Nors alkoholio vartojimas prie vaikų nėra tiesiogiai draudžiamas įstatymu ar poįstatyminiais aktais, o nulio promilių taisyklė nėra taikoma, tokia aplinka gali būti vertinama kaip nesaugi, ypač jei abu tėvai arba vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Vaiko teisių apsaugos specialistai pranešimą apie galimą vaikui (-ams) nesaugią aplinką ir nesaikingą alkoholio vartojimą dažniausiai gauna iš policijos. Vaiko teisių apsaugos specialistai neturi teisės tikrinti tėvų blaivumo; jei kyla įtarimų dėl neblaivumo, kviečiami policijos pareigūnai.
Jei abu tėvai arba vienintelis turimas tėvas yra akivaizdžiai apsvaigęs, tai ypač kelia susirūpinimą dėl kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus saugumo. Akivaizdus apsvaigimas apibūdinamas kaip nesugebėjimas rišliai kalbėti, pastovėti ar koordinuotai judėti. Tokiu atveju manoma, kad mažyliui aplinka nėra saugi.
SADM pažymi, kad vertinant, ar vaikui yra kilusi reali grėsmė, pildoma grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa. Akivaizdus abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų apsvaigimas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų priskiriamas prie aukštos rizikos veiksnių. Tačiau vieno aukštos rizikos veiksnio paprastai nepakanka, kad vaikui būtų nustatytas 2 grėsmės lygis (kai vaikas laikinai teismo sprendimu paimamas iš tėvų ir globėjų), išskyrus atvejus, kai kalbama apie kūdikius nuo gimimo iki trejų metų amžiaus.
Paprastai laikomasi nuostatos, kad aplinkoje, kur vartojamas alkoholis ir auga vaikai, turėtų būti bent vienas suaugęs blaivus asmuo. Jis galėtų pasirūpinti vaiku, skubiai reaguoti nutikus nelaimei, iškviesti pagalbą ir t. t. Tai būtina tam, kad kas nors iš suaugusiųjų galėtų pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėtų sveikatos sutrikimus, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą.

Tyrimai rodo, kad vaikai daugelį elgesio modelių perima iš tėvų. Tad verta susimąstyti, kokią įtaką vaikams daro prie jų vartojamas alkoholis. Suaugusieji alkoholio kartais griebiasi norėdami numalšinti stresą (pavyzdžiui, po sunkios dienos darbe ar po konflikto su kolega, įstrigę eismo spūstyje ar susinervinę dėl pralaimėtų rungtynių).
Magistro baigiamojo darbo tikslas - kompleksiškai ir sistemiškai išanalizavus teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir doktriną analizuojant apsvaigusio kaltininko baudžiamąją atsakomybę, įvertinti šio teisinio instituto taikymo praktiką ir apsvaigimo įtaką baudžiamajai atsakomybei.
Gauti darbo rezultatai rodo, kad iš pasirinktų nagrinėti Europos valstybių, Lietuvos baudžiamojoje teisėje apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vertinimas yra įtvirtintas plačiausiai. Tiek kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek kaip sunkinanti ar net šalinanti aplinkybė. Taip pat yra reglamentuota, kaip turi būti vertinamas nesavanoriškas apsvaigimas, ko nagrinėtose užsienio valstybėse nėra.
Nors teismų praktikos dėl nesavanoriško apsvaigimo ar patologinio girtumo trūksta, bet to priežastis būtų tai, kad tiek nesavanoriškas apsvaigimas, tiek patologinis girtumas faktinėse situacijose pasitaiko labai retai. Nustatyta, kad yra aiškus reguliavimo trūkumas, tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų atvejais. Toks trūkumas nustatytas ypač tose valstybėse, kuriose tik už vairavimą apsvaigus nuo minėtų medžiagų yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Advokatė Jolita Juškaitė nurodė, kad pats savaime alkoholio vartojimas prie nepilnamečių vaikų nėra įstatymiškai uždraustas. Vis tik ji pabrėžė, kad viena iš pagrindinių tėvų pareigų ir atsakomybių yra užtikrinti, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka. Teisininkė įvardijo, kad vaikui nesaugi aplinka yra ta, kurioje kyla pavojus jo gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitos socialinės rizikos veiksnių. O tai yra laikoma vaiko teisių pažeidimu.
Tačiau, anot J. Juškaitės, vien tai, kad namuose yra alkoholinių gėrimų ar jų vartojančių asmenų, nereiškia vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje, jei yra pasirūpinama, kad vaikai patys negalės vartoti alkoholinių gėrimų. Ir, jei namuose yra bent vienas blaivus asmuo, kuris galės tinkamai pasirūpinti vaikais: „Pvz., adekvačiai vertinti situaciją, nelaimingo atsitikimo metu suteikti pirmąją medicinos pagalbą, nuvežti į gydymo įstaigą ar iškviesti greitąja medicinos pagalbą. Gaisro atveju išnešti vaikus iš patalpų ar tiesiog paprasčiausiai pasirūpinti, kad vaikai šventės metu būtų pavalgę ar laiku nueitų miegoti.“
Nusikaltimai žmogaus sveikatai yra įvairaus laipsnio (sunkumo) sveikatos sutrikdymai ir smurto veiksmai, nesutrikdę sveikatos, t.y. smūgių sudavimas sukėlęs tik fizinį skausmą. Nepilnamečio atsakomybė dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai priklauso nuo padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo, kurį, pagal specialias sveikatos sutrikdymo masto taisykles, nustato teismo medicinos specialistas.
