Ką daryti, kai partneris elgiasi nepagarbiai santykiuose: išsamus vadovas

Vienas kitą mylinčių žmonių santykiai yra pagrįsti pagarba vienas kitam ir artumu. Jei nejaučiama saugumo, nėra tarpusavio ryšio, galime prarasti sugebėjimą bendrauti džiaugsmingai, spontaniškai. Kiekvieniems santykiams gresia iširimas, todėl labai svarbu pastebėti jų pablogėjimo pradžią.

Žmonės tuokiasi matydami partneryje tas savybes, kurių patys neturi, o ne dėl bendrų vertybių. Laikui bėgant poreikiai gali keistis, skirtingas vertybių suvokimas gali pradėti trukdyti. Žavesys nublanksta, jei jūsų antroji pusė niekada nepadeda plauti indų.

Nepasitikėjimo ir kritikos šaknys

Atsiranda pavydas, pagrįstas asmeniniu nesaugumo jausmu ir baime būti paliktam. Žmonės, buvę nuskriausti vaikystėje ar įskaudinti ankstesnių santykių metu, sunkiau pasitiki kitais, būna mažiau atviri naujiems santykiams. Tačiau pasitikėjimo trūkumas duoda atvirkštinį rezultatą - gyvenimas pasidaro suvaržytas, kai mes bandome kontroliuoti partnerius ar priversti tenkinti vienos pusės poreikius. Pasitikėjimo trūkumas tampa priežastimi, verčiančia nutolti, pykti ant kitų.

Siekiant atkurti pasitikėjimą ir sumažinti įtampą santykiuose, svarbu įvertinti situaciją:

• Išsiaiškinkite, ar pasitikėjimo trūkumas - jūsų ar partnerio netinkamo elgesio pasekmė?
• Ar dar galite pasitikėti vienas kitu?
• Jei atsiranda nepasitikėjimas, kas jį sukelia - nesaugumas, senos nuoskaudos, priklausomybė nuo žalingų įpročių, depresija ar dar kas nors?

Jei būtina, nuspręskite, koks elgesys jums nepriimtinas ir nustatykite partneriui jums priimtinas elgesio ribas. Jei partneris nepateisina jūsų vilčių, reikia įvardyti, kokie jūsų norai nevykdomi ir ieškoti bendrų sprendimų.

Kritika ir kaltinimai: užburtas ratas

Dažnai atsakomybė už blogą elgesį suverčiama partneriui. Kito žmogaus kaltinimas visuomet iššaukia atsakomąją gynybinę reakciją ar skatina atsitraukimą, atsiribojimą. Tarpusavio kaltinimai sukuria užburtą ratą, iš kurio sunku ištrūkti. Tada elgiamasi nenatūraliai, stengiamasi pasirodyti geresniais, nei esame iš tikrųjų.

Svarbu atidžiai išanalizuoti savo veiksmus, numatyti jų pasekmes, pasvarstyti, kaip jie gali būti susiję su problema. Prisiimkite visą atsakomybę dėl savo kaltės, ar to pasekmė būtų nesusikalbėjimas, nerealūs lūkesčiai, pykčio priepuoliai, nepalaikymas sunkiu momentu. Jei jūs jaučiate, kad jūsų partnerio veiksmai jus taip pat skaudina, pasakykite apie tai supratingai, akcentuokite savo jausmus, venkite griežto vadovaujančio tono.

Esama daug priežasčių, kodėl partneriai kritikuoja vieni kitus. Gali būti, kad to jie išmoko sekdami savo tėvų pavyzdžiu ir nesupranta, kokių pasekmių tai gali turėti. Savimylos, bijantys artumo, bando apkaltinti partnerį, tai veda prie klaidingų sprendimų. Kitais atvejais žmonės laiko nuoskaudą savyje, tai irgi gali išsilieti kandžiais komentarais.

Kritika ir partnerio žeminimas sugriauna pasitikėjimą ir mažina savivertę. Visi turi silpnybių. Mylėdamas kitą asmenį žmogus turi suprasti, priimti kitą asmenį tokį, koks jis yra, palaikyti jį, kelti jo savęs vertinimą. Tyrėjas John'as Gottman'as kritiką partnerio atžvilgiu ir „nuolatinį terorizavimą“ vadina dviem iš keturių svarbiausių „Apokalipsės pranašų“ - jei nesiimama priemonių, tai pranašauja greitą santykių baigtį.

Elkitės tolerantiškai. Pasimokykite rūpestingumo, pasitelkite psichoterapiją, tai padės susitvarkyti su problemomis. Jei partneris elgiasi ne taip, kaip jūs tikėjotės, pagalvokite, kas privertė jį taip pasielgti, kur dingo nuoširdumas, kurį nustelbė pyktis.

Kas yra pagarba santykiuose?

