Vaiko atvaizdo viešinimas: teisės, pareigos ir atsakomybė

Teisė į atvaizdą - tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu. Pirmiausia, pažymėtina, kad bet koks asmens atvaizdo (nuotraukos, vaizdo įrašo, kur matomas ar iš kurio gali būti identifikuotas asmuo) paskelbimas, paviešinimas ar bet koks kitoks žmogaus atvaizdo panaudojimas, nesant asmens sutikimo, yra neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso 2.22 straipsnį šį pažeidimą padariusiam asmeniui.

Teisė į atvaizdą ir asmens sutikimas

Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką

CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti. Tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką. Tad šiuo atveju reikia nustatyti pirma, ar buvo asmens sutikimas jį fotografuotis, bei antra, ar buvo asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką. Aplinkybės, kad ginčo nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, nėra reikšmingos vertinant sutikimo davimo klausimą.

Tačiau yra tam tikros išimtys dėl fotografavimo viešojoje vietoje - pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo dėl fotografavimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, nors asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo. Tad jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma.

Mažamečių (iki 14 metų) asmenų teisės į atvaizdą specifika

Vertinant mažamečio asmens teisės į atvaizdą apsaugą, įsijungia papildomi saugikliai - sutikimą dėl mažamečio atvaizdo viešinimo turi duoti mažamečio tėvai/vienas iš tėvų netgi tuo atveju, jeigu mažametis tokį sutikimą pats davė, nes galioja draudimas filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo.

Tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, mažametis atrodo vyresnis ir jį fotografuojančiam asmeniui nėra tiksliai žinomas vaiko amžius, tačiau galima susidaryti įspūdį, kad asmuo yra vyresnis nei 14 metų amžiaus, tuomet pažeidėjas teisinėje gynyboje gali naudoti argumentą, kad jam nebuvo žinomas vaiko amžius ir iš objektyvių aplinkybių negalėjo būti žinomas. Tačiau, jeigu mažametis pats nurodė, kiek jam metų ar pažeidėjui tai yra žinoma iš kitų aplinkybių, tuomet tėvų sutikimas tiek dėl vaiko fotografavimo, tiek dėl nuotraukų viešinimo yra būtinas.

Bylose, kur neteisėtai naudojant asmens atvaizdą, pažeidžiami mažamečių interesai, yra neturtinės žalos atlyginimo specifika, nes teismai pripažįsta, kad nepilnamečių, kaip dar pilnai nesusiformavusių asmenybių jautrumas traktuotinas didesnis, nei suaugusiųjų. Tokios bylose, nors ir nepateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų vaiko patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau nustačius, jog buvo pažeista vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie vaiką, kurių jis nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją.

Nepilnamečių atvaizdo naudojimas ugdymo įstaigose

Jau tapo įprasta, kad ugdymo įstaigos, pristatydamos savo veiklą ir pasiekimus, tinklapiuose, o neretai - ir paskyrose socialiniuose tinkluose, publikuoja nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose - akimirkos iš edukacinių veiklų, įvairių renginių, ekskursijų ir pan. Šia tema praktikoje neretai tenka susidurti su nuomonių įvairove ir mitais, ką iš tiesų leidžia ir ką draudžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau - BDAR).

Asmens teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, taip pat - kadangi atvaizdas yra laikytinas asmens duomeniu - ir BDAR bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Visi šie teisės aktai numato, kad bet kurio asmens atvaizdas (nesvarbu, užfiksuotas nuotraukoje ar vaizdo įraše) gali būti naudojami tik su to asmens sutikimu, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.

