Besiruošdama Šv. Velykoms, kiekviena šeimininkė suka galvą, kaip gražiau išmarginti kiaušinius. Velykos - didžiausia pavasario šventė, kuri pasitinka su šviečiančia saule, čiulbančiais paukščiais ir bundančia gamta. Vienas svarbiausių šventės akcentų - velykiniai margučiai. Marginti kiaušinius gali visa šeima, nes tai smagi ir kūrybiška veikla, patinkanti ir mažiems, ir dideliems. Ši tradicija, skaičiuojanti tūkstantmečius, suteikia šventei ypatingos nuotaikos ir jaukumo.
Kiaušinių marginimas - tai tradicija, jungianti praeitį su dabartimi. Šiandien kiaušiniai mums yra vilties ir atgimstančios gyvybės ženklas. Etnologė A. Valiukevičienė pabrėžė, jog ir anksčiau margutis buvo pagrindinis Velykų simbolis.
Pasirodo, šiai tradicijai jau tūkstančiai metų. Dažytais kiaušiniais buvo mainomasi per pavasario šventes Senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, Kinijoje, šią tradiciją puoselėjo persai. Pamažu paprotys prasiskynė kelią ir į Vakarus. Kiaušinių marginimo tradicija siekia gilią senovę, dar prieš krikščionybės atsiradimą. Kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo, bet ir gyvybės pradžios simboliu. Senovės egiptiečiai, žydai ir romėnai kiaušinį laikė šventu simboliu. Paplitus krikščionybei, kiaušinis tapo Jėzaus Kristaus prisikėlimo simboliu, o kiaušinių marginimas - svarbia Velykų tradicija.
Lietuvoje margučių paprotys žinomas nuo XVI amžiaus. „Margutis yra labai sena [tradicija]. Jis atėjęs iš tikrai labai archajiškų laikų. Labai sunku pasakyti, kiek metų yra margučiui, kadangi pats lukštas, visas kiaušinis organiškas ir greitai išnyksta, todėl negalima atkasti. Bet Gedimino pilies teritorijoje kaulinis ir akmeninis margučiai, molinio margučio šukės yra atkastos ir datuojamos maždaug XI-XIII amžiumi. Tai reiškia, kad jeigu mes atkasėme suvenyrinį ar apeiginį tą kiaušinį, tai reiškia, kad toks procesas kaip margučių marginimas jau buvo“, - teigė etnologė. Apie margučių marginimą tekstuose kalbama ir Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos laikais. „Tų užrašymų yra, kad buvo šventėse margučiuose. Bet mes juk užrašome ne tą tradiciją, kuri tik ką atsirado, bet tą, kuri yra tvirtai įsišaknijusi. Tai kalbama būtų apie kokį XIII amžių, tuo metu margutis jau pilnai buvo žinomas ir populiarus, ne pavienis atvejis“, - tikino etnologė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė A. Valiukevičienė.
Į rankas paėmus kiaušinį, aišku, kad rankoje laikai gyvybę. „Ir to išsiritimo iš kiaušinio irgi yra tam tikra simbolika. Net nežinau, kaip atkapstyti, nuo ko viskas prasidėjo. Kadangi tas margutis yra labai senas. Bet yra mitų, pasakojimų, kad sudaužius margutį į pasaulį yra išleidžiama gyvybė. Kai pats kiaušinis sudūžta su viščiuku viduje, prasideda nauja gyvybė. Vienas senas mitas yra apie deivę paukštę, kuri kažkur kosmose skraidydama, kai nieko nebuvo, sudėjo kosminį kiaušinį. Kuriam sudužus iš baltymo atsirado vanduo, iš trynio žemė, o iš lukšto - visa kita: žmonės, gyvūnai, pasisėjo ta gyvybė“, - vieną iš mitų laidoje „Ekspertai pataria“ įvardijo etnologė.
A. Valiukevičienė pasakojo, jog deivės paukštės statulėlių yra atkasama ir jos datuojamos 5 tūkstančių metų prieš Kristų. „Tas mitas yra be galo senas, jis būdingas visai Europai. Ir visoje Europoje mes rastume margučių. Čia nėra mūsų vienintelis išskirtinumas“, - sakė Žinių radijo pašnekovė. Net ir dabar prie stalo daužant margučius atkartojamas šis senas mitas. „Mes sudaužome kiaušinį ir paleidžiame į gamtą naują gyvybę. Kas yra labai simboliška, nes pavasarį ta gyvybė ir atsibunda, ją ir pamatome. (…) Tai per tą mito pakartojimą mes ir atsimename, kaip tas mūsų pasaulis iš naujo atgimsta“, - tikino Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė.
