Vaikų piešinių pasaulis: kūrybiškumas, interpretacija ir ryšys su knygomis
Septynias savaites nuo šiandien internete bus galima rasti po vieną ar kelis naujosios knygos skyrius. Geriausios 34 atsidurs spausdintoje knygoje, kurią į lietuvių kalbą išvertė Eugenijus Ališanka, o šių metų gruodį išleis leidykla „Alma littera“. 34 geriausių iliustracijų autoriai bus apdovanoti prizais ir patys galės nuspręsti, kuriai iš savo labiausiai mėgstamų įstaigų - mokyklai, bibliotekai ar skaityklai jie skirs „Alma littera“ įsteigtas 20 knygų dovanas.
Tokį pat projektą jau įgyvendino angliškojo „Ikabogo“ („The Ickabog“ ) leidėjai. Nuo gegužės knygos interneto puslapyje kiekvieną savaitę jie paskelbdavo po vieną ar kelis knygos skyrius. Iš Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Indijoje gyvenančių vaikų leidėjai surinko daugiau nei 18 tūkstančių piešinių. Geriausi jų atsidurs spausdintoje knygoje, kurią ruošiamasi išleisti visai netrukus - šių metų lapkričio 10 dieną.
Britų rašytoja J.K.Rowling „Ikabogo“ istoriją parašė daugiau nei prieš dvidešimt metų. Parašiusi po skyrių, ji kiekvieną vakarą balsu jį perskaitydavo savo mažiesiems. Kai atėjo laikas knygą išleisti, J.K. Rowling nusprendė, kad istorija yra pernelyg asmeniška ir ji „Ikabogą“ pasilaikys sau ir savo vaikams.
Knygos valanda atėjo kartu su pandemija. „Vaikai sunkiai ištvėrė karantiną, taigi aš išsitraukiau „Ikabogą“ ir pirmą kartą per dvidešimt metų dar kartą perskaičiau, - „Ikabogo“ interneto svetainėje rašo pati J. K. Rowling. - Perrašiusi kai kurias vietas, daviau savo vaikams paskaityti. Jie paprašė, kad grąžinčiau tai, ką jie ypač mėgo vaikystėje, ir, štai, mes turime istoriją!“
„Ikabogo“ veiksmas vyksta išgalvotoje šalyje, čia nėra magijos ir stebuklų, tačiau temos sklando tos pačios - meilė, nuoskaudos, netektys, drąsa, vienišumas, draugystė. J.K. Rowling šį kartą pasakoja apie Gausybės Rago karalystę, kadaise - laimingiausią šalį pasaulyje, neturėjusią, kur dėti aukso. Viskas toje šalyje rodėsi puikiai, išskyrus niūrias, miglų užklotas pelkynes šalies šiaurėje. Ten anot legendos, gyveno siaubingasis Ikabogas. Nors kiek protingesni žinojo, kad Ikabogas yra išgalvota būtybė, kuria gąsdinami neklaužadai vaikai, tačiau netgi išgalvotos būtybės kartais pradeda gyventi savo gyvenimą.
Ar gali išgalvota būtybė nuversti iš sosto mylimą karalių? Ar gali ji klestinčią šalį parklupdyti ant kelių? Ir pastūmėti du vaikus į nuotykį, kurio jie neprašė ir nesitikėjo?
„Šis projektas yra puiki proga skaitytojams kūrybiškai prisidėti prie knygos, kurią parašė viena mylimiausių visų laikų rašytoja. Perskaitę jos sukurtą istoriją ir nupiešę iliustraciją, vaikai ne tik išlaisvins vaizduotę, bet ir prisidės prie kilnaus tikslo, kurį išsikėlė ir pati J. K. Rowling“, - neabejoja leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Jovita Markutėlytė.
Pačios J.K. Rowling sumanytas ir į skirtingas pasaulio šalis perkeltas projektas skiriamas 7-12 metų vaikams. Kiekvieną savaitę, darbo dienomis J. K. Rowling knygos „Ikabogas“ ištraukos bus skelbiamos interneto svetainėje www.almalittera.lt/konkursas-ikabogas.
Piešinius vaikai kviečiami piešti pieštukais, ant balto, A4 formato popieriaus lapo, nuskanuotą prašo išsiųsti į „Alma littera“ leidyklą konkurso nuorodoje. Leidykloje vertinimo komisija išrinks geriausius darbus, kurie ir taps J. K. Tiems, kuriems patinka lietuvių literatūra, tikrai gali patikti Nicole Bedard knyga Vaikų piešiniai: kaip juos suprasti.
Vaiko piešinių kalba – galimybė geriau suprasti vaiko elgesį.
Vaikų piešinių analizė ir interpretacija
Vaikai mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir net gydosi. Piešiant lavėja stambieji ir smulkieji judesiai, akių-rankos koordinacija, savojo kūno suvokimas ir kontrolė, dėmesio sukaupimas, kalbos raiška. Smulkiosios motorikos raida susijusi su kalbos vystymusi.
Mažųjų piešiniai atspindi ne tik jų patirtį, bet ir jausmus, net tuos, kurių jie patys negali įvardinti, nepažįsta, nepripažįsta ar slepia. Psichikos sveikatos specialistams piešiniai padeda užmezgant kontaktą, gilinantis į vaiko jausmų pasaulį, papildo ir patikslina informaciją apie vaiko fizinę ir protinę raidą, šeimos santykius ir atmosferą. Kalbėdamas apie piešinio veikėjus mažylis išreiškia įvairius jausmus, pažvelgia į tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų.
Iki 3 metų vaikas piešdamas ne tiek reiškiasi, kiek eksperimentuoja. Jam įdomu viską išbandyti. Sulaukęs pusantrųjų mažylis griebia pieštuką ir tiesiog juda, džiaugdamasis procesu ir jo rezultatais. Antraisiais-trečiaisiais metais vaikas jau tikslingai keverzoja lape, o paskui jį tyrinėja ir bando papasakoti, ką nupiešė.
Šį bei tą apie vaiką, jo charakterį ir jausmus, galite sužinoti jau iš to, kokias priemones piešimui jis renkasi. Popieriaus lapo dydis atspindi, kokią vietą vaikas jaučiasi užimantis savo aplinkoje. Jei turėdamas pasirinkimą vaikas teikia pirmumą mažiems popieriaus lapams, greičiausiai jis nepasitiki savimi. Šį spėjimą patvirtina ir neaiškios, silpnos piešinio linijos. Vidutinio formato lapai byloja apie gerą vaiko prisitaikymą, lankstumą, gebėjimą rasti savo vietą grupėje.
Daug informacijos suteikia ir linijos pobūdis. Ištisa, aiški, nenutrūkstanti linija rodo ramią, stabilią jaunojo dailininko emocinę būseną. Netolygi, nutrūkstanti linija atspindi abejones, nerimą. Įstriža ar kylanti linija rodo energiją, tikslo siekimą.
Kruopštus, itin tvarkingas piešinys atspindi mažylio pastangas būti tobulu, griežtą savikontrolę. Čia reikėtų susimąstyti, ar jūsų atžala nepatiria pernelyg didelio spaudimo laimėjimams? Ar pakanka laiko ir vietos žaidimams, atsipalaidavimui ir net paišdykavimui?
Viršutinė lapo dalis simbolizuoja intelektualinę sritį. Joje esantis piešinys gali atspindėti žinių troškimą. Lapo apačioje piešiami piešiniai rodo vaiko orientaciją į praktinę veiklą, gerą tikrovės pažinimą.
Kokias emocijas sukėlė dėmesį prikaustęs įvykis, atspindi piešinio turinys, formos ir spalvos. Figūrų dydis irgi atspindi jų reikšmingumą. Jei vaikas piešia šeimą (ar ją atspindinčią figūrų grupę, pvz., katę, katiną ir kačiukus), atkreipkite dėmesį, kada, kur ir kaip vaikas vaizduoja atskirus šeimos narius. Pirmiausia palyginkite figūrų skaičių ir realią šeimos sudėtį. Jei piešinyje trūksta kurio nors šeimos nario, tai rodytų, kad jo buvimas vaikui kelia nemalonius išgyvenimus. Tikriausiai vaiko ir nenupiešto šeimos nario santykiai atšalę, prasti.
Jei vaikas piešia herojus, kurie iš tikrųjų nepriklauso šeimai, tai reiškia, kad realią šeimą jis suvokia kaip nepakankamą ir bent piešinyje atranda figūras, kurios atstotų šį trūkumą. Paprastai pirmiausia vaikas piešia svarbiausią šeimos narį. Sveikas, savimi pasitikintis, puikiai šeimoje besijaučiantis vaikas svarbiausiu dažniausiai laiko save. Figūrų dydis irgi atspindi jų reikšmingumą. Todėl nieko nuostabaus, jei mama piešiama didesnė už tėtį. Save vaikas paprastai piešia šalia to šeimos nario, prie kurio jis labiausiai prisirišęs. Pastarajam skiriamos ir ryškiausios spalvos, dailiausi rūbai. Toliausiai nuo visų vaizduojamas mažiausiai simpatijų keliantis šeimos narys.