Svarbu atminti ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutikimas būti fotografuojamam ar filmuojamam savaime nereiškia ir sutikimo, kad ta vaizdo medžiaga ir būtų paviešinta - vadinasi, prieš publikuojant asmens atvaizdą internete ar bet kur kitur, būtina turėti sutikimą būtent tokiam asmens atvaizdo panaudojimui. Taip pat tenka susidurti su klaidinga nuomone, kad tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas privalomas tik keliant vaikų nuotraukas į ugdymo įstaigos tinklapį ar socialinius tinklus, tačiau į uždaras tėvų grupes ar specialias ugdymo įstaigoms skirtas komunikavimo platformas, pavyzdžiui, tevudarzelis.lt, tokio sutikimo jau nereikia. Kalbant apie sutikimą dėl nepilnamečių atvaizdo naudojimo, tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas turėtų būti rašytinis.

Reikalavimai sutikimui dėl vaiko atvaizdo naudojimo

Sutikimas turi būti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba turi būti sudaryta galimybė jame pažymėti atskiras sąlygas, dėl kurių sutinkama/nesutinkama. Taigi sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo neturėtų būti kaip, pavyzdžiui, sutarties su ugdymo įstaiga dalis, arba sutikimo išleisti vaiką į ekskursiją ar renginį dalis ir pan. Tokiu atveju susidarytų neleistina situacija: vienas tėvų iš tiesų nori pasirašyti, kad sutinka, jog vaikas mokytųsi toje ugdymo įstaigoje, tačiau jis savaime priverstas sutikti ir su vaiko atvaizdo naudojimu, nes visos nuostatos sudaro vieną dokumentą. Sutikimas turi būti parašytas aiškia, suprantama kalba.

Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar reikia tėvų sutikimo prieš viešinant kiekvieną vaiko nuotrauką ir (ar) vaizdo įrašą, ar pakanka vieno sutikimo, pavyzdžiui, visiems mokslo metams. Atsakymas priklauso nuo to, kokį sutikimą ugdymo įstaiga naudoja ir kas jame yra numatyta: jei sutikimo sąlygos yra ganėtinai konkrečiai apibrėžtos, tada dėl kiekvieno pakartotinio vaiko fotografavimo / filmavimo ir jo atvaizdo viešinimo atskiro tėvų sutikimo nebereikia tol, kol duotas sutikimas galioja (pvz., vieniems mokslo metams, kol galios mokymo sutartis ir pan.). Šiuo atveju labai svarbu, kad sutikimo turinys būtų kuo išsamesnis ir kad jį pasirašantis asmuo galėtų pasirinkti: sutikti ar ne ties kiekviena atvaizdo panaudojimo galimybe, pavyzdžiui: asmuo gali pažymėti, kad jis sutinka, jog jo vaiko atvaizdas įstaigos veiklos viešinimo tikslu būtų paviešintas įstaigos tinklapyje, tačiau nesutinka, kad tuo pačiu tikslu vaiko atvaizdas būtų viešinamas įstaigos paskyroje socialiniame tinkle ir (ar) žiniasklaidoje ir t.t.

Akcentuotina, kad būtina sutikimo sąlyga yra tai, kad asmuo dėl sutikimo davimo ar nedavimo galėtų apsispręsti visiškai laisvai, dėl to nei jis, nei jo vaikas, nepatirdamas jokių neigiamų pasekmių. Tarkime, iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) gautas sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo nebus laikomas tinkamu, jei prieš tai tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) bus perspėti, kad jiems nesutikus su nuotraukų publikavimu, jų vaikas negalės dalyvauti kokiame nors konkurse ar važiuoti į kokią nors ekskursiją.

Akcentuotina, kad tais atvejais, kai vaikas prieštarauja jo fotografavimui, filmavimui ir atvaizdo viešinimui, ši jo pozicija turėtų būti gerbiama, nesvarbu, kiek vaikui metų. Tačiau kalbant apie vaiko sutikimą jį fotografuoti, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kadangi vaikai savarankiškai sutikimą dėl savo asmenų tvarkymo gali duoti nuo 14 metų. Beje, ši amžiaus riba atitinka ir Švietimo įstatyme numatytą amžiaus ribą, kad vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro pats, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. Vis dėlto, net ir dėl 14 metų asmens duomenų tvarkymo pravartu turėti ne tik jo, bet ir bent vieno iš tėvų sutikimą. Asmuo, duodamas sutikimą, turi aiškiai suprasti sutikimo sąlygas ir pasekmes, vadinasi, jos vaikams turėtų būti pateikiamos aiškia bei paprasta kalba.

