Bendradarbiavimas: raktas į kiekvieno vaiko ugdymo sėkmę ir gerovę

Sėkmingas ankstyvasis ugdymas gimsta ne iš vienos pusės pastangų. Jis kuriamas kartu, kai tėvai ir mokytojai mato save kaip vienos komandos narius, veikiančius dėl bendro tikslo. Tarptautinio darželio „Katino Dienelės“ pavaduotoja ugdymui Toma Vaišvilaitė akcentuoja, kad šiam procesui didelę įtaką turi ne tik ugdymo metodikos ar aplinka, bet ir suaugusiųjų tarpusavio santykiai - ypač tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas. Šeima yra ypatinga socialinė institucija, kurioje pratęsiama gyvybė ir kuri atsako už vaiko auginimą, auklėjimą bei lavinimą, ruošia jį gyvenimui už šeimos ribų. Vaikų darželis papildo ugdymą šeimoje: plečia socialinį vaiko patyrimą, sudarydama jam sąlygas realiai gyventi mažoje vaikų bendruomenėje; padeda vaikui (o per jį - šeimai) perimti ar atgaivinti tradicines vietinės bendruomenės vertybes, jas puoselėdamas vaikų darželio kultūriniame gyvenime; padeda vaikui atskleisti save ir savo gebėjimus bei juos ugdyti; teikia kvalifikuotą pedagoginę pagalbą. Kaip matom, būtent šių dviejų institucijų - šeimos ir darželio - tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas gali laiduoti vaiko asmenybės formavimosi sėkmę.

Bendradarbiavimas - tai darbas kartu siekiant bendro tikslo. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Bendradarbiaudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Sėkmingas bendradarbiavimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. Svarbiausi gero psichologinio bendradarbiavimo požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs, vertinami, palaiko vieni kitus, dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas.

Šeimos ir ugdymo įstaigos sąveika: vaiko saugumo ir nuoseklumo pagrindas

Ankstyvajame amžiuje vaiko diena dažniausiai praleidžiama tarp dviejų pagrindinių aplinkų - šeimos ir ugdymo įstaigos. Kai šios aplinkos viena kitą papildo, vaikas patiria nuoseklumą: jam aišku, ko tikėtis, kas yra svarbu, kokie susitarimai galioja. Tokia patirtis stiprina vaiko emocinį stabilumą, padeda lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų ir kuria pasitikėjimą aplinka. „Vaikui labai svarbu, kad namų ir darželio susitarimai bei suaugusiųjų požiūris būtų kuo panašesni - tai suteikia jam vidinį stabilumą“, - teigia T. Vaišvilaitė. Priešingai, kai suaugusiųjų lūkesčiai ar elgesys skiriasi, vaikas gali jaustis pasimetęs. Įsitraukimas į ankstyvąjį ugdymą yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko emocinę gerovę ir socialinius gebėjimus. Tačiau įsitraukimas nereiškia nuolatinės kontrolės - daug svarbiau kurti pasitikėjimu grįstą santykį su ugdymo įstaiga, domėtis vaiko kasdienybe ir gerbti pedagogų darbą.

