leidžiantis komunikuoti per nuotraukas. Mano patarimas - Makaton ženklų kalba. Mes taip džiaugiames, kad Zoe naudoja Makaton. Tai reikalauja laiko, bet yra verta. Simboliai yra puikus būdas, leidžiantis žmonėms su giliais mokymosi sutrikimais ir/arba kitais sensoriniais sutrikimais suprasti aplinkinį pasaulį. Naudokite simbolius, pažymėdami veiklą, kurioje jie dalyvauja, pvz. šakutė reikškia pietus, rankšluostis - kad laikas praustis. Jeigu jums reikia pagalbos bendraujant su savo vaiku ir lavinant jo socialinius įgūdžius, išbandykite šią programėlę. Kerė mėgsta animacinius filmukus. Mes supratome, kaip galime tai išnaudoti. Rodome jai filmukus su kalbos dėbesėliais, kad informacija jai būtų lengviau prieinama. Tai yra puslapio dydžio dokumentas, kuri vaikas visą laiką turi su savimi. Jame yra informacija, kuri prireikus leidžia kitiems žmonėms suprasti, kaip su vaiku galima susikalbėti bei kokios pagalbos jam gali prireikti. Kai kurie vaikai gali išmokti pasirinkti rodydami į simbolį ar žodį komunikacijos knygutėje ar schemoje. Galbūt jie galės parodyti ranka ar pirštu, arba žvilgsniu, ar net galvos judesiu. Tai reikalauja laiko, bet yra verta. Mano sūnui diagnozuota sunki cerebrinio paralyžiaus forma, jis negali kalbėti. Pasiekėme tai, kad jis gali pasakyti „taip“ arba „ne“. Tam naudojome bendravimo apyrankes - rankos su žalia apyranke judesys/pakėlimas/pamojavimas reiškia “taip”, su raudona apyranke - “ne”. Taip visiems pasidarė žymiai lengviau suprasti. Cerebra siūlo nemokamą galimybę tėvams, auginantiems vaikus su CP, sukurti jiems asmeninių nuotraukų kolekciją. Asmeninių nuotraukų kolekcijoje surinktos jūsų vaiką apibūdinančios nuotraukos, kurios pristato jį kitiems. Tai itin naudinga, kai vaikas turi bendravimo sutrikimų. Auginu du vaikus su AS sutrikimais, jų amžius - 7 ir 5 metai. Intensyvios sąveikos programa padėjo man išlaikyti blaivų protą ir surasti būdus, kaip galėčiau su jais sutarti.
Bendravimo strategijos su vaikais
Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu gali būti tikras iššūkis. Bendravimas su vaiku yra esminis dalykas tėčiui ar mamai, o bendrauti su vaiku, kuriam būdingi dėmesio ir sensoriniai sunkumai, gali būti sunku. Pastebėkite, kai vaikas tikrai girdi Jus ir skiria dėmesį. Daugumai žmonių reikalingas akių kontaktas, kad jie pajaustų, jog juos girdi. Visgi, šių vaikų protas operuoja greitai. Jie gali nesugebėti užmegzti ar išlaikyti akių kontakto su Jumis. Tai nereiškia, kad jie neklauso Jūsų. Priešingai, daugybė vaikų yra nenuoramos, kai jie klausosi. Nurodykite jiems trumpai ir paprastai. Vaikus lengvai apima jausmai. Kai juos mokote ko nors arba prašote, kad jie ką atliktų, instruktuokite juos žingsnis-po-žingsnio. Visgi, nesakykite visų žingsnių vienu metu. Kurkite bendravimo strategijas. Bendraujant su vaiku, Jums gali prireikti kūrybingumo. Pavyzdžiui, sukurkite „klausymosi kamuolį“. Pasakykite vaikui laikyti kamuoliuką, arba perduoti jį Jums kai jis klausosi Jūsų. Jūs taip pat galite sukurti vizualinius signalus, pagal kuriuos vaikui būtų lengviau suprasti, ką Jūs norite kad jis ar ji nuveiktų. Leiskite jiems pasirinkti. Vaikai labai greit pajaučia tėvus, ypač kai girdi, kad tėvai kalba „šalia jų“, bet ne su jais. Visgi, kai duodate vaikui pasirinkimą, jam yra lengviau Jūsų klausytis. Jie dažnai leidžia sau sulėtinti tempą ir pasverti pasirinkimo vriantus, kad galėtų priimti patraukliausią sprendimą. Pavyzdžiui, kai ateina metas miegoti, Jūs galite pasakyti vaikui „Laikas miegoti. Naudokite vizualines pagalbines priemones. Vaikai su dėmesio ir aktyvumo sutrikimais gerai reaguoja į vizualinius stimulus. Kalbėkite švelniai ir likite ramūs. Kai Jūs tampate įsitempę, ar pakeliate balsą, tai gali vaiką paveikti stimuliuojamai. Tai prieštarauja Jūsų tikslui, ypač jei vaikas jau yra susijaudinęs ir nusiminęs. Su vaiku kalbėkite tyliai ir likite ramūs. Jei vaikui pasireiškia pykčio priepuolis, ar ažitacija, atsitraukite ir įtraukite juos į veiklą, kuri ramina bei juos domina. Pastatykite bokštą iš kaladėlių, spalvų, arba drauge imkitės dėlionės. Paaiškinkite savo lūkesčius. Kai Jūsų vaikas žino, ko iš jo tikitės, jie bus linkę elgtis geriau. Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu reikalauja kūrybingos tėvystės. Įsiminkite vaiko rodomus ženklus, ir dalykus, kurie jį išveda iš pusiausvyros. Stebėkite jų mokymosi stilių, ir pastiprinkite šį stilių bendraudami. Jei Jums sunku, prisijunkite prie tėvų grupės.
Kaip skatinti vaikus kalbėti apie savo jausmus – dr. Josh Straub
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