Renginių fotografavimas ir filmavimas ugdymo įstaigose

Paprastai daugiausiai įtampos dėl vaikų atvaizdų viešinimo ugdymo įstaigoms kelia renginiai, nes esant didelei masei vaikų, sudėtinga atskirti, kurio vaiko tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) yra davę sutikimus, o kurių - ne. Nusprendus fotografuoti ir (ar) filmuoti renginį, patartina vaikus ir tėvus iš anksto apie tai perspėti, kad jie galėtų laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo. Kita vertus, ugdymo įstaigoms patartume turėti ir taisykles renginių dalyviams ir lankytojams, pvz., tėvams, edukacijų vedėjams ir pan., kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kur ir kokia tvarka galima vaikus fotografuoti ir (ar) filmuoti, viešinti jų atvaizdus.

Atsakomybė už neteisėtą vaiko atvaizdo viešinimą

Jeigu ugdymo įstaiga, neturėdama tinkamai duoto sutikimo viešinti nepilnamečio vaiko atvaizdą, jį paviešina internete, nepilnamečio tėvai ar globėjai, o kai kuriais atvejais, priklausomai nuo amžiaus, ir pats vaikas turi teisę reikalauti ugdymo įstaigos išimti skelbiamą nuotrauką ar vaizdo įrašą. Be to, minėti asmenys turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą. Turtine žala yra laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Svarbu paminėti ir tai, jog jeigu ugdymo įstaiga iš neteisėto atvaizdo viešinimo gavo naudos, tokia nauda galėtų būti pripažinta nukentėjusio asmens nuostoliais - turtine žala.

Neturtine žala yra laikomas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, privalu įrodyti ne tik tai, jog neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, buvo ne mažareikšmiai, o intensyvūs, bet ir tai, kad tokia žala buvo patirta. Kiekvienu atveju, padarytas pažeidimas ir dėl jo kilę padariniai yra vertinami individualiai.

Kartais teismai iš viso atmeta reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertindami, kad nuotrauka, pavyzdžiui, buvo viešinama neilgai, o parašytas tekstas nelaikomas pažeidžiančiu asmens garbę bei orumą. Tokiu atveju pažeidimo konstatavimas bei įpareigojimas tokią nuotrauką pašalinti iš socialinės erdvės teismų laikomas pakankama satisfakcija asmeniui jo teisių gynimo aspektu.

Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir asmeniui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Taigi, neturtinė žala atlyginama tada, kai dėl neteisėto asmens atvaizdo panaudojimo sukelti išgyvenimai peržengia įprastai jaučiamų nepatogumų, diskomforto lygį. Kitu atveju asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rizikuoja, nes ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies ir nulemti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pirmieji veiksmai pastebėjus pažeidimą

Pastebėjus be duoto sutikimo paviešintą nepilnamečio vaiko atvaizdą, pirmiausiai patartina tiesiogiai ugdymo įstaigai pareikšti reikalavimą pašalinti neteisėtai patalpintą nuotrauką ar vaizdo įrašą bei atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, jei tokia buvo patirta. Atsakymo negavus ar nepavykus situacijos išspręsti taikiu būdu - teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynybos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymas pats savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, privalu atidžiai įsivertinti turimus įrodymus bei argumentus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinio apimties patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Be to, be sutikimo paviešintas nepilnamečio vaiko atvaizdas suponuoja ir tai, kad ugdymo įstaiga gali būti pripažinta pažeidusi BDAR ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikomus reikalavimus. BDAR numato, jog didžiausia bauda už jo pažeidimą gali siekti iki 2 - 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln. - 20 mln. Eur. Taigi ugdymo įstaiga gali viešinti nepilnamečių vaikų nuotraukas, tačiau tik esant tinkamai išduotam sutikimui.

