Sonata Tamošaitytė: Nuo barjerinio bėgimo iki sporto studijos ir ateities perspektyvų
Savo vardo sporto studiją moterims atvėrusi daugkartinė Lietuvos barjerinio bėgimo čempionė ir rekordininkė Sonata Tamošaitytė sako „ne“ pasipinigavimui ir nekokybiškoms treniruotėms, ir siūlo sportą paversti malonumu, o ne pareiga.
„Ne“ pasipinigavimui: Sonatos Tamošaitytės sporto studija moterims
„Dar net prieš pradėdama treniruoti merginas žinojau, kokias sąlygas norėčiau joms suteikti, kokią aplinką sukurti. Norėjau, kad mano treniruotės nebūtų vien tik sportas“, - tv3.lt pasakojo S. Tamošaitytė. - Norėjau, kad studija būtų jauki, tarsi antri namai ir nesinorėtų iš jos „bėgti“ vos pasibaigus treniruotei.“ Lengvaatletė nori, kad merginoms sportas būtų malonumas, o ne pareiga, taip pat - artimas ryšys tarp trenerio ir sportininkų.
„Pati esu profesionali nemažai patirties sukaupusi sportininkė, tad savo žinias visada norėjau perduoti kažkam. Esminis skirtumas, ko siekiu - kokybiškas, netraumuojantis sportas, orientuotas į kiekvieną klientą atskirai ir atnešantis naudą“, - teigė ji. Anot lengvaatletės, žmogus turi jausti komfortą ir kaifuoti nuo ėjimo į treniruotes: „Tai priverčia mane dar labiau pasitempti ir tobulėti.“
Profesionalios sportininkės karjera ir nauji iššūkiai
Ar dėl sporto studijos asmeninė sporto karjera bus nustumta į antrą planą? „Ne. Kol kas intensyviai ruošiuosi vasaros sezonui ir startams. Ši veikla netrukdo sportuoti, atvirkščiai - pasidariau labiau motyvuota, vėl atsirado noras realizuoti save sporte“, - tikino Sonata. Sportininkė atskleidė, kad visuomet, kai turi daugiau veiklos, rezultatai būna geresni. „Susikoncentravimas viena kryptimi įstato į tam tikrus rėmus. Visi mano geriausi rezultatai pasiekti kai mokiausi, studijavau ar turėjau papildomos veiklos. Turiu gerai pasiruošti startams vasarą. Tai tik labiau įkvepia“, - tvirtino S. Tamošaitytė.
Aukščiausi pasiekimai ir olimpinės žaidynės
Uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionate, vykusiame šių metų kovą Stambule, Sonata užėmė ketvirtąją vietą - tai aukščiausias pasiekimas Lietuvos barjerinio bėgimo istorijoje. Tačiau pati sportininkė rezultatų nesureikšmina ir į galimybes sužibėti pirmojoje savo olimpiadoje vertina santūriai: „Kuo mažiau tikiesi, tuo lengviau dirbti ir siekti rezultatų. Ne vien olimpinės žaidynės sportininko gyvenime svarbios, todėl tiesiog ruošiuosi dar vienoms varžyboms ir tuo mėgaujuosi.“
Varžybų metu jaudulys - sudėtingas faktorius. „Mano mama po pasaulio lengvosios atletikos patalpose čempionato Stambule niekaip nesuprato: „Vaikeli, kaip tu susidorojai su jauduliu?! Aš taip negalėčiau.“ O aš, pamenu, nė kiek nesijaudinau, buvau absoliučiai rami. Per apšilimą ar eidamas prie starto linijos paprastai galvoji tik apie tai, kaip bėgti.“
