Vaiko brandumas mokyklai: viskas, ką turėtų žinoti tėvai
Kiekvieno vaiko raida yra individuali, unikali. Labai svarbu ją įvertinti ir atsakyti į klausimą, ar ankstyvesnis vaiko išleidimas į mokyklą nepadarys jam žalos, ar vaikas jau yra pakankamai brandus kokybiškai naujai mokyklinei veiklai. Viena aktualiausių vaiko brandumo mokyklai temų yra klausimas, nuo kokio amžiaus galima ir reikalinga vaikui mokykla? Kaip žinia, vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jo vystymasis turi tam tikrą seką. Bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis. To paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai. Vienoje srityje vaikas gali būti labiau išsivystęs nei kitoje. Vadinasi, apie vaiko brandumą mokykloje derėtų spręsti ne vien pagal amžių.
Mokymasis - kokybiškai nauja veikla vaikui, tai naujas, nepažįstamas pasaulis, nauji santykiai su žmonėmis, kitas gyvenimo ritmas, dienos rėžimas, kiti reikalavimai. Pedagogų ir psichologų nuomone, žmogaus asmenybės pagrindai dedami iki mokyklos. Tik gimęs vaikas dar nėra nei geras, nei blogas, nei mylintis, nei neapkenčiantis. Geras, blogas, mylintis ar koks kitoks jis tampa vėliau. Ikimokykliniame amžiuje susiformavusios dvasinės vertybės vėliau lemia sudėtingus jausmus: gebėjimą jautriai bendrauti su žmonėmis, ryžtingumą, atkaklumą, atidumą, taktą, empatiją ir kt. Šiuo amžiaus tarpsniu dedami ir būsimų žinių pagrindai. Jeigu vaikas paliekamas pats sau, suaugusieji nesuteikia jam tokio informacijos srauto, be kurio neįmanoma normali žmogaus aplinka, tai vaiko smegenys lieka inertiškoje būsenoje, gęsta jo smalsumas, žinių troškimas, didėja abejingumas. Literatūros klasikas L.Tolstojus rašė: „Nuo penkerių metų vaiko iki manęs - vienas žingsnis, o nuo vaiko gimimo iki penkerių metų - neišmatuojami toliai”.
Pasiruošimo, subrendimo mokyklai problema - viena iš tų, kurios tyrinėtojų aptarinėjamos dešimtmečiais. Lietuvoje ją gvildeno psichologas A. Gučas, teigdamas, kad, pradėdamas eiti į mokyklą, vaikas turi būti ne tik socialiai subrendęs, bet turi turėti atitinkamą intelektinį subrendimą - suvokimą, atmintį, santykių suvokimą, atitinkamą rankos bei kalbos išlavėjimą. Vaikas turi būti išėjęs iš pojūtinių vaizdinių stadijos, turi turėti gausią išvestinių vaizdinių atsargą, reikalingą suvokti formos, erdvės, dydžio santykiams, turi sugebėti abstrahuoti. Pedagogė O. Norušytė vieną iš ugdymo darželyje uždavinių yra nurodžiusi vaiko rengimą mokyklai. J. Laužikas, 1977-1980 m. Vaiko gyvenime vienodai svarbūs visi gyvenimo metai, tad jo raidos negalima pažeisti - nei skubinti, nei lėtinti. Be to, kiekvienas vaikas unikalus. Jis vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo. Tėvai ar globėjai sunkiai suvokia, kad ne gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti iki 100 yra lemiamas mokyklinės brandos metas. Mokyklinė branda - tai protinis, emocinis ir socialinis vaiko brandumas. Tad kaip tėvams suprasti, ar vaikas subrendęs mokyklai ir kokie faktoriai tai lemia?
Kas lemia vaiko brandumą mokyklai?
Mokyklinė branda - tai protinis, emocinis ir socialinis vaiko brandumas. Ar vaikas subrendęs mokyklai lemia tokie faktoriai: protinė branda, emocinė branda, socialinė branda.