Pagarba visiems ir viskam suteikia vieną didelę dovaną - vidinę ramybę. Nepagarbus žmogus automatiškai yra piktas, nepatenkintas, kontroliuojantis, negalintis susitaikyti su faktais ir realybe, taigi gyvena nuolatinėje įtampoje apsuptas „bjaurių“, „neteisingų“ žmonių, kuriuos reikia keisti, ar kurie apskritai neturi teisės egzistuoti.

Pagarbus žmogus gyvena realiame pasaulyje, kuris pilnas įvairiausių žmonių ir jam tai netrukdo. Jei kas nors su juo pasielgia neteisingai, pagarbus žmogus gali imtis veiksmų, tačiau nepyksta ir nekaltina kito žmogaus, kadangi jis gerbia visas visų žmonių prigimtis, taigi priima įvykius kaip faktus, o ne asmeninį įžeidimą. Toks žmogus sutaupo sau daug energijos, kurią nepagarbus žmogus iššvaisto ant pykčio ir bandymo savo nepasitenkinimu pakeisti pasaulį. Pagarba yra ne moralinė vertybė, o labai praktiškas dalykas, padedantis laimingiau ir efektyviau gyventi bei kurti santykius.

Pagarbos rūšys

Yra pagarba, kurią žmonės užsitarnauja atlikdami kažką svarbaus visuomenėje ar būdami savo srities ekspertais. Ši pagarba neturi daug bendro su artimesniais santykiais ir jos lengva netekti. Pavyzdžiui, jei gerbiamas ir žinomas chirurgas vieną kartą ateina atlikti operacijos padauginęs alkoholio ir tai tampa plačiai žinoma, apie buvusią žmonių pagarbą jis gali pamiršti. Kada tokią pagarbą vienas kitam taiko partneriai, abipusis pagarbumas paprastai ilgai netrunka.

Užtenka vieną kartą vyrui parodyti savo silpnesnę pusę ar moteriai pabūti mažiau pasitempusiai nei vyras pratęs ją matyti ir pagarba išgaruoja. Ne gana to, jei partneris moka gerbti tik jo akimis to nusipelniusius žmones ir turi vidinių problemų, pvz.: moteris augo su grubiu tėvu ir dėl to kaltina visus vyrus, arba vyras turėjo prastą pirmą santuoką ir dėl jos žlugimo kaltina visas moteris, jie abu ras priežasčių, kodėl antra pusė nėra verta pagarbos.

Yra kitos „rūšies“ pagarba ir apie ją kur kas sunkiau kalbėti, kadangi jos neįmanoma užsidirbti ir ji nepriklauso nuo jokių išorinių sąlygų. Tai sąmoningas žmogaus pasirinkimas (arba jo natūrali prigimtis) - gerbti visus ir viską, save tame tarpe, nepaisant nieko.

Pagarbus ir nepagarbus elgesys: pavyzdžiai

Pagarbos aspektai ir savivertė

Pagarba iš esmės yra besąlyginis dalykas. Kitas žmogus neturi jos užsidirbti ar nusipelnyti. Tačiau pagarba kitam neįmanoma be pagarbos sau, kadangi tik taip ji gali būti iš tikro besąlyginė. Taigi pagarba reiškia maždaug tai: aš gerbiu tave, tavo gyvenimą, tavo erdvę, tavo nuomonę, pomėgius, mintis, jausmus ir viską, kas su tavimi susiję, tačiau jei kažkas iš to, kas susiję su tavimi žaloja mane, aš neįsileidžiu tavęs į savo gyvenimą, kadangi savo gyvenimą aš gerbiu lygiai taip pat kaip ir tavo.

Taigi jei tu grubiai su manimi elgiesi, aš neatsakau tau tuo pačiu, tačiau pasitraukiu nuo tavęs panešdama/-as kodėl tai darau. Jei tu turi rimtų problemų, kurios žaloja mane, aš pasakau tau apie tai, ir perspėju, kad jei niekas nesikeis, aš pasitrauksiu, tačiau leidžiu tau rinktis savo veiksmus nekaltindamas/-a, nevadindamas/-s grubiais žodžiais, nebandydamas/-a priversti tavęs keistis ir nieko nereikalaudamas/-a. Jei aš noriu pokyčių santykiuose ar tavo elgesyje, aš papasakoju apie savo norus, tačiau leidžiu tau laisvai rinktis ir jei tu renkiesi nieko nekeisti, aš darau savus sprendimus ar man tinka tokia situacija ar aš nutraukiu santykius ir ieškau man labiau tinkančio žmogaus, tačiau tavęs aš nekaltinu, neteisiu, nesmerkiu ir priimu tokį/-ią kok/-ia esi laisvai rinkdamasi/-s ar tinki man į gyvenimo partnerius ar ne.