Etnologė laidoje „Ekspertai pataria“ priminė ir dabar dažniausią margučių marginimo būdą vašku - paukščio pėdelės raštą. „Tas mums irgi primena paukštės deivės mitą. (…) Į tą mažą kiaušinį sutelpa visas kosmosas. Todėl manau, kad tas mitas yra teisingas“, - teigė laidos pašnekovė.

Tradiciciškai raudona spalva buvo dažomi žąsų, ančių bei vištų kiaušiniai. Nuo XVII amžiaus šis paprotys įgavo komercinį atspalvį - buvo galima įsigyti iš anksto nudažytų kiaušinių. Per kitus du šimtmečius tapo populiarūs tuščiaviduriai kartoniniai kiaušiniai - į vidų buvo dedamos dovanos. Po kurio laiko atsirado ir neįtikėtino grožio juvelyriniai Velykų kiaušiniai. Ši tradicija atnešė didžiulį populiarumą idėjos autoriui prancūzų juvelyrui Karlui Faberge’ui. Garsusis Faberge’as kiaušinius gamindavo rusų karališkosios šeimos nariams. Pirmasis juvelyro kiaušinis sukurtas 1885 metais. Imperatorienė buvo tokia patenkinta dovana, jog Aleksandras įpareigojo juvelyrą kiekvienais metais, Velykų proga, pagaminti po nuostabų kiaušinį. Šiais laikais jų kaina siekia milijonus.
Šokoladiniai kiaušiniai atsirado XIX amžiaus pradžioje. Iš pradžių nepavyko ištobulinti technikos, kuri leistų pagaminti tuščiavidurius skanėstus, taigi pirmieji šokoladiniai kiaušiniai buvo nedideli ir gaminami iš kartaus šokolado. Iš pradžių šiuo velykiniu gardumynu galėjo džiaugtis Prancūzijos bei Vokietijos gyventojai. Patobulėjus gamybos technologijoms bei atsiradus galimybei pardavinėti juos masiškai, tuščiaviduriai šokoladiniai kiaušiniai per šimtą metų tapo viena populiariausių dovanų šv. Velykų proga. Tradicija dovanoti juos per Kristaus prisikėlimo šventę išplito po visą Europą.
Margučių raštai ir spalvos taip pat turi savo simboliką: saulutės rėžinėjamos norint sulaukti saulėtų metų, žalia margučio spalva simbolizuoja bundančią gamtą, geltona - javus, juoda - žemę, o mėlyna - dangų. Tradiciniai raštai, tokie kaip saulutės, žvaigždutės, rūtos ar zigzagai, atspindėjo liaudies pasaulėžiūrą ir turėjo simbolinę reikšmę - saulė reiškė šviesą ir šilumą, o žvaigždės - dangaus apsaugą. Dažniausiai kiaušiniai būdavo marginami geometriniais ar augaliniais motyvais. Pagrindiniai rašytinio ornamento elementai - taškas ir lapelio formos potėpis. Iš šių dviejų elementų atsiranda įvairūs ornamentai.
Lietuvoje margučius įprasta marginti Velykų šeštadienį. Tradiciniai kiaušinių marginimo būdai lietuvių kultūroje yra giliai įsišakniję ir perduodami iš kartos į kartą. Pagal marginimo techniką margučiai skirstomi į rašytinius ir skutinėtus. Šiandien, kai gyvenimo tempas toks greitas, daugelis žmonių spalvotus kiaušinius perka parduotuvėse, tačiau kiaušinių marginimas gali būti puikus ir įdomus užsiėmimas visai šeimai.
Lietuviai velykinių kiaušinių dažymui dažniausiai naudoja svogūnų lukštus ar įvairius augalus. Tai daro net 88 proc. apklaustųjų. Kiaušinių dažymas svogūnų lukštais, žolelėmis ar burokėlių sultimis - tai tradiciniai ir natūralūs būdai, leidžiantys sukurti įvairių atspalvių margučius. Margučių dažymas yra neatsiejama Velykų šventės tradicija. Viena seniausių ir populiariausių kiaušinių marginimo technikų yra dažymas svogūnų lukštais. Jais mėgsta dažyti močiutės, kurios techniką yra perėmusios iš savo mamų ir dažnai nebeturi laiko ir kruopštumo kiaušinius dažyti naujais būdais. Dažant lukštais galima išgauti spalvas nuo šviesiai gelsvos, rusvos iki raudonos ar net rudos. Šiuo būdu patogu dažyti rudus kiaušinius, kadangi jų atspalvis panašus. Tad, jeigu parduotuvėje pamiršote nusipirkti baltų kiaušinių, drąsiai galite naudoti rudus ir vis tiek gauti gražų margutį.