Protinė branda
Protinė branda - tai vaiko mokėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, įsivaizduoti, sklandžiai reikšti mintis, logiškai įsiminti. Brandus mokyklai vaikas smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas, albumus, vaikiškas enciklopedijas. Jis prasimano įvairių žaidimų: vaidina, groja, dainuoja, šoka, kuria, vaizduoja, fantazuoja, tačiau skiria realybę nuo fantazijos pasaulio. Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro ko paprašytas, tiksliai suvokia aplinkoje vartojamų įprastinių žodžių, frazių prasmes. Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti. Nori ir bando skaityti, rašyti. Turi supratimą apie formą, dydį, skaičius. Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus. Brandus mokyklai vaikas bando įveikti kilusius keblumus. Pavyzdžiui, susitepęs rankas ar veidą, pats bėga praustis, papylęs vandenį - šluostyti stalą. Moka grupuoti daiktus ir supranta tokias sąvokas, kaip “uogos, vaisiai, daržovės, baldai, miestai ir kt.”. Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį. Pavyzdžiui, kodėl visi automobiliai turi stabdžius, kodėl žmonės sportuoja, dirba, kodėl ant siunčiamo voko turi būti pašto ženklas. Būsimasis pirmokas turėtų gerai kopijuoti linijas, figūras, ornamentus, iškirpti įvairius daiktus, spalvinti piešinius, laikantis linijų. Turėtų mokėti užsirišti, atsirišti batų raištelius, atsisegti, užsisegti sagas, suimti ir dėlioti smulkius daiktus.
Emocinė branda
Emocinė branda - tai susidomėjimas mokykla, mokytojais, atsiradusi mokymosi motyvacija (“aš noriu eiti į mokyklą”), pasitikėjimas savimi. Mokyklai brandus vaikas jau stengiasi valdyti savo emocijas. Įžeistas ar nuskriaustas pats bando ieškoti išeities, o ne bėga pas mamytę, šaukdamas SOS. Supykęs dažniausiai nepuola muštis, bet pasako kitam apie šį jausmą, pasitraukia. Valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos. Nugali savo baimingumą, nedrąsumą. Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą. Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą.
Socialinė branda
Socialinė branda - tai poreikis bendrauti su kitais vaikais, gebėjimas paklusti grupės interesams, suprasti ir atlikti mokinio vaidmenį. Priešmokyklinio amžiaus vaikas žino ir pasako kas esąs - vardą, pavardę, kiek metų, žino gimimo dieną, kur gyvena. Jaučiasi esąs šeimos, grupės narys. Turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose. Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse. Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui. Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys.
Praktinė branda
Labai svarbi ir vaiko praktinė branda, t.y. higienos įgūdžiai ir užsigrūdinimas. Brandus mokyklai vaikas turi pats praustis, šluostytis, valytis dantis, apsirengti, nusirengti, susitvarkyti savo kambarį, daiktus, žaislus, mokymosi reikmenis. Kuo labiau užsigrūdinęs vaikas, tuo mažiau problemų su jo sveikata ir pamokų praleidinėjimu.
Vaiko brandumo vertinimo tvarka
Lietuvoje leidžiama pradėti vaiko priešmokyklinio ugdymo procesą anksčiau, t.y. išleisti į priešmokyklinio ugdymo grupę. Remiantis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-1050 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. Tėvai nusprendžia pradėti ugdyti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Tėvai nesutinka su priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-ų) išvada dėl tolimesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 d. ugdymo galimybių, pateikta rekomendacijoje, parengtoje vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje atliekamas vaiko brandumo vertinimas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Rekomenduojama atlikti brandumo vertinimą gegužės - birželio mėnesiais. Tėvai (globėjai) turi pateikti Tarnybai prašymą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Vaiko brandumo įvertinimą priešmokykliniam ugdymui atlieka Tarnybos psichologai pagal specialiai tam parengtą metodiką. Į konsultaciją vaiką turi atvesti tėvai (globėjai). Pasirūpinkite, kad vaikas į Tarnybą atvyktų pailsėjęs ir pavalgęs. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jam rūpimus klausimus. Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate.
Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas atliekamas nuo balandžio 1 d. Tėvai (globėjai), norintys, kad būtų įvertintas vaiko brandumas mokyklai, Pedagoginei-psichologinei tarnybai nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. Vaiko brandumą vertina pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai. Vaiko brandumo įvertinimas atliekamas remiantis „Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu“ (LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2173 ir LR švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr.
Kaip atrodo testas?
Dauguma baiminasi, kad reikės parodyti konkrečias žinias, t.y. Testų turinys negali būti atskleidžiamas, vengiant iškraipyti rezultatus. Tėvams, mėginantiems suprasti, ar vaikas yra pakankamai subrendęs mokyklai, svarbu žinoti vaiko stipriąsias puses ir išskirti sritis, kuriose jam dar reikalinga pagalba. Gebėjimas atsiskirti nuo tėvų yra vienas iš brandaus elgesio požymių. Juk akivaizdu, kad vaikas, pradėjęs eiti į mokyklą ar priešmokyklinę grupę, susidurs su tvarka ir lūkesčiais, kurie yra jam nauji, kitokie nei namie. Jam tikrai reikės išsiskirti su tėvais, pasitikėti svetimais žmonėmis, būti savarankišku, laikytis mokyklos ir klasės taisyklių, naujo dienos režimo, vykdyti nurodymus, valdyti pyktį. Jei vaikui tai pavyks padaryti sėkmingai, jis greitai ir ramiai prisitaikys mokykloje. Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių. Susitikimo metu vyksta pokalbis tarp psichologo ir tėvų, tuo pačiu jiems duodami pildyti klausimynai, kuriais tėvai vertina savo vaiką. Būna įvairiai. Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba kiekvienais metais įvertina apie 150 vaikų, iš kurių apie 10-15 proc. tėvai. (K. Kalinausko g. 8 658 18504; El. Kitas dažnas pasipiktinimas neigiamu įvertinimu esą namie vaikas labai guvus ir viską kuo puikiausiai pasako, suskaičiuoja, padaro, mąsto ir t.t. (mamų vertinimu). Mamos piktinasi - ką gali psichologas pasakyti apie nepažįstamą vaiką per 35-40 min.? Vaiko brandos mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu. Tai, kad vaikas pasimeta naujoje aplinkoje, išsigąsta arba nebenori toliau tęsti, užbaigti užduočių, gali rodyti jo emocinį nebrandumą mokyklai, panašų stresą jis išgyventų ir patekęs į mokyklą.
Teisiniai aspektai ir tėvų vaidmuo
Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.) sukanka 6 metai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Vaikai, kuriems sukanka 5 metai iki balandžio 30 d. be jokių patikrinimų gali pradėti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šie vaikai, jei jiems nesisektų, atsirastų keblumų ir būtų mokytojo rekomendacija likti, turi teisę tęsti mokymąsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą antrus metus (švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus; vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikiai, pažanga, įvertinami vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu 2021 m. gruodžio 27 d. Nr. Vaikai, kuriems sukanka 5 metai vėliau nei balandžio 30 d. taip pat gali būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą (toliau kartu - Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Galutinį sprendimą priima tėvai (globėjai). Įvertinimas Tarnyboje atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Šie vaikai, jei jiems nesisektų, atsirastų keblumų ir būtų mokytojo rekomendacija likti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą (vadovaujantis „Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu“ (toliau -Įvertinimo tvarkos aprašas), nes priešmokyklinis ugdymas dvejus metus galės trukti tik tais atvejais, kai bus įvertinti vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikiai, pažanga pagal šįĮvertinimo tvarkos aprašą), turi teisę tęsti mokymąsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą antrus metus. Pagal aprašą: „Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių bei pažangos vertinimas vykdomas, jeigu tėvai (globėjai) nesutinka su priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-ų) (toliau - Mokytojas) išvada dėl tolimesnio Vaiko ugdymo galimybių, pateikta rekomendacijoje”.
Internete sklando tokių patarimų: „jei PPT išvada bus neigiama, o Jūs matysite, kad vaikas tikrai gali eiti į iki mokyklinę grupę, leiskite, bet pažymos nerodykite. Patarčiau eiti tiesiai į mokyklą ir susitarti, kad priimtų į priešmokyklinę grupę. Pirmiausia - taip elgdamiesi tėvai ir ugdymo įstaigų vadovai pažeidžia įstatymą, antra - jie pažeidžia vaiko interesus.
Būtinas aktyvus tėvų ar globėjų dalyvavimas vaiko pažintinėje veikloje. Suaugusiųjų pavyzdys, paskatinimas ir pagalba padeda mažiesiems ugdyti mąstymo pradmenis, lavina kalbą, turtina patirtį ir žinias, padrąsina tyrinėti pasaulį ir ieškoti vienos ar kitos problemos sprendimų. Nebūtina, kad būsimasis pirmokas dar iki mokyklos išmoktų rašyti ar skaityti, tačiau jis turi įgyti šiai veiklai reikalingus įgūdžius - gerai valdyti ranką, kopijuoti įvairius ženklus, parašyti atskiras raides, atpažinti formas, nustatyti seką, sieti raidę su garsu. Mokyklai brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešemečiui būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai - mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei kokybę.
Kaip paruošti vaiką mokyklai?
Tėvai yra pirmieji vaikų mokytojai, galintys ir turintys pradėti rengti jį mokyklai jau ankstyvame amžiuje. Vaiko pasirengimui mokyklai ir mokymosi sėkmei labai svarbus patyrimas namie. Pirmiausia, tėvai turėtų stengtis suteikti vaikui kuo įvairesnį patyrimą skirtingose situacijose. Reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas mokymuisi. Pavyzdžiui, einant pasivaikščioti, į parduotuvę, gaminant maistą ir pan. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Kiekvienas vaikas domisi skirtingais dalykais ir turi savitą mokymosi stilių. Svarbu jį stebėti, realiai įvertinti jo gebėjimus, interesus ir prisiderinti prie jų. Jei vaikas atlieka per lengvas užduotis, patiria per mažai naujovių, jam nuobodu. Jei jis spaudžiamas - tampa nelaimingas ir praranda norą sužinoti ir bandyti ką nors nauja. Rodyti pavyzdį. Juk vaikai nuolat imituoja. Tėvai turėtų būti mandagūs, paslaugūs ir pagarbūs su vaiku bei kitais žmonėmis. Konstruktyviai kritikuoti vaiką, nurodant netinkamą jo elgesį, klaidą, o ne vadinant, pavyzdžiui, „žiopliu“ ar „nevykėliu“. Vaikas turi suprasti, kad nepaisant nieko, tėvai jį mylės ir juo rūpinsis. Reikia vaiką dažnai apkabinti, kalbėtis su juo, žaisti ir skaityti kartu, skirti laiko vien tik jam. Taip pat sakyti, kaip gera būti jo tėvais. Vaikas turi jausti, kad jis dalinasi namais su kitais, yra šeimos narys. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti su įvairiausiais žmonėmis. Kuo daugiau būti su kitais vaikais, žaisti, derėtis, planuoti, ginčytis. Nereikėtų skubėti spręsti jų konfliktų. Gerai, kai tėvai pamoko ir skatina vaiką susipažinti ir susidraugauti su nepažįstamais vaikais. Galima kartu stebėti įvairius žmones, aptarti jų santykių ypatumus, kalbėti apie žmonių panašumus ir skirtumus (pvz., kad jie yra iš kitų kultūrų, kaip jie rengiasi, kaip gyvena, ką valgo). Tegu vaikas pratinasi pabūti be tėvų, pvz., su giminaičiais. Žinoma, svarbu, kad vaikas iš anksto žinotų, kur ir su kuo jis leis laiką, kada vėl susitiks su tėvais. Visi namai turi taisykles, reikėtų jas aptarti su vaiku, nustatyti ribas. Taip vaikas mokysis atsakomybės, paklusti tam tikrai tvarkai. Vaikams, kuriems nustatytos aiškios ribos, geriau sekasi mokykloje, nei tiems, kurie auklėjami beveik be kontrolės arba ji yra labai griežta. Reikėtų nukreipti vaiko elgesį, bet nebūti diktatoriais. Paaiškinti vaikui įvairių reikalavimų prasmę, pvz., mašinėlę nuo laiptų pasiimti reikia todėl, kad kažkas gali nugriūti užkliuvęs (o ne dėl to, kad „aš taip pasakiau“). Vaikas gali mokytis atsakomybės priimdamas natūralias pasekmes, pvz., suprasdamas, kas nutiks, jei neprižiūrės drabužių. Reikėtų kalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį, aptarti, kas atsitinka blogai pasielgus. Padėti vaikui pačiam sugalvoti, koks yra tinkamas elgesys konkrečioje situacijoje. Pasidžiaugti vaikui pasielgus tinkamai - tai veikia geriau nei bausmės. Nereikia saugoti vaiko nuo klaidų. Jis turi suprasti, kad jų pasitaiko, iš jų mokomasi, turi prisitaikyti prie nusivylimų. Vaikai laukia mokyklos pradžios, kai tėvai laukia šio įvykio. Reikėtų išreikšti teigiamas nuostatas į mokymąsi ir mokyklą, rodyti entuziazmą dėl vaiko veiklos, skatinant jį didžiuotis savo pasiekimais. Kalbėti su vaiku apie mokyklą, smagius dalykus, kuriuos jis ten darys, kokių svarbių ir naudingų dalykų galės išmokti. Stebėdamas ir veikdamas kartu, vaikas gali pajausti, kad skaitymas ir rašymas yra ne tik smagi, bet ir labai naudinga veikla (pvz., matydamas, kaip suaugę ieško svarbios informacijos knygose, žinynuose). Gerai prisitaikiusiems mokykloje vaikams tėvai paprastai nuo labai mažų dienų yra garsiai skaitę daug knygų. Net jei vaikas nesupranta, apie ką skaitoma, jis mėgsta būti kartu, klausytis tėvų balso ir mokosi kalbos. Norint padėti vaikui ugdyti pažintinius gebėjimus, svarbu su juo kuo daugiau kalbėtis. Galima dažnai komentuoti, kas daroma, pvz., atliekant namų ruošos darbus („dabar įdėsime nešvarius rūbus į skalbyklę“). Taip pat skatinti vaiką komentuoti, pasakoti savo įspūdžius, pasakyti apie jausmus. Užduoti vaikui klausimus, į kuriuos jis galėtų atsakyti daugiau nei „taip“ arba „ne“. Pvz., vaikštant rudenėjančiame parke, klausti, kuo panašūs ir skirtingi renkami lapai.
Vaiko brandumo įvertinimas atliekamas nuo balandžio 1 d. Tėvai (globėjai), norintys, kad būtų įvertintas vaiko brandumas mokyklai, Pedagoginei-psichologinei tarnybai nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. Vaiko brandumą vertina pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai. Vaiko brandumo įvertinimas atliekamas remiantis „Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu“ (LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2173 ir LR švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. Trakų raj. sav. pedagoginė psichologinė tarnyba, įstaigos kodas 303086089, buveinės adresas Birutės g. 42, Vilnius. Visa tvarkoma informacija yra konfidenciali. Pažymime, kad galimybė gauti Trakų raj. sav. pedagoginės psichologinės tarnybos paslaugas suteikiama tik gavus Jūsų sutikimą tvarkyti Jūsų asmens duomenis. Registruotis dėl vaiko vertinimo galite telefonu (8 528) 51 085, arba el. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti naujas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679, prašome Jūsų sutikimo mums, registracijos į vaiko vertinimą tikslu, perduoti tvarkyti savo asmens duomenis (vardas, pavardė, telefono numeris, adresas, informacija apie vaiko ugdymo įstaigą ir jo sveikatą).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