„Galima varžyboms pasirengti labai gerai, bet jei prieš startą su savimi, su jauduliu nesutvarkysi, gero rezultato greičiausiai nepavyks pasiekti, - manau, penkiasdešimt procentų sėkmės priklauso nuo psichologinio pasirengimo. Baimė, išsiblaškymas, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis - daug dalykų sportininkams pakiša koją. Todėl yra psichologų, padedančių pasirengti varžyboms, tačiau jų paslaugomis naudotis kol kas neteko. Kiekvienos varžybos man - šventė, galimybė parodyti save, rezultatus, kurių pavyko pasiekti sunkiu darbu. Man iki šiol tai - savotiška pramoga, žaidimas.“
Barjerinio bėgimo specifika ir trenerės vaidmuo
Šuolių į tolį ir disko metimo rungtyse sportininkai turi tris bandymus, o barjerinio bėgimo - vos vieną: pasiseks arba ne. Barjerinis bėgimas Lietuvoje - ne pati populiariausia sporto šaka. „Vaikystėje išbandžiau ne vieną sporto šaką: plaukimą, krepšinį. Vėliau mano gyvenime atsirado lengvoji atletika: mokantis penktoje ar šeštoje klasėje mokykloje vyko kažkokios varžybos, kuriose trenerė Nina Gedgaudienė, taip pat buvusi barjerininkė, mane ir pastebėjo. Šis sportas man iškart patiko.“
„Vaikystėje išbandžiau daug sporto šakų, - sako 22 metų sportininkė. - Tai buvo ir krepšinis, ir sportiniai šokia. Tačiau tai nebuvo sporto šakos, kuriose užsibūdavau ilgiau. Tačiau kuomet susidomėjau lengvąja atletika - nebegalėjau atsitraukti. Būtent čia atradau savo galimybę išreikšti save - tai buvo tai, ko reikėjo būtent man. Mano trenerė Nina Gedgaudienė - buvusi barjerininkė, tad rungtis mane rado pati. Pabandžiau ir patiko, ir štai jau 10 metų bandau.“
O su kuo Sonatai asocijuojasi barjerinis bėgimas? Sonata - vienintelė Lietuvoje pajėgi barjerininkė, konkurencijos beveik neturinti „Žinoma, tai yra blogai. Man nepatinka bėgimo takelyje kovoti vien su savimi. Paskutinį kartą Lietuvoje esu pralaimėjus prieš maždaug ketverius metus ir nuo to laiko rimtų konkurenčių neturiu.“
Bėgimo technika 3_slow
Asmeninis gyvenimas ir ateities planai
„Jei visiškai neuždirbčiau, vargu ar galėčiau sportuoti: darbo suderinti su rimtu sportu neįmanoma, o sportuoti savo malonumui, nesiekiant rezultatų, galima ir sporto klube. Už tai, ką veikiu, gaunu dienpinigius, bet jie nedideli, todėl ir negaliu to pavadinti darbu. O kas bus po olimpinių žaidynių - nežinau. Mano draugas Mantas, taip pat barjerininkas, šiemet baigia studijas Amerikoje, ką darysime toliau, dar nenusprendėme. Mantas gal ir norėtų, kad jau pradėtume kalbėti konkrečiau, bet aš vis atidėlioju, kartoju „pažiūrėsime“ (juokiasi). Dar nežinau, ko noriu, tad ar galiu planuoti už du? Niekada nebuvau pragmatiškas žmogus. Manęs klausia, kokių rezultatų galvoju pasiekti Londone, bet aš neturiu ką pasakyti: ateis laikas ir pamatysime.“
Kažkada nepasinaudojai kvietimu vykti į Ameriką, tačiau kai tokio pasiūlymo sulaukė draugas, buvai viena iš tų, kurie ragino važiuoti. „Maniau, kad Mantui tokia patirtis pravers, o kadangi draugavome jau porą metų, jaučiausi gana drąsiai. Žinoma, pasmerkti save gyvenimui atskirai nebuvo lengva, bet mums pavyko: ketverių metų išsiskyrimas mūsų draugystės neišardė. Nors ir skaipu, bendraujame daug. Žinoma (juokiasi)! Susipykus nesunku vienu rankos mostu išjungti kompiuterį, bet kaip jį paskui įjungti?! Kai bendrauji internetu, galioja kiek kitokios taisyklės: būtina kuo greičiau viską išsiaiškinti, kai reikia - nusileisti, nes išjungdamas kompiuterį problemos neišspręsi.“
„Juk sakiau, kad esu prasta planuotoja, tad ir šeimos kol kas mano planuose nėra. Manau, su Mantu esame dar per jauni apie tai galvoti, o ir rimtai užsiimant sportu nėra lengva kurti planus: mes net į Egiptą išvažiuoti negalime, kada panorėję! Sportuodamas susiduri su daugybe „negalima“: vasara - pats sezono įkarštis, tad atostogauti negali, jei išvažiuoji savaitgaliui, turi vengti saulės, kad nepersikaitintum. Linksmybės iki paryčių? Slidinėjimas? Pačiūžos? Kol sportuoji, net bijai pasisukti į šalį, pagalvoti apie ką nors kita, nes tam „kitam“ laiko vis tiek neturi. Bet kuo toliau, tuo labiau supranti, kad visą gyvenimą sportu gyvas nebūsi, kad kažkuo teks užsiimti. Kuo? Kad aš žinočiau!“
Įkvėpimo šaltiniai ir Lietuvos lengvosios atletikos perspektyvos
Kiekvienas rezultatų siekiantis sportininkas turi savo idealus - S. Tamošaitytė ne išimtis. „Norint tobulėti, būtina domėtis, kas dedasi svetur. Pasaulyje yra 2 bėgikės, kuriomis žaviuosi. Tai Europos čempionė švedė Susanna Kallur bei pasaulio čempionė amerikietė Lolo Jones. Švede žaviuosi dėl jos bėgimo technikos, o amerikiete - dėl charakterio bei „žvėriškumo“ distancijoje.“ Nemažai jaunų Lietuvos lengvaatlečių vyksta studijuoti ir treniruotis JAV. Ar tokia perspektyva vilioja S. Tamošaitytę - juk kitoje Atlanto pusėje treniruočių partneriai būtų gerokai stipresni nei Lietuvoje? „Minčių yra kilę visokių, tačiau konkrečių pokalbių nebuvo, pati jokių veiksmų šia linkme nesiėmiau. Tad kol kas ten tikrai nesiruošiu.“
Nekyla abejonių, kad pagrindinis Sonatos šios vasaros startas - liepą Kaune vyksiantis Europos U23 lengvosios atletikos čempionatas. „Taip, tai pagrindinis startas. Ir paskutinis šioje amžiaus grupėje, mano gimimo metų sportininkai šiame čempionate bus vyriausi. Tad noriu pasirodyti kuo geriau ir visas mintis stengiuosi koncentruoti į jį.“
Moterų 100 ir 400 metrų barjerinio bėgimo rekordai Lietuvoje pasiekti seniai - 1983 (Ana Ambrazienė - 400 metrų, 54.02 sekundės) ir 1996 (Remigija Nazarovienė - 100 metrų, 13.15 sekundės) metais. Kada, Sonatos nuomone, dabartinė lengvaatlečių karta bus pajėgi mesti iššūkį šiems rezultatams? „Manau, jau greitai.“
Su Sonata bėgimo takelyje susitiksime jau liepos 15-19 dienomis Kaune vyksiančiame Europos U23 čempionate, tad pabaigai - bėgikės palinkėjimai tiems, kas apsilankys stadione ir palaikys kaip niekada daug vilčių teikiančią Lietuvos rinktinę. „Savos sienos ir savų žiūrovų palaikymas bus neabejotinas pliusas mūsų šalies lengvaatlečiams. Minusu gali tapti tik lietuviški orai, tačiau jie visiems bus vienodi. Tikiuosi, kad suteiksime žiūrovams daug gražių akimirkų - o pačios gražiausios lai būna tos, kurias jums suteiks Lietuvos sportininkai.“
tags: #barjerininke #sonata #tamosaityte #baige #karjera #dziaugiasi
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