Pavojai viešinant vaikų nuotraukas internete

Vaikų nuotraukų viešinti internete nederėtų, nes šitaip yra prarandama kontrolė ir padidinama vaiko fizinio pagrobimo rizika. Pavojinga, nes patalpinus vaiko nuotrauką internete gali būti įvykdytas skaitmeninis pagrobimas (kai kas nors paima/panaudoja vaiko atvaizdą iš socialinių medijų tam, kad suteiktų jam naują tapatybę). Kai vyresni vaikai gali išreikšti savo nuomonę dėl jų nuotraukų viešinimo, tai kūdikiai ar maži vaikai to padaryti negali, šitaip jie neturi galimybės sutikti ar paprieštarauti.

Dirbtinis intelektas ir vaiko nuotraukos

Technologinė pažanga kelia daug neaiškumų dėl ateities piktnaudžiavimo galimybių. Šiuo metu negalime tiksliai žinoti, kaip technologijos ir turinys jose bus naudojamas ateityje, tačiau jau šiandien viešai prieinami duomenys, tokie kaip nuotraukos, vaizdo ar balso įrašai, gali būti renkami ir analizuojami su dirbtinio intelekto (AI) pagalba, o blogiausiu atveju - laikomi tolimesniam panaudojimui, netgi nusikalstamais tikslais.

Konkretus pavyzdys: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas

2024 m. kovo 22 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) priėmė sprendimą dėl vaikų stovyklas organizuojančios bendrovės - paaiškėjo, kad stovykloje dalyvavusių vaikų nuotraukos buvo skelbiamos internete neturint tinkamo tėvų sutikimo ir nesuteikiant visos pagal BDAR priklausančios informacijos. Skundą VDAI pateikė tėvas, kurio vaikai dalyvavo stovyklos programoje. Pasibaigus stovyklai jis el. paštu gavo nuorodą į „Google Photos“ albumą - ten buvo sudėtos visų vaikų nuotraukos ir nuoroda išplatinta visiems tėvams. Tėvas taip pat nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas, kur ir kokiais tikslais bus tvarkomi vaikų atvaizdai - ar jie bus skelbiami socialiniuose tinkluose, ar naudojami tik stovyklos vidiniams tikslams, ar perduodami trečiosioms šalims (pvz., „Google“ paslaugų teikėjui). Galiausiai jis kreipėsi į stovyklos organizatorius su prašymu pateikti informaciją apie tai, kokie jo ir vaikų duomenys tvarkomi, kokiais pagrindais, bei pateikti sutarties / sutikimų kopijas.

VDAI galiausiai pripažino skundą pagrįstu: bendrovei pareikštas papeikimas dėl neteisėto vaikų atvaizdų viešinimo per „Google Photos“ ir dėl to, kad nebuvo įgyvendinta pareiškėjo teisė susipažinti su jo ir jo vaikų asmens duomenimis. Nagrinėdama bylą, VDAI detaliai įvertino, kaip buvo gautas tėvų sutikimas. Stovyklos organizatoriai buvo įtraukę punktą apie vaikų atvaizdų viešinimą į pačią stovyklos sutartį - kaip vieną iš sutarties sąlygų, dėl kurios realiai nesiderama. Jeigu paslauga (pvz., stovykla) priklauso nuo to, ar žmogus sutinka su papildomu, nebūtinu duomenų tvarkymu (pvz., viešu nuotraukų skelbimu), toks sutikimas nelaikomas galiojančiu. Svarbus ir kitas aspektas - kalbama apie vaikus. BDAR aiškiai pripažįsta, kad vaikai yra pažeidžiama asmenų grupė, todėl jų duomenims turi būti taikoma griežtesnė apsauga. Kitas pažeidimas - bendrovė neįgyvendino pareiškėjo teisės susipažinti su asmens duomenimis. Tėvas prašė ne tik sutarčių kopijų, bet ir informacijos pagal BDAR 15 straipsnį: kokie duomenys tvarkomi, kokiais tikslais, kam perduodami. Galiausiai VDAI nurodė bendrovei ne tik pašalinti nuotraukas ir atsakyti pareiškėjui, bet ir užtikrinti, kad ateityje vaikų atvaizdai būtų viešinami tik gavus sutikimą, kuris iš tikrųjų atitinka BDAR reikalavimus - t. y. sudaryti galimybę sutikimo neduoti ar bet kada jį atšaukti be „bausmės“.

Nors konkretus VDAI sprendimas priimtas 2024 m. pavasarį, jo esmė šiandien aktuali kaip niekada - ypač artėjant naujiems stovyklų, būrelių, edukacinių užsiėmimų sezonams. Institucijos privalo rimtai žiūrėti į tėvų teises pagal BDAR 15 straipsnį. Jeigu tėvai klausia, kokie duomenys tvarkomi, kur jie saugomi, kam perduodami - į tai turi būti atsakyta per nustatytus terminus ir pilnai. VDAI šioje byloje apsiribojo papeikimu ir nurodymais, bet pats sprendimas siunčia aiškią žinutę visam sektoriui: vaikų nuotraukos nėra „graži reklaminė medžiaga“, kurią galima dalintis bet kaip ir bet kur.

Kur kreiptis pažeidus vaiko teisę į atvaizdą?

J. V. Flis atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskelbtus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė: įspėjimas, 10-100 eurų baudos ar net prievolė tėvams dalyvauti spec. Anot I. Sidaro, už vaiko teisių ir privatumo pažeidimą gali grėsti baudos nuo 20 iki 150 eurų.

Ekspertas pažymėjo - jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 m. - ir į teismą: „Teisme vaikas galėtų reikalauti tėvų ir kitų asmenų atlyginti visą jų veiksmais, pažeidžiančiais jo teises, padarytą tiek materialinę (pvz., prarastas pajamas), tiek moralinę žalą, tačiau jos dydį reikėtų įrodyti.“ J. V. Flis papildė - jei vaiko teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, tėvai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. „Taip pat vaiko tėvai gali kreiptis į policiją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą“, - vardijo advokatė.

Svarbūs aspektai viešinant vaiko atvaizdą

Vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją tiesiogiai užtikrina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu. Tačiau net ir esant abiejų tėvų sutikimui, internete paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo. Svarbu įvertinti konkrečios nuotraukos (atvaizdo) pobūdį, ar tikrai būtina ją skelbti ir kokiu tikslu tai daroma. Taip pat atidžiai pasirinkti socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiamos vaiko nuotrauka (atvaizdas). Jei įmanoma nustatyti socialinio tinklo naudotojų grupę, kuri galės matyti vaiko nuotrauką (atvaizdą). Be to, vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų. Kaip žinia, melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas apie žmogų pažeidžia jo garbę ir orumą, gali pažeisti verslo subjekto autoritetą. Pagal naujausią teismų praktiką netgi reiškiant nuomonę apie žmogų (nebūtinai faktus), tačiau pasirenkant neetišką, amoralų nuomonės paskelbimo būdą, nukentėjęs asmuo turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Kai faktų, nuomonės paskelbimą lydi ir asmens atvaizdo (nuotraukos) paviešinimas, gali būti konstatuojami du pažeidimai - asmens garbės ir orumo pažeidimas bei teisės į atvaizdą pažeidimas. Būtent apie pastarąjį plačiau kalbama šiame straipsnyje.

tags: #dokumentas #del #vaiko #duomenu #viesinimo

• Savarankiškas kūdikio užmigimas be ašarų
• Patarimai ir knygos tėvams apie vaiko raidą
• Kaip pradėti kūdikio mitybą su brokoliais
• Pieno gamyba moterims, neturinčioms vaikų
• Benedikto kiaušiniai: kulinarijos klasika jūsų virtuvėje