Bambos išvarža: išsamus vadovas apie priežastis, simptomus ir gydymą

Virš bambos pastebimas guzelis gali išgąsdinti, ypač jei atsiranda kūdikiui. Dažnai tai - bamboje susiformavusi išvarža. Bambos išvarža yra chirurginė būklė, kai pilvo ertmės audiniai, tokie kaip žarnynas ar riebalinis audinys, išsikiša per silpną pilvo sienelės vietą aplink bambą. Pilvo sienos išvarža, dar vadinama bambos išvarža, yra patologija, kai audinio ar organo dalis išsikiša per pilvo sienos raumenis į poodį. Ši būsena susijusi su tuo, kad dalis žarnyno arba kitas vidinis audinys pro nedidelį pilvo sienos tarpą išsiveržia į išorę, aplink bambą atsiranda patinimas ar išsišovimas. Būklė dažnai yra lengvai pastebima iš išorės, nes matomas bambos padidėjimas ar į kamuoliuką panašus išsikišimas.

Bambos išvarža dažnai pasitaiko naujagimiams ir kūdikiams, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiems, ypač dėl padidėjusio pilvo slėgio ar silpnėjančios pilvo sienelės. Skiriamos įgimtos ir įgytos išvaržos.

Kas yra bambos išvarža ir kodėl ji atsiranda?

Bambos išvarža formuojasi dėl to, kad pilvo sienelėje ties bamba lieka neužsidaręs plyšys. Ši sritis yra natūraliai silpnesnė, nes per ją vaisiaus vystymosi metu praeina virkštelė, kuri po gimimo užsidaro, tačiau kartais lieka defektas. Nėštumo metu per šią vietą eina virkštelė, o ką tik gimus kūdikiui, plyšys paprastai susitraukia ir užanka. Tačiau kai kuriais atvejais jis visiškai neužsidaro - gautas tarpelis leidžia žarnoms ar riebaliniam audiniui judėti į paviršių.

Bambos išvarža nustatoma 15 % kūdikių po gimimo. Tai nedidelis minkštųjų audinių defektas pilvo viduje toje vietoje, kur atsiskyrė kūdikio bambos virkštelės likučiai. Išvarža susidaro toje vietoje, kur atsiskyrus bambagyslei užsidaro organai, per kuriuos motinos pilve besivystantis kūdikis gaudavo maistą. Anga, esanti pačiame bambos viduryje, dar vadinama bambos žiedu. Bambos žiedas yra raumuo, o išvarža formuojasi jam ne iki galo užsidarius.

Rizikos veiksniai

Bambos srityje pilvo sienelė lieka šiek tiek silpnesnė visą gyvenimą. Įvairūs veiksniai, kurie ilgainiui didina spaudimą pilvo sienai, didina išvaržos tikimybę.

Kūdikių bambos išvaržos rizikos veiksniai:

• Bambos išvaržos rizika didesnė, jei kūdikiai gimė prieš laiką arba turėjo mažesnį gimimo svorį.
• Padidėjusi rizika stebima ir sergant tam tikromis genetinėmis ligomis.
• Bambos išvarža pasireiškia 10-25 proc. naujagimių. Dažniau mergaitėms bei mažo svorio naujagimiams.

Suaugusiųjų bambos išvaržos rizikos veiksniai:

• Suaugusiems, dažniau su išvaržomis susiduria moterys, ypač po keleto nėštumų, ir asmenys, kurių kūno masės indeksas viršija 30.
• Taip pat riziką didina lėtinės kepenų ligos, kurios sukelia pilvo skysčių kaupimąsi, ir sutrikimai, silpninantys jungiamąjį audinį.
• Jai išsivystyti gali turėti įtakos nėštumas, viršsvoris, susikaupę skysčiai aplink pilvą (pvz., sergant kepenų ligomis), dažnas vidurių užkietėjimas ar vėmimas, stiprus kosulys, pastangos dirbant fizinį darbą ar keliant sunkų svorį.
• Išoriniai pilvo srities pažeidimai ar buvusios operacijos.
• Kai kurių suaugusiųjų bambos išvarža susijusi su sužeidimais arba ankstesnėmis chirurginėmis procedūromis pilvo srityje.
• Kitos įgytos priežastys: didelis antsvoris ar nutukimas, anksčiau atliktos operacijos pilvo srityje, sunkių svorių kilnojimas, skysčio kaupimasis pilvo ertmėje, raumenų išsiskyrimas nėštumo metu, didelis kiekis nėštumų, nesubalansuota mityba, bendras organizmo išsekimas.