Verta paminėti, kad išgauti įdomesnius ornamentus, galima su augalų lapeliais. Prieš apsukant kiaušinį svogūnų lukštais ir aprišant audeklu ar įdedant jį į nailoninę kojinę, prie jo reikia prispausti kokį nors augalo lapelį. Su žolelėmis ir lapeliais: Tam, kad galėtume išmarginti kiaušinius, pirmiausia turėsite lauke prisiskinti žolyčių, lapelių, žiedelių. Būtų gerai, kad visi lapeliai būtų bent kelių skirtingų formų. Tuomet jums reikės senų nebenaudojamų plonų pėdkelnių ar kojinaičių - jas sukarpykite taip, kad galėtumėte įdėti kiaušinį. Prieš įdedant kiaušinį į kojinę apdėkite jį lauke surinktais lapeliais. Kai jau viskas bus paruošta, kiaušinį pamerkite į dažus.
Anksčiau buvo populiarus kiaušinių marginimas vašku arba skutinėjimas. Vašku dekoruoti kiaušiniai yra dar vienas iš senesnių laikų atėjęs marginimo būdas. Šią techniką taip pat mėgsta vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra kruopštūs, detalūs ir turi gerą akį. Pirmuoju atveju kiaušinių marginimui naudojamas bičių vaškas. Ištirpintas vaškas būdavo pagaliuku tepamas ant šiek tiek pašildyto kiaušinio. Šiais laikais linijos dažniausiai piešiamos su metalinio smeigtuko, pritvirtinto ant pagaliuko, galvute. Norint išgauti įspūdingai atrodantį raštą reikia daug praktikos ir kūrybiškumo, todėl ne itin daug žmonių renkasi šį būdą. Pats dekoravimas būdas neatrodo sudėtingas.
Skutinėjimo technika laikoma paprastesne ir spartesne nei marginimas vašku. Skutiniai reikalauja kantrybės ir susikaupimo - jie daromi aštriu įrankiu, įbrėžiant raštus į anksčiau nudažytą lukštą. Skustinis raštas daromas ant jau nudažyto kiaušinio, kai peiliuku ar kitu aštriu įrankiu nuo kiaušinio lukšto skutinėjami dažai. Seniau kaime būdavo naudojami ir kitokie kiaušinių marginimo būdai. Antai dzūkai viena spalva nudažytą kiaušinį išmargindavo piešdami ant jo raštą praskiestu druskos tirpalu ar kitokiomis rūgštimis.

Kitas labai populiarus būdas kiaušinius prieš Velykas dažyti nuoviromis. Visas šio marginimo metodo smagumas slypi tame, kad šeimos nariai susitelkia net su mažaisiais ir visi kartu bando išgauti norimą spalvą. Ar tai būtų dangaus žydrynės, ar pozityviai nuteikiančios oranžinės, ar iki ryškaus raudonumo sunokusių braškių spalva. O žinote, kas įdomiausia? Kad niekada nežinai, ką „iškrės“ pasitelktos natūralios dažymo priemonės - bet nuo to tik linksmiau, nes kiekvienas margutis, tikėtina, bus unikalus ir išskirtinis! Iš skirtingų prieskonių ir daržovių jūs galite išgauti visą spalvų paletę. Kiekvienai spalvai išgauti reikės laiko ir pastangų, tačiau galutinis rezultatas džiugins dar labiau žinant, kad jis buvo pasiektas naudojant tik natūralias, nekenksmingas priemones.
| Spalva | Natūrali priemonė | Paruošimas ir pastabos |
|---|---|---|
| Raudona / Rusva | Raudonojo svogūno lukštai, burokėliai | 2 stiklines raudonojo svogūno lukštų išvirkite pusėje litro vandens, atvėsinkite, įpilkite 2 šaukštus acto ir pamerkite virtus kiaušinius. Sutarkuokite 4 šviežius burokėlius, įpilkite 2 šaukštus acto ir apdėkite mase virtus kiaušinius. |
| Mėlyna | Mėlynasis kopūstas, mėlynės | 200 g smulkinto mėlynojo kopūsto užvirkite pusėje litro vandens. Į atvėsintą skystį įpilkite 2 šaukštus acto ir sudėkite virtus kiaušinius. 100 g šviežių/šaldytų mėlynių (arba 200 g uogienės) suberkite į pusę litro vandens ir užvirkite. Atvėsinkite, įpilkite 2 šaukštus acto ir pamerkite virtus kiaušinius. |
| Žalia | Raudongūžiai kopūstai + ciberžolė, špinatai | 450 g smulkiai supjaustytų raudongūžių kopūstų užvirkite litre vandens, virkite 15 min., suberkite 2 šaukštelius maltos ciberžolės, supilkite 4 šaukštus acto, gerai išmaišykite ir leiskite atvėsti. Žalią spalvą galima gauti iš špinatų. |
| Geltona / Oranžinė | Ciberžolė, geltonojo svogūno lukštai | Vieną pakelį ciberžolės virkite pusėje litro vandens su kiaušiniais 7 minutes. 2 stiklines geltonojo svogūno lukštų suberkite į pusę litro vandens ir užvirkite. |
| Šokoladinė | Kavos tirščiai | Kavos tirščiai suteikia šokoladinę spalvą. |
| Ruda / Raudona | Juodoji arbata | Juodoji arbata suteikia rudą/raudoną atspalvį. |
Šiandien populiarėja ir netradiciniai kiaušinių marginimo būdai, leidžiantys kūrybiškai pažvelgti į šią tradiciją. Nuo skutimosi putų iki šilkinių kaklaraiščių - galimybės yra neribotos. Viską galite rasti savo virtuvėje - ekonomiška ir, svarbiausia, ekologiška! O jeigu norisi kitokių, ryškesnių ir netikėtų spalvų, galite išbandyti šiuos modernius dekoravimo būdus.
Margi, dekoruoti kiaušiniai dažniausiai yra siejami su krikščioniškomis šv. Velykų tradicijomis. Nors tai yra gan europietiška tradicija, ypač populiari slaviškose šalyse, įdomu, ar įmanoma rasti spalvotų ir margintų kiaušinių Azijoje? Taigi, spalvoti kiaušiniai Azijoje, nors ir yra retas fenomenas, tačiau išties egzistuoja. Neretai jie yra įdomių azijietiškų tradicijų dalis, kurios kartais gali atrodyti labai keistos, tačiau savo keistumu kartu ir žavingos.
Artimųjų Rytų regione margus kiaušinius galima rasti kelių neislamiškų švenčių metu.

Prieš pradedant dekoruoti namus ir šventinį stalą, svarbu gerai apgalvoti, kokios stilistikos norite - ar atitikti savo namų interjerą, ar atvirkščiai - įnešti šiek tiek žaismingo kičo. Dekoruojant velykinį stalą, „country“ stiliaus dekoras yra sutinkamas bene dažniausiai, tai - įvairūs gamtos elementai (šiaudai, šviežiai išdaiginta žolytė, kačiukai, tulpės, mediniai padėkliukai).
Norint ištaigingesnio velykinio stalo dekoro - galima išbandyti Provanso stilistiką. Provanso stilius pasižymi švelniomis, šviesiomis spalvomis - pieno baltumo, švelniai gelsva, alyvinė, rožinė. Galima naudoti natūralios medžiagos staltiesę, grubesnių paviršių dekorą. Šiai stilistikai būdingos įvairios smulkios detalės - vazos, dekoratyvinės lėkštės, nuotraukų rėmeliai. Populiarūs gamtos motyvai ant indų - smulkūs žiedai, levandos, rožės. Velykinį stalą dekoruojant pagal šią stilistiką, gėles galima pakeisti „kačiukais“ ar pumpurais nusėtomis šakelėmis, patartina rinktis minimaliai dekoruotus indus.
Tradicinis marginimas augalais ir smulkiais gėlių žiedais ar lapais puikiai įsikomponuos Provanso stilistikoje, kampuoti geometrinių figūrų skutinėjimai puikiai dera prie urbanistinio, minimalistinio dekoro.

Paruošti pasakiškai spalvingus kiaušinius smagu ne tik vaikams. Visa šeima gali sukurti nuostabius velykinius kiaušinius, kurie kaip tik laiku pateks į velykinį krepšelį. Margučių marginimas gali būti puikus ir įdomus užsiėmimas visai šeimai. Šiame straipsnyje pateikėme įvairių kiaušinių dekoravimo būdų - nuo tradicinių iki netradicinių, kad kiekvienas galėtų atrasti sau tinkamiausią ir originaliausią. Šeštadienis prieš Velykas - puikus metas susiburti šeimai ir kartu marginti kiaušinius, ruošiantis šventei.
„Džiaugiamės, jog tebėra tiek daug besidominčių tradicine lietuvių kultūra. Tikimės, kad dirbtuvių metu dalyvių pasigaminti margučiai taps velykinio stalo puošmena, gal net stipriausiais margučiais varžytuvėse, o įgyta patirtis bus perduota namiškiams, draugams ar kaimynams.“
tags: #baltu #velykiniai #kiausiniai