Tėvų ir mokytojų vaidmenys

„Tėvų pasitikėjimas ugdymo įstaiga leidžia kurti atvirą dialogą, kuriame sprendimai priimami galvojant apie vaiką, o ne ieškant kaltų“, - teigia T. Vaišvilaitė. Ankstyvojo ugdymo mokytojas - vienas svarbiausių žmonių vaiko gyvenime už šeimos ribų. Jo darbas apima ne tik ugdymo veiklų planavimą, bet ir nuolatinį emocinį buvimą šalia vaiko. Tyrimai rodo, kad stabilūs ir šilti santykiai su pedagogu tiesiogiai veikia vaiko savijautą ir motyvaciją mokytis. „Mokytojo ir vaiko ryšys ankstyvajame amžiuje dažnai tampa pagrindu vaiko pasitikėjimui savimi ir pasauliu“, - sako T. Vaišvilaitė. Vaiko emocinė gerovė ankstyvame amžiuje tiesiogiai susijusi su gebėjimu mokytis, bendrauti ir reguliuoti elgesį. Kai vaikas mato, kad jį supantys suaugusieji bendradarbiauja, jis jaučiasi saugesnis, drąsiau tyrinėja aplinką, klysta ir mokosi per asmeninę patirtį. Tėvų ir mokytojų partnerystė taip pat padeda laiku pastebėti vaiko poreikius bei iššūkius. V. Krumas, išanalizavęs daugelio mokslininkų tyrimų rezultatus, padarė išvadą, kad „mokytojai būtinai turi keisti savo nuomonę apie tėvus ir jų auklėjamąjį potencialą, privalo nustoti galvoti, kad tėvai nesuinteresuoti savo vaikų pasiekimais, kad tėvai mokymo ir auklėjimo problemas gali spręsti tik mėgėjišku lygiu.“ L. Stoll ir D. Fink įsitikinę, kad „siekdami remti vaikų mokymąsi ir tobulėjimą, tėvai ir mokytojai turi eiti išvien“.

Bendradarbiavimo iššūkiai ir trūkumai ugdymo realybėje

Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė ugdymo realybėje egzistuojančią bendradarbiavimo situaciją tenkinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje. Paaiškėjo, kad pedagogams bendraujant su tėvais vyrauja individualios ir dažnai vienkryptės informacijos perdavimo formos: individualūs pokalbiai, bendri tėvų susirinkimai, įrašai pasiekimų knygelėse, pokalbiai telefonu. Pedagogų tarpusavio bendravimas aktyvesnis, tačiau dažniau orientuotas į individualius pokalbius, konsultacijas, individualų tobulėjimą, o ne į komandinį darbą ir kolegialų problemų sprendimą. Vaikai, turintys SUP, ir jų tėvai dažnai atsiduria atskirties situacijoje - su jais mažai bendraujama, dažnai nesuteikiama galimybių įsitraukti ir kartu spręsti vaikų ugdymo(si) problemų. Specialistai su tėvais tiesiogiai beveik visai nebendrauja. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad svarbiausios kliūtys sėkmingam tėvų ir pedagogų bendravimui ir bendradarbiavimui yra tėvų užimtumas ir nenoras dalyvauti ugdymo veikloje. Tėvai dėl užimtumo ir laiko trūkumo neįtraukiami į bendradarbiavimo veiklą. Pedagogai nenoriai bendrauja telefonu ir internetu, teisindamiesi, kad yra užimti darbine veikla. Tarp pedagogų ir tėvų nepastebėta glaudaus ryšio, kuris galėtų būti užmegztas bendrų veiklų metu.

Dažniausiai pasitaikantys bendradarbiavimo trūkumai apibendrinti lentelėje:

Apibendrinus išvardintus trūkumus, norisi prisiminti A. Faber ir E. Mazlish žodžius: „It tėvų ir mokytojų pastangos bus veltui, jei jie nesujungs savo jėgų ir kartu nesinaudos tais metodais, kurie padėtų įgyvendinti jų geranoriškus siekius“. Visiems turi būti žinoma tiesa, kad yra sunkiausia perauklėti. Viena svarbiausių ugdytojų užduočių - bendrauti su šeima.

Principinės nuostatos ir veiksmingos bendradarbiavimo formos

Svarbu suprasti, kad bendradarbiavimas nėra formalumas - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis laiko, pasitikėjimo ir atvirumo. „Bendradarbiavimas nėra formalumas - tai santykis, kuris auga kartu su vaiku“, - pabrėžia T. Vaišvilaitė. Darželio ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama daugelyje dokumentų. Lietuvos švietimo gairėse (1993m.) rašoma, kad darželio ir šeimos tarpusavio santykių sureguliavimas didele dalimi priklauso ir nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima, ir nuo jos bendrojo šeimos išprusimo. Pedagogai turėtų būti tėvų konsultantai, privalantys juos išmokyti elgesio keitimo būdų, tuomet ir tėvai tai galės pritaikyti, keisdami savo ir vaikų elgesį. Tam ir reikalingas abipusis šeimos ir darželio bendradarbiavimas, kad tėvai ir pedagogai galėtų veikti išvien.

Pagrindinės bendradarbiavimo formos:

• Užrašai keliaujantys iš darželio į namus ir atgal: Tinka bendradarbiavimui su tėvais, kuriems nesunku mintis reikšti raštu. Rašoma bent kartą savaitėje apie vaiko sėkmes ir padėties pokyčius.
• Informaciniai laiškai: Juose įrašomi renginiai, veiklos temos, kuo gali prisidėti tėvai, kaip tęsti temos plėtotę namuose.
• Šeimos kambarys: Jame gali būti įrengta biblioteka, būtų žaislų išdavimas į namus, susirinkimų vieta. Nurodyti laiką, kada kuo galima naudotis.
• Atmintinės tėvams: Įvairios atmintinės, skatinančios tėvus geriau pažinti savo vaikus, susimąstyti apie įvairias problemas, padedančios geriau suvokti atsakomybę už vaikų auklėjimą ir ugdymą.
• Tėvų susirinkimai: Viena iš šeimos ir ikimokyklinių įstaigų bendradarbiavimo formų. Labai svarbu, kad susirinkime dalyvautų kuo daugiau tėvų. Puikus būdas kuo daugiau sukviesti tėvelių į susirinkimą - tai vaikų dalyvavimas: pvz.: įvairūs vaikų koncertėliai, spektakliukai, išmoktų eilėraščių deklamavimas.
• Praktiniai užsiėmimai ir seminarai: Skirti padėti mažyliams augti emociškai ir fiziškai.

Bendradarbiavimas auginant specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikus

Bendradarbiavimas su tėvais, auginančiais specialiųjų poreikių vaikus, yra itin svarbus procesas, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir ugdymą. Šis bendradarbiavimas apima įvairius metodus ir strategijas, kurios padeda sukurti stiprų ryšį tarp šeimos ir specialistų. Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimams ir papildymams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas vaikams, su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais. Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. To siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų pagalbą. Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas. Specialistai ir pedagogai nuolat bendradarbiauja.

Bendravimo metodai ir šeimos įtraukimas

• Efektyvus bendravimas: Tėvai turi jaustis išklausyti ir suprasti, o specialistai turi aiškiai ir suprantamai pateikti informaciją apie vaiko būklę, ugdymą ir galimybes.
• Reguliarūs susitikimai: Aptarti vaiko pažangą, sunkumus ir tolimesnius veiksmus.
• Rašytinė komunikacija: Naudoti dienoraščius, laiškus ar elektroninius laiškus, kad pasidalinti informacija.
• Telefoniniai pokalbiai: Operatyviai aptarti svarbius klausimus.
• Šeimos įtraukimas į ugdymo procesą: Labai svarbu, nes tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką. Tėvai gali aktyviai dalyvauti planuojant ugdymo programas, teikiant grįžtamąjį ryšį ir prisidedant prie vaiko mokymosi namuose.
• Dalyvavimas pamokose ar užsiėmimuose: Leisti tėvams stebėti vaiko veiklą ugdymo įstaigoje.
• Pagalba namų darbuose: Teikti aiškias instrukcijas ir patarimus, kaip tėvai gali padėti vaikui atlikti užduotis.
• Dalyvavimas sprendimų priėmime: Įtraukti tėvus į diskusijas apie vaiko ugdymo planus ir tikslus.

Paramos teikimas ir individualizuotas požiūris

Auginant specialiųjų poreikių vaiką, šeima susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl svarbu teikti jiems visokeriopę paramą. Tai gali būti emocinė parama, praktinė pagalba ar finansinė parama.