Vaiko charakterį išduoda figūrų pozos. Grėsmingas, ginkluotas ar grūmojančias figūras dažniau piešia vaikai, patiriantys agresiją, jaučiantys poreikį gintis. Platūs pečiai rodo jėgos pojūtį arba susirūpinimą valdžia, įtaka. Smulkūs pečiai - menkavertiškumo ženklas, kampuoti rodo atsargumą, gynybiškumą. Pabrėžtas veidas rodo susirūpinimą tarpasmeniniais santykiais, taip pat savo išore ir jos daromu įspūdžiu. Išryškintas smakras rodo poreikį dominuoti. Išdidintos ar tuščios akys gali liudyti apie baimes, o ausys (kurios vaikų pieniuose pasitaiko retai) rodo jautrumą kritikai, kitų žmonių nuomonei.
Tiesa, svarbu prisiminti, kad visi vaizdavimo būdai gali būti įvykio, sukėlusio mažyliui daug jausmų, atspindys. Jokiu būdu negalima daryti išvadų pagal vienintelį piešinį. Vaiko piešinių analizė - įdomus ir smagus užsiėmimas, galintis atverti dar vienerius vartus į vaiko pasaulį, atskleidžiantis reikalaujančias dėmesio jo gyvenimo sritis ir lavinimo galimybes. Kad ir ką įsivaizduotumėte išvydęs vaiko piešinyje, prisiminkite, kad tai tik vienas iš klausimų, viena iš galimų interpretacijų. Ir sužeistas paukštis ar nukirsta pušis kartais gali būti realaus šios dienos įvykio, o ne vidinės traumos atspindys.
Kaip bendrauti su vaiku apie jo piešinius
Vaikui atnešus piešinį, neskubėkite jo vertinti. „Tu tikras dailininkas“, „Nuostabu“ ir panašūs apibūdinimai įtikins gal tik pradedantįjį. Veiksmingiau tiksliai apibūdinti, ką matote, pasidalinti savo įspūdžiais: „Matau keturis ryškiai spalvotus laivelius. Jie atrodo labai linksmi.“ Jaunasis dailininkas pasijaus tikrai įvertintas, jei jūs nuoširdžiai domėsitės jo piešiniu.
Galite pasiūlyti vaikui sugalvoti piešinio pavadinimą ir užrašyti jį kitoje piešinio pusėje. Galite paklausti ar pasitikslinti: „Ar čia laivų šeimyna? Kur jie plaukia?.. O šitas laivelis šiek tiek atsiliko nuo kitų…“ Pasikalbėkite su vaiku, ką veikia jo piešinio herojai, ką jie galvoja, ko jiems reikia, ko jie norėtų, kaip jaučiasi, kas jais rūpinasi, ar jie turi draugų… Pasidomėkite, ar būna, kad ir pats vaikas jaučiasi panašiai. Šis pokalbis padės suprasti tikruosius mažojo jausmus ir poreikius.
Kartais tėvai persistengia ir, įnikę į specialią literatūrą, savo vaikų piešiniuose įžvelgia galimas ligas ir patologijas. Vaiko piešiniai daugiareikšmiai. Jie leidžia kelti įvairius klausimus, į kuriuos atsakydami turime derinti simbolikos, spalvų ir linijų teikiamus duomenis. Be to, net aukščiausio lygio profesionalas nediagnozuos remdamasis vien tik piešiniu ar juolab atskira jo detale. Piešinio analizės duomenys kruopščiai derinami su kitų metodikų, pokalbių ir stebėjimo rezultatais. Labai svarbi ir tėvų nuomonė, jų kreipimosi priežastis.
Kai kurie tėvai guodžiasi, kad vaikas nemėgsta piešti. Kad ir kokios būtų to priežastys, verta prisijaukinti šį raiškos būdą. Pasiūlykite vaikui naujas priemones ir pieškite drauge. Jei vaikas atrodo visiškai nesidomintis šia veikla, pieškite vienas. Piešimas gydo, padeda išreikšti užslėptus jausmus, įvaldyti sunkias patirtis ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Išbandykite kelių rūšių pieštukus, kreideles ir flomasterius, liekite akvarelę, naudokitės guašu ar dažais piešti rankomis. Pieškite, kas jus pradžiugino ar nuliūdino, kaip jums sekėsi dieną, kaip jaučiatės vakare, ko išmokote, ką norėtumėte perduoti vaikui… Pieškite tol, kol išgirsite klausimą: „Ką tu čia darai?.. Duok ir man“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
