Aleksandras Sergejevičius Puškinas (1799-1837) - rusų romantizmo poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas ir leidėjas, laikomas geriausiu rusų poetu bei modernios rusų literatūros pradininku. Jo šeimos šaknys siekia neeilinius giminaičius, tarp kurių buvo Aleksandro Nevskio laikų įžymybių, Petro Didžiojo dvariškių ir poetų. Būdamas vaikas, Puškinas namuose gerai išmoko prancūzų kalbą, o iš senelės ir auklės Arinos Rodionovnos Jakovlevos išgirdo folklorinių liaudies pasakojimų.

1811 m. rugpjūtį Aleksandras buvo įtrauktas į Carskoje Selo licėjininkų sąrašus. Ši mokykla, kurią globojo pats caras, suformavo jaunąjį kūrėją. Licėjuje jis sutiko būsimus draugus - A. Delvigą, V. Kiuchekbekerį, I. Puščiną. 1814 m. žurnale „Europos žinios“ buvo išspausdintas pirmas eiliuotas poeto kūrinys „Draugui eilėraštininkui“. Per trejetą metų licėjuje jis tapo žinomu poetu, kuriuo žavėjosi K. Batiuškovas, V. Žukovskis ir G. Deržavinas.
1817-1820 m. Puškinas gyveno Peterburge, tarnavo užsienio reikalų kolegijoje ir dalyvavo literatūriniame gyvenime. Šio laikotarpio svarbiausias kūrinys - poema „Ruslanas ir Liudmila“, kurioje puikiai dera istorinis didvyriškumas, lengva melancholija bei liaudiškas humoras.
Dėl caro nepasitenkinimą sukėlusių eilėraščių poetas buvo komandiruotas į Besarabiją. Kišiniovo ir Odesos laikotarpiu (1820-1824) vyravo individualizmo poetizavimas, laisvės ir egzotinės gamtos motyvai. Tuo metu sukurti reikšmingi kūriniai:
1824 m. poetas buvo išsiųstas į Michailovskajos dvarą Pskovo gubernijoje. Čia, palaikomas auklės Arinos Rodionovnos, jis atsisakė romantizmo idėjų ir ėmėsi apmąstyti Rusijos istoriją. Buvo kuriama tragedija „Borisas Godunovas“ ir tęsiamas romanas „Eugenijus Onieginas“.

1830 m. Puškinas vedė Natalją Gončiarovą. Boldino kaime, kurį poetas praleido dėl choleros karantino, vyko tikras kūrybinis proveržis - užbaigtas „Eugenijus Onieginas“, parašytos „Belkino apysakos“ ir „Mažosios tragedijos“. Vėlesniais metais Puškinas gilinosi į istoriją, rašė „Pugačiovo istoriją“ ir „Kapitono dukterį“.
Šeimyninis gyvenimas buvo aptemdytas caro rūmų intrigų. 1836 m. lapkričio 4 d. gavęs anoniminį paskvilį, Puškinas metė iššūkį Ž. Dantesui. 1837 m. sausio 27 d. įvykusioje dvikovoje poetas buvo mirtinai sužeistas ir po dviejų parų mirė.
Iš motinos pusės Puškino prosenelis buvo Abraomas Hanibalas - afrikietis, kurį Petras I išpirko iš turkų nelaisvės. Nors egzistuoja legendų, kad jis buvo krikštytas Vilniuje, istoriniai duomenys išlieka nevienareikšmiški.
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| 1811-1817 | Mokslas Carskoje Selo licėjuje |
| 1820-1824 | Tremtis į pietus, romantinių poemų sukūrimas |
| 1830 | „Boldino ruduo“, brandžiausių kūrinių ciklas |
| 1837 | Mirtis po dvikovos su Ž. Dantesu |