• Konsultacijos su specialistais: Teikti psichologinę pagalbą ir patarimus, kaip susidoroti su sunkumais.
• Tėvų savitarpio paramos grupės: Suteikti galimybę pasidalinti patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų tėvų.
• Informacijos teikimas: Suteikti informaciją apie prieinamas paslaugas, išmokas ir kitą pagalbą.

Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu taikyti individualizuotą požiūrį į jo ugdymą ir priežiūrą. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į vaiko individualius poreikius, stipriąsias puses ir sunkumus.

• Ugdymo plano pritaikymas: Modifikuoti ugdymo programą, kad ji atitiktų vaiko mokymosi stilių ir galimybes.
• Pagalbos priemonių naudojimas: Naudoti specialias priemones ir technologijas, kurios padeda vaikui mokytis ir dalyvauti veikloje.
• Pozityvus pastiprinimas: Skatinti vaiko pastangas ir pasiekimus, kad jis jaustųsi motyvuotas ir pasitikintis savimi.

Konfidencialumas ir pagarba

Bendradarbiaujant su tėvais, svarbu užtikrinti konfidencialumą ir pagarbą jų privatumui. Informacija apie vaiką ir šeimą turi būti naudojama tik ugdymo tikslais ir saugoma nuo pašalinių asmenų. Saugoti vaiko asmens duomenis ir medicininę informaciją. Dalintis informacija su kitais specialistais tik gavus tėvų sutikimą. Neformaliai ar formaliai bendraujant su šeimomis pedagogas privalo išsaugoti konfidencialumą.

Bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas vaikams

Anot istoriko, vizionieriaus ir bestselerių autoriaus Y. N. Harario, tik bendradarbiavimo dėka žmonijai pavyko tiek pasiekti. Atrodo, gebėjimas bendradarbiauti mums įgimtas? Pažvelgę į nuolat konkuruojančius tarpusavyje vaikus to nepasakytume… Tad kaip išmokyti vaikus bendradarbiauti? Kaip suvaldyti konkurenciją? Neretai šeimos vaikai renkasi nuolat tarpusavyje konkuruojančių ir dėl tėvų dėmesio kovojančių asmenybių vaidmenis. Vėliau tie vaidmenys persikelia į vaikų darželį, mokyklą, kur tenka vėl kovoti dėl auklėtojo ar mokytojo dėmesio. Neišmokęs bendradarbiauti vaikas greitai pasijunta nepritampančiu, atstumtu ir nelaimingu. „Tėvams vertėtų nuolat priminti vaikams (tiek žodžiais, tiek elgesiu), kad kiekvienas vaikas yra mylimas ir individualiai vertinamas, taip sušvelninat konkurenciją.

Komandinio sporto ir šeimos vaidmuo

Valdas Jankauskas nedvejodamas siūlo išnaudoti neformalųjį ugdymą, o dar konkrečiau - komandinio sporto bei žaidimų būrelius. Realiame gyvenime netrūksta pavyzdžių, kaip iš geriausių sportininkų sudarytos futbolo ar krepšinio komandos pralaimi vidutiniokams, gebantiems geriau žaisti komandinį žaidimą, t.y., bendradarbiauti. Tad komandiniai žaidimai - ne tik galimybė ugdyti fizinius vaiko įgūdžius, bet ir neįkainojama bendradarbiavimo mokykla. Būtent sportuodamas komandoje vaikas išmoksta vieningai siekti tikslų, padėti kitiems įveikti kliūtis, pajunta kooperacijos naudą, supranta, kad jis nėra pasaulio centras. Ši veikla taip pat padeda geriau suprasti savo gebėjimus, išsiaiškinti, kaip kito žmogaus gebėjimai gali padėti siekti bendro tikslo. Taip pat ir namie, be individualių namų ruošos užduočių, vaikams galima skirti bendrų, pavyzdžiui, paruošti pusryčius. Tokiu atveju, labai svarbu tėvams nesikišti, o leisti vaikams savarankiškai ieškoti sprendimų, išskaidyti užduotį į mažesnes ir jas pasidalinti tarpusavyje. Tai procesas, mokantis atvirai reikšti nuomonę gerbiant kitus ir siekiant bendro rezultato. Bendradarbiavimo įgūdžius galima ugdyti ir įtraukiant vaikus į tam tikrų „problemų” sprendimo paieškas. Pavyzdžiui, kai reikia nuspręsti, kur ir kaip praleisti vasaros atostogas. Visi turi galimybę išsakyti savo pageidavimus ir argumentus, bet visiems privalu susitarti ir rasti vieną, geriausią sprendimą. Tai puikus būdas mokytis reikšti mintis, įsiklausyti ir gerbti kito nuomonę.

Sėkmingo ugdymo bendradarbiavimo pavyzdžiai

Ugdymo įstaigų bendradarbiavimas skatina skirtingų kultūrų dialogą ir kuria besimokančias bendruomenes, o tai, pasak Lindos Lambert, yra vienas iš lyderystės požymių. Bendradarbiaujančių ir besimokančių bendruomenių plėtojimą dar labiau įtakojo Raseinių rajono savivaldybės dalyvavimas projekte „Lyderių laikas 3“. Pagal projektą „Lyderių laikas 3“ dalyvaujant stažuotėje Suomijoje, Estijoje ir reflektuojant apie įvairius ugdymo įstaigų bendradarbiavimo modelius vaikų ugdymosi pažangos užtikrinimo srityje, apie įgyvendinamą patyriminį ugdymą kilo idėja išgirstą galimybę plėtoti vaikų patyriminį ugdymą paversti tai realybe Lietuvoje, įtraukiant į šį procesą ir kitą ugdymo įstaigą.

2021 m. sausio 4 d. Raseinių lopšelis-darželis „Saulutė“ ir Prezidento Jono Žemaičio gimnazija pasirašė sutartį, pagal kurią darželio teritorijoje gimnazistai kartu su biologijos ir technologijų mokytojais įsipareigojo pastatyti Vabzdžių namus, kur darželio ugdytiniai galės stebėti vabzdžių gyvenimą, analizuos, darys išvadas. Technologijų mokytojo Kęstučio Bakučio vadovaujami gimnazistai iš natūralaus medžio pagamino 6 namelius vabzdžiams. Lopšelio-darželio „Saulutė“ keturių grupių „Vabaliukai“, „Žiogeliai“, „Vyturiukai“ ir „Žirniukai“ bendruomenės nariai aktyviai įsijungė į šio projekto įgyvendinimą. Įsiklausę į gimnazijos biologijos mokytojos Rūtos Kauneckienės patarimus, kuo užpildyti namelius, lopšelio-darželio pedagogės su nekantrumu ir entuziazmu pradėjo rinkti reikiamas medžiagas. Tėvelių aktyvumas ir geranoriškumas kartu kurti vabzdžių namelius dar labiau motyvavo siekti vaikų ugdymosi pažangos ir projektuoti vaikų gamtos pažinimo sėkmę. Taip Vabzdžių viešbutyje buvo sukurtos sekcijos įvairiems vabzdžiams bei speciali vieta centre, skirta drugeliams. Lopšelio-darželio pedagogai vykdė ilgalaikes aplinkosaugines veiklas, tyrinėjo, eksperimentavo, analizavo, stebėjo ir pan. Dviejose grupėse buvo įsigyti drugelių auginimo sodai. Taip ugdytiniai galėjo tyrinėti drugelių vystymosi ciklą iš labai arti, gyvai pamatyti, stebėti, sekti visą drugelio gimimo ciklą, jo maitinimąsi ir elgseną. Sukurti Vabzdžių nameliai privilios naudinguosius vabzdžius, kurie padės kovoti su kenkėjais. Vabzdžių viešbutis atliks ir edukacinę funkciją, nes ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mokysis stebėti bei pažinti vabzdžių pasaulį. Dekoratyvūs tokie nameliai papuošė ir aplinką. Bendradarbiaujant galime daugiau. Taip besimokančios bendruomenės tampa visuma, kuri yra didesnė ir stipresnė, nei atskiri jos elementai paimti kartu.

Sėkmingos pedagogo ir tėvų sąveikos principai

Tėvams ir pedagogams būtina bendradarbiauti, nuolat keistis informacija, ką sužinojo, stebėdami vaikus, siekiant užtikrinti harmoningas ir nuoseklias vaiko raidos sąlygas. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas užtikrina kokybišką vaikų ugdymosi aplinkos sukūrimą. Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai ir ugdytojams gali suteikti svarbios informacijos, padedančios išsamiau analizuoti ir suprasti vaiko raidą. Pedagogai privalo nuolat pranešti tėvams, ką sužinojo stebėdami vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Veiksmingos sąveikos gairės

• Bendrauti atvirai: Jeigu grupėje per dieną atsitiko kas nors nemalonaus, auklėtoja turi turėti drąsos apie tai pasakyti tėvams.
• Rodyti pagarbą: Kai kalbamės su tėvais, labai svarbu rodyti pagarbą kitokiai tėvų nuomonei ar kitokioms nuostatoms, kuriomis jie vadovaujasi ugdydami vaikus.
• Būti suinteresuotu: Svarbu domėtis vaiko savijauta, elgesiu, kuris tam tikrose situacijose vaikams gali kelti sunkumų.
• Palaikyti tėvus: Labai svarbu, kad tėvai jaustų pedagogo palaikymą. Tam reikia stengtis atidžiai įsiklausyti į tai, ką sako tėvai. Kartais nutinka taip, kad, norint padėti vaikui, pirmiausia reikia padėti jo tėvams.
• Informuoti: Kai pedagogas teikia informaciją apie jų vaiką. Teikiant informaciją apie vaiką, labai svarbu pradėti nuo teigiamų dalykų, nuo pasidžiaugimo vaiku, jo pasiekimais ar nuveiktais darbais. Kiekvienas tėvas laukia gero žodžio apie savo vaiką.
• Neoficialus bendravimas: Siekiant sukurti geranoriškus tėvų, vaikų ir pedagogų santykius, svarbu skirti laiko paprasčiausiam tarpusavio bendravimui.

Profesionalios sąveikos kokybė

Nustačius pedagogo sąveikos su ugdytinio tėvais tipą, reikėtų išanalizuoti ir suprasti, kokia yra sąveikos kokybė:

• Nuoširdi: Kai ugdytojas yra gerai nusiteikęs, malonus, atidus, padrąsinantis, draugiškas.
• Pagarbi: Kai pedagogas elgiasi dorai, taktiškai, atsižvelgia į skirtumus, įvertina vaiko tėvų indėlį.
• Profesionali: Kai ugdytojas laikosi konfidencialumo principų, elgiasi etiškai. Šis principas labai svarbus, kad tėveliai, kalbėdamiesi su pedagogais, jaustųsi saugūs.
• Geranoriška: Kai pedagogas pastebi laimėjimus ir tai, ką dar galima padaryti, o ne tai, kas buvo nepadaryta arba padaryta netinkamai. Ši nuostata labai svarbi kuriant bendradarbiavimu grįstą sąveiką.

Tėvų ir pedagogų abipusiu pasitikėjimu ir abipusiu bendradarbiavimu grįsta sąveika yra būtina, kuriant harmoningą vaikų ugdymosi aplinką. Kai geranoriškai bendraujama ir užtikrinamas saugus vaikų su tėvais ir pedagogais santykis, tada vaikai gali priimti jiems teikiamą informaciją ir žinias, kūrybingai jas taikyti gyvenimiškose situacijose.

tags: #bendradarbiavimas #siekiant #kiekvieno #vaiko #ugties

• kūrybinė veikla ir rankdarbiai su vaikais
• Ugdomoji erdvė vaikams
• Sužinokite daugiau apie vaiko išvežimą ir globos teises tarptautiniu mastu
• Susipažinkite su Evitos Cololo asmenine patirtimi muzikos pasaulyje
• patarimai perkant vaikiškas pirštines