Čiulpimo refleksas yra įgimtas ir gyvybiškai svarbus naujagimiui, tapdamas vyraujančiu, slopinančiu kitas reakcijas refleksu. Kūdikiams čiulpimas reiškia kur kas daugiau negu alkio malšinimą - tai vienas iš greičiausių būdų atsipalaiduoti ir nusiraminti, tarsi medituoti. Čiulpdamas savo pirščiuką ar čiulptuką, mažylis išgyvena nemalonius jutimus - slopina skausmą, leidžia nepajusti (ar užmiršti) spaudžiančius vystyklus, šaltį, drėgmę, kitus nemalonius pojūčius.

Tyrimais įrodyta, kad dėl ilgo, dažno, nuolatinio piršto arba žinduko čiulpimo iškrypsta sąkandis, net veidas. Odontologė Birutė Šlekienė paaiškina: „Kūdikio žandikaulio kaulai minkšti, todėl čiulptukas lengvai formuoja žandikaulį“. Naudojant priemonę ilgiau nei 48 mėn., stebima daugiausia žalos: siaurinamas žandikaulis, dantys gali būti susigrūdę, kreivi, priekiniai dantys būti atsikišę, tarp jų gali likti tarpas.
Moksliniai tyrimai pagrindžia didžiausią, būtent, piršto čiulpimo žalą, nes pirštą vaikas visada turi su savimi, o įprotį nesudėtinga slėpti. Be to, pirštas yra žymiai kietesnis nei čiulptuko lateksas. Kita vertus, odontologai pabrėžia, kad paveldimumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojantis sąkandžiui.
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Ramina, padeda užmigti | Gali sutrikdyti žindymą |
| Malšina dantenų perštėjimą | Didina vidurinės ausies uždegimo riziką |
| Mažina staigios kūdikių mirties sindromo riziką | Gali sukelti sąkandžio problemas (ilgai naudojant) |
| Padeda išvengti nykščio čiulpimo | Skatina infekcijų plitimą (jei nešvarus) |
Odontologai primygtinai rekomenduoja rinktis ortodontinį čiulptuką. Dabar madingi apvalūs čiulptukai kenkia žandikaulio vystymuisi, nes nuspaudžia liežuvį žemyn. Tuo tarpu ortodontiniai yra plokšti su apvaliu galiuku ir, kaip ir žindant vaiką krūtimi, liežuvis prisisiurbia prie gomurio, taip plėsdamas žandikaulį.
Atidžiai tyrinėkite sudėtį, kad joje nebūtų bisfenolio-A (BPA). Keisti čiulptuką būtina kas kelis mėnesius ne tik higienos sumetimais, tačiau ir taikant jo dydį bei formą pagal kūdikio amžiaus tarpsnius. Suplyšusius, apkramtytus čiulptukus išmeskite nedelsdami dėl užspringimo pavojaus ir bakterijų.

Odontologai rekomenduoja čiulptuko nenaudoti jau nuo 12-24 mėnesių. Laukti, kol vaikas pats atsisakys čiulptuko, beprasmiška. Siekiant išvengti didelių kovų, rekomenduojama atsisveikinti su čiulptuku maždaug apie pirmąjį mažylio gimtadienį. Atpratinimo metodikos:
Svarbiausia, nešiukštu negąsdinkite ir negėdinkite vaiko, jog čiulptukas yra „negražu“. Kai kurie tėvai tiesiog laukia, kol įprotis dings pats. Jei tai jaudina tiek, kad jaučiate nuolatinę įtampą, pasitarkite su psichologu ar odontologu.
tags: #ar #kenkia #ciulptukas #sakandzui