Išvaržų tipai

Bambos išvaržos skirstomos pagal vietą:

• Tikroji bambos išvarža - susiformuoja tiesiai bambos žiede, kuriuo kadaise ėjo virkštelė. Dažniausiai aptinkama vaikystėje.
• Parabambinė (netiesioginė) išvarža - išsiveržia šiek tiek virš arba žemiau bambos. Suaugusiems dažnesnė nei vaikams, rečiau praeina savaime.
• Baltosios linijos, supraumbilikalinė išvarža - tai viduriniosios pilvo linijos defektas, kai dėl įgimtų priežasčių ar dėl įgytų įplyšimų dėl padidėjusio spaudimo pilve į poodį prasiveržia riebalai. Baltosios linijos išvaržos susidaro vidurinėje linijoje tarp bambos ir krūtinkaulio dėl plonos ir plačios aponeurozės.

„Skirtingai nei bambos išvaržos, baltosios linijos išvaržos nesugyja, vaikui augant yra linkusios didėti, todėl rekomenduojama operuoti planine tvarka po diagnozės nustatymo.“

Bambos išvaržos simptomai

Bambos išvarža paprastai pasireiškia kaip apvalus ar ovalus iškilimas ties bamba. Jo dydis gali svyruoti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Pradžioje guzelis gali būti pastebimas tik stovint ar kosint, o atsigulus - dingti. Bambos išvarža ne visada pasireiškia juntamais ar matomais simptomais.

Simptomai kūdikiams:

• Vaikų bambos išvaržos dažniausiai matomos arba apčiuopiamos, kai mažylis pravirksta, kosėja ar stanginasi tuštindamasis.
• Ramybės metu išvarža paprastai susitraukia ir beveik nesimato.
• Mažyliams išvarža dažnai išryškėja, kai jie verkia ar stena - tada išsišovimas šiek tiek padidėja.
• Bambos išvarža pasireiškia minkštu iškilimu, guzu bambos srityje, kuris gali atsirasti ar padidėti vaikui verkiant, kosint, juokiantis.
• Dažniausiai bambos išvaržos yra neskausmingos ir be simptomų.
• Nors gali atrodyti gąsdinančiai, kūdikiams šios išvaržos paprastai nesukelia skausmo.

Simptomai suaugusiems:

• Įprastai suaugęs asmuo pirmiausia pastebi nelygumą ties ar šalia bambos, kuris dažniausiai didėja kosint, keliant svorį ar įtempiant pilvo raumenis.
• Pridėjus ranką galima užčiuopti minkštą ar standesnį guzelį.
• Dažniau nei vaikams, išvarža gali sukelti skausmą.
• Pagrindiniai simptomai gali būti: patinimas bambos srityje, išsikišimas bambos srityje, paraudimas aplink bambos sritį, skausmas, nemalonūs pojūčiai bambos srityje, tempimas ar spaudimas kosint, čiaudint ar keliant sunkesnius daiktus, karščiavimas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas.

Įspėjamieji ženklai ir komplikacijos

Bambos išvarža savaime nėra pavojinga, tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai ji įstringa ar užspaudžia kurį nors vidaus organą. Tokiu atveju gali sutrikti kraujotaka - tam tikras organas gali būti prasčiau aprūpinamas arba apskritai neaprūpinamas krauju.

• Pasitaiko retų atvejų, kai išvarža užstringa ir tampa sunkiai sumažinama.
• Tokiu atveju galima pastebėti stiprų bambos srities skausmą, pažaliavimą, patinimą ar pakitusį odos atspalvį, taip pat vėmimą.
• Stiprus skausmas, paraudimas ar kietėjimas signalizuoja apie užstrigusią išvaržą ir reikalauja neatidėliotino gydymo.
• Netikėtas, stiprus pilvo ar bambos srities skausmas, patinimas, kūno spalvos pakitimai, pykinimas ir vėmimas, kraujavimas tuštinantis arba vidurių užkietėjimas - pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsti kreiptis į medikus.

Kaip diagnozuojama bambos išvarža?

Bambos išvaržą diagnozuoja gydytojas chirurgas konsultacijos metu. Diagnozė paprastai nustatoma gydytojui apžiūrėjus ir apčiuopus bambos sritį. Įprastai išvarža patvirtinama apčiuopiant pilvo sritį.

Ypač retais atvejais gali prireikti ultragarso tyrimo, kad būtų galima įvertinti galimas komplikacijas ar pažeidimus.

Gydymas ir stebėjimas

Bambos išvarža gydoma priklausomai nuo amžiaus, simptomų ir komplikacijų rizikos. Daugeliu atvejų bambos išvarža nekelia pavojaus sveikatai ir praeina netaikant jokio medicininio gydymo. Daugumai bambos išvaržų užsiveria savaime, kai vaikui sukanka 4-5 metai.

Gydymo strategijos vaikams:

• Daugeliui mažų vaikų bambos išvarža operacijos nereikalauja. Tikimasi, kad iki 4-5 metų amžiaus plyšys savaime užgyja.
• Kūdikiams išvaržos dažnai yra besimptomės. Daugeliu atvejų vaikų išvaržos nesukelia skausmo ir išnyksta savaime iki 3-5 metų amžiaus.
• Gydytojai dažniausiai rekomenduoja stebėti būklę ir vengti perteklinio spaudimo pilvui.
• Kartais operacijos visai nereikia, nes daugeliu atvejų, kol vaikas vystosi iki dvejų metų, išvarža užsidaro savaime be jokių pasekmių.
• Net jei tai neįvyko iki dvejų metų, yra tikimybė, kad išvarža gali užsidaryti iki 11 metų.
• Stebėjimą atlieka bendrosios praktikos gydytojas arba pediatras, tačiau sprendimą, ar reikia operuoti ir kokiais atvejais tai daryti, priima chirurgas, įvertinęs išvaržos dydį, ar ji trukdo vaiko fizinei veiklai ir pan.

Kada reikalinga operacija?

Jei išvarža nemažėja, lieka didelė ar sukelia simptomus, gali būti reikalinga operacija. Suaugusiųjų bambos išvarža paprastai neišnyksta savaime. Dažnai ji progresuoja ir ilgainiui tampa skausminga ar komplikuojasi. Kadangi išvaržos vartai (anga pilvo sienoje) nesugeba užsidaryti patys, vienintelis efektyvus gydymo būdas - operacija. Tokiais atvejais delsti negalima, nes įstrigusi išvarža gali sutrikdyti kraujotaką iškritusiame organe ir sukelti audinių žūtį (nekrozę).

Operacijos indikacijos:

• Išvarža sukelia skausmą.
• Yra didesnė nei 1,5-2 cm skersmens.
• Sumažėja ar visai neišnyksta iki 2 metų amžiaus (kūdikiams).
• Užstringa ar užblokuoja žarnas.
• Vaikams operacija rekomenduojama, jeigu išvarža yra virš 2 cm, skausminga, didėja arba neišnyksta sukakus 5 metams.
• Suaugusiems operacija rekomenduojama siekiant išvengti galimų komplikacijų, ypač jeigu bambos išvarža didėja arba tampa skausminga.
• Tais atvejais, kai išvarža užspaudžia organus, greičiausiai prireiks chirurginio įsikišimo.

Chirurginis gydymas

Bambos (pilvo sienos) išvaržos patologija dažniausiai sprendžiama chirurginiu būdu, atliekant bambos išvaržos operacijas. Chirurginis gydymas paprastai atliekamas dienos stacionare, o procedūra trunka apie 45 minutes.

Operacija gali būti atliekama keliais būdais, priklausomai nuo išvaržos dydžio ir paciento būklės. Mažos išvaržos gydomos vietine nejautra, o didesnės - taikant bendrinę anesteziją.

Operacijos metu ties bamba atliekamas nedidelis pjūvis, išvaržos turinys grąžinamas į pilvo ertmę, pilvo siena susiuvama. Jei plyšys didelis, dedamas specialus tinklelis, kad sustiprintų vietą ir sumažintų atkryčio riziką. Kartais išvarža gydoma laparoskopiniu būdu - naudojant mažesnius pjūvius šonuose ir specialius įrankius.

Paprastai pacientas gali grįžti namo tą pačią arba kitą dieną. Operacijos metu užsiuvamas defektas ir esant reikalui pašalinamas odos perteklius, suformuojama nauja bamba.

Pooperacinė priežiūra

Po operacijos kelias dienas galimas skausmas, kuris lengvinamas vaistais nuo skausmo, ledo kompresais. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, pailsėti, neskubėti grįžti prie sunkesnės veiklos. Vengti sunkaus kėlimo reikia bent kelias savaites. Vaikams į mokyklą grįžti paprastai leidžiama po 1-2 dienų, tačiau sportuoti negalima iki gydytojo leidimo.

Po operacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų - vengti fizinio krūvio, ypač svorių kėlimo, ir palaikyti sveiką mitybą, kad nebūtų virškinimo sutrikimų ar vidurių užkietėjimo. Dažnai pacientai namo išleidžiami dar tą pačią arba kitą dieną po operacijos.

Kada kreiptis į gydytoją po operacijos:

• Temperatūra ar karščiavimas.
• Paraudimas, patinimas ar nuolatinis skausmas.
• Kraujavimas ar nemalonaus kvapo išskyros iš žaizdos.
• Išliekantys virškinimo sutrikimai (pykinimas, vėmimas, užkietėjimas).

Pastebėjus šias problemas, reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.

Nechirurginės priemonės

Jeigu bambos išvarža trukdo fizinei veiklai, gydytojas gali paskirti nešioti specialų išvaržą fiksuojantį diržą. Šiuo laikotarpiu gydytojas kartais rekomenduoja vaikui nešioti specialų diržą bambos išvaržai fiksuoti. Bambos pleistrai kartais naudojami bambos išvaržos uždarymui pagerinti. Užverti bambos išvaržą galima bandyti ir natūraliais būdais - atliekant pratimus ar masažus.

Svarbu: mitas, kad išvaržoms padeda pleistrai ar priklijuotos monetos. Tai ne tik nesumažina išvaržos, bet gali sukelti odos infekcijas. Išvaržą galima įstumti atgal, tačiau siekiant, kad išvarža užsivertų, ant bambos nepatartina klijuoti lipnių juostų ar pleistrų.

Komplikacijos ir ilgalaikė prognozė

Bambos išvaržos komplikacijos pasitaiko retai. Dažniausios - užstrigimas ar žarnų užkietėjimas, kas gali sukelti rimtesnių pasekmių. Tokiais atvejais būtina skubi chirurginė pagalba. Komplikacijos, tokios kaip įstrigusi ar smaugiamoji išvarža, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti įprastą veiklą.

Suaugusiems negydoma bambos išvarža gali sukelti komplikacijų, tokių kaip įstrigimas ar žarnyno nepraeinamumas. Nors daugeliui suaugusiųjų bambos išvaržos yra besimptomės, maždaug 65 % jų galiausiai reikės chirurginio gydymo. Konservatyvus gydymas gali būti svarstomas besimptomiams pacientams, turintiems bambos išvaržą, nes komplikacijų rizika šiais atvejais yra mažesnė nei 1 %.

Daugumai vaikų išvarža užsitraukia savaime. Po operacijos recidyvas - išvaržos atsinaujinimas - pasitaiko retai. Komplikacijos po operacijos yra retos, o recidyvai pasitaiko iki 2 proc. operuotų vaikų. Po sėkmingos operacijos dauguma pacientų grįžta prie įprasto gyvenimo per kelias savaites.

Bambos išvaržos poveikis kasdieniam gyvenimui

Maža, besimptomė bambos išvarža, ypač kūdikiams, dažnai neturi įtakos kasdieniam gyvenimui ir išnyksta savaime. Suaugusiems didesnės ar skausmingos išvaržos gali riboti fizinį aktyvumą, darbą ar sportą, sukeldamos diskomfortą ar nerimą dėl išvaizdos.

Kaip sumažinti riziką?

Bambos išvaržos tikimybę ankstyvoje vaikystėje sumažinti sudėtinga, kadangi šis plyšys pilvo sienelėje dažniausiai susiformuoja savaime. Svarbu žinoti, kad vaikams jos retai sukelia sunkias komplikacijas ir dauguma jų užsitraukia be gydymo.

Suaugusieji gali sumažinti riziką stengtis išlaikyti optimalų svorį, tvarkyti lėtinius susirgimus (pavyzdžiui, gydyti vidurių užkietėjimą ar kosulį), atsargiai kelti sunkius daiktus ir laikytis visų gydytojo rekomendacijų po operacijų. Šie veiksmai taip pat padeda sumažinti atkryčio riziką po gydymo.

Bambos išvaržos riziką galima sumažinti laikantis sveikų įpročių. Rekomenduojama palaikyti normalų kūno svorį, reguliariai mankštintis stiprinant pilvo raumenis, vengti svorių kėlimo be tinkamos atramos ir laikytis subalansuotos mitybos, kad nebūtų vidurių užkietėjimo. Moterys po nėštumo turėtų palaipsniui atkurti fizinį aktyvumą, o vyresnio amžiaus žmonėms svarbu rūpintis bendra raumenų tonuso priežiūra.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate bambos išvaržą ar pastebite simptomus, tokius kaip guzelis aplink bambą, skausmas ar diskomfortas, būtina konsultuotis su chirurgu, pediatru (kūdikiams) ar šeimos gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus guzelį, skausmą ar komplikacijų požymius, ypač jei išvarža negrįžtama.

Venkite savarankiškai naudoti išvaržos diržus, klijuoti juostas (kūdikiams) ar vartoti vaistus be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar sukelti komplikacijų.

Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip normalus svoris, pilvo raumenų stiprinimas ar lėtinio kosulio gydymas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius patikrinimus, ypač kūdikiams ar suaugusiems su rizikos veiksniais, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

tags: #bambos #isvarza #kudikiui

• Sužinokite apie darbą parduotuvėje su vaikų prekėmis
• Remigijaus Žemaitaičio asmeninis gyvenimas: šeima ir vertybės
• Kūdikių prekės mažesne kaina
• Kaip rasti patikimą pagalbą susidūrus su vaiko vėžiu
• Kaip stiprinti vaiko organizmo apsaugą