Pagal Baudžiamojo kodekso 13 straipsnį, numatantį amžių, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, penkiolikmetis, padaręs nusikaltimą žmogaus sveikatai, atsakys tik už sunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra toks, dėl kurio nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (BK 135 str.).
Už nesunkų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą pagal Baudžiamąjį kodeksą atsako nepilnametis, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. Pagal Baudžiamąjį kodeksą šešiolikos metų sulaukęs nepilnametis atsakys už visas šiame kodekse reglamentuotas veikas.
Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako tik tam tikrais atvejais - už nužudymą (BK 129 str.), sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str.), išžaginimą (BK 149 str.), seksualinį prievartavimą (BK 150 str.), vagystę (BK 178 str.), plėšimą (BK 180 str.), turto prievartavimą (BK 181 str.), turto sunaikinimą ar sugadinimą (BK 187 str. 2 d.), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (BK 254 str.), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (BK 263 str.), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (BK 280 str. 2 d.).
Nepilnamečiams, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, bendros administracinės atsakomybės nuostatos su tam tikrais ypatumais (dėl administracinės nuobaudos rūšies, baudos dydžio ir išieškojimo, padaryto nuostolio atlyginimo, bylos nagrinėjimo vietos) taip pat taikomos tik nuo šešiolikos metų. Už tam tikrus nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytus pažeidimus, numatytus Administracinės teisės pažeidimų kodekso 13 straipsnyje, administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba globėjai (rūpintojai).
Jeigu teismo medicinos specialistas nustatys, jog penkiolikmetis nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą, baudžiamoji atsakomybė jam nebus taikoma.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, jis pradedamas nagrinėti ne vėliau kaip per 3 d. d. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai. Vaiko teisių gynėjai visuomet stengiasi visapusiškai įvertinti įvykio aplinkybes: vyksta į šeimą ir individualiai bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso vaiko nuomonę, jeigu, pagal amžių ir sveikatos būklę, jis gali ją išsakyti. Jei reikalinga, pasitelkdami policijos pareigūnų pagalbą dėl žmonių blaivumo patikrinimo išsiaiškina, ar namuose yra suaugusiųjų, kurie galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ar vaikams saugu ten likti. O, esant poreikiui, inicijuoja reikiamą pagalbą.
Teisininkė išskyrė, kad, kilus įtarimams dėl vaiko patirto smurto, jo turimų raidos ar kitų sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. O įvertinus, kad vaikui toje aplinkoje nėra saugu, jis yra iš jos paimamas ir perduodamas vienam iš tėvų ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.
Taigi, pasak advokatės, jei tėvai pažeidžia vaiko teises, jiems gali grėsti:
Anot J. Juškaitės, gali būti ir taip, kad nustačius pagalbos šeimai poreikį ji yra suteikiama, o tėvams dėl to nekyla jokių neigiamų teisinių pasekmių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė irgi akcentavo, kad viena alkoholinio gėrimo taurė nėra priežastis vaikų perkėlimui į kitą aplinką, nes kiekvienoje situacijoje svarbiausia yra suaugusiųjų atsakomybė, savo veiksmų ir galimos rizikos įvertinimas, vaikams saugių sąlygų sukūrimas.
Vis tik ji neslėpė, kad nesaikingas tėvų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra viena dažniausių situacijų, kai vaikams pritrūksta saugumo ir rūpestingos suaugusiųjų priežiūros. Remiantis turimais statistiniais duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjų reagavimo metu 65 proc. atvejų vaikus teko saugiai apgyvendinti kitoje aplinkoje dėl tėvų apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Dažniausiai minimais atvejais vaikams buvo suteikta galimybė laikinai apsistoti pas savo artimuosius (senelius, tetas, dėdes ir pan.) arba buvo užtikrinta, kad vaikui artimas žmogus atvyktų į šeimos namus ir tuo metu padėtų tėvams pasirūpinti vaiku.

Advokatė pridūrė, kad stebėdami alkoholio vartojimą vaikai labai anksti perima socialines normas, o tai dažnai paskatina vaikus itin anksti paragauti alkoholio. Tad kiekvienas iš tėvų sprendžia, kokį pavyzdį jie nori rodyti savo vaikams. Skatiname tėvus tiek savo šeimos kasdienybėje, tiek ypatingomis progomis atkreipti dėmesį į savo pačių elgesį bei vaikui rodomą pavyzdį ir siekti, kad jis būtų jaunam žmogui visapusiškai naudingas, padedantis ugdyti jo tinkamus įpročius bei formuoti asmenines vertybes.
tags: #baudziamoji #byla #sunkus #sveikatos #sutrikdymas #vaikui