Vienas iš pagarbos aspektų, kuris kartais klaidina žmones, yra kito žmogaus priėmimas tokio, koks jis yra. Priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra toli gražu nereiškia, kad su juo reikia bendrauti! Kartais priėmimas kito žmogaus tokio, koks jis yra, atveria akis ir padeda suprasti, kad šis žmogus nėra tinkamas nei santykiams nei artimesnei draugystei. Tuo tarpu nemalonus ar nepatinkantis žmogus neretai sulaukia ne vieno komentaro apie tai, koks ar kas jis yra, badymų jį pakeisti, priversti elgtis, galvoti, jausti kitaip, nei jis elgiasi, galvoja ir jaučia dabar.

Daugiausia nepagarbos žmonės išreiškia žodžiais. Paradoksalu, tačiau kuo artimesnis žmogus, tuo nepagarbus žmogus jaučia daugiau teisės kalbėti viską, kas jam ar jai patenka ant liežuvio galo. Pagarbiai su kitais žmonėmis bendraujantis partneris gali paskutiniais žodžiais plūsti savo „mylimą“ žmogų.

Taigi kitas pagarbos aspektas yra šis: joks vyras ir jokia moteris, nesvarbu ką jis ar ji padarė, nenusipelno nei vieno grubaus, žeminančio ar užgaulaus žodžio bei pakelto, grubaus, pašiepiančio balso tono. Nėra nieko, kas pateisintų tokį bendravimą su bet kokiu žmogumi. Nepagarbi kalba niekada neduoda jokių teigiamų rezultatų ir visada duoda tik neigiamus - dar daugiau pykčio ir/ar atšalimo tarpusavio santykiuose.

Galima „pamokyti“ partnerį padarant jam tai, ką nemalonaus daro jis, jei šis neklauso prašymų pakeisti savo elgesį, tačiau toks pamokymas gali tarnauti tik kaip pavyzdys, ne kaip puolimas. Pavyzdžiui, vienos garbaus amžiaus moters vyras ateidavo valgyti pusnuogis. Moteriai tai buvo nemalonu ir ji ilgai, bet be jokių rezultatų, prašė vyro apsirengti kol vieną dieną pati atėjo prie stalo pusnuogė. Vyras pažiūrėjo į žmoną, atsistojo, apsirengė ir daugiau pusnuogis prie stalo nepasirodydavo. Tokiame „padariau tau taip, kaip tu man“ nėra jokio puolimo, pykčio ar kaltinimų, tik paprastas parodymas, kaip žmogaus elgesys atrodo iš šalies.

Dar vienas pagarbos aspektas yra lygybė. Joks žmogus nėra vertesnis už jokį kitą žmogų. Nėra žmogaus, kurio norai, poreikiai, pasirinkimai, erdvė, laikas būtų svarbesni už bet kokio kito žmogaus norus, poreikius, pasirinkimus, erdvę, laiką. Kada vertesnio ir mažiau verto principai pradedami taikyti poros santykiuose, partneris, kuris mažiau uždirba ar turi prastesnį išsilavinimą, tampa tuo, kuris turi mažiau teisių, taigi partnerystė pavirsta į diktatūrą ar vergvaldystę.

Kitas pagarbos aspektas - kiekvienas žmogus turi absoliučią teisę į savo gyvenimą ir visus su juo susijusius aspektus. Šio aspekto pažeidimus lengva stebėti dalyje giminių, kada jos nariai stengiasi, kad visi kiti atitiktų tos giminės standartus. Kontroliuojami žmonės automatiškai priešinasi, kartais atsiriboja, pasitraukia iš giminės, santykiai tampa šalti ar kupini pykčio.

Klaidų atpažinimas: neigiama motyvacija ir „tėvo-vaiko“ santykiai

Niekas nenori pasirodyti silpnas, pažeidžiamas, ypač, jei jaučiame, kad į mūsų giliausius jausmus nebus atsakyta. Gali būti ir taip, kad partneris nežino, kaip elgtis, jei kitas nesijaučia laimingas. Mes dažnai nemokame įsijausti į kito problemas, bet iškart bandome jas spręsti.

Emocinis nutolimas gali sukelti partneriams abejonių, ar jų poreikiai kada nors bus patenkinti. Sutuoktiniai pradeda jaustis kaip tik gyvenantys drauge pažįstami, jie gyvena atskirą gyvenimą, kalbėdamiesi tik apie buitinius dalykus. Seksualiniai santykiai atšąla, sustiprėja nuoskauda ir vienišumo jausmas. Vienas iš sutuoktinių gali pradėti ieškoti kitų būdų emociniams poreikiams patenkinti - pernelyg įsijaučiama į tėvo (motinos) vaidmenį, sureikšminamas socialinis statusas, pasineriama į darbą ar leidžiamasi į meilės romanų paieškas.

Neigiamos motyvacijos spąstai

Į tai, kas mums nepatinka, mes automatiškai reaguojame neigiamai. Tokia reakcija yra nesąmoninga, staigi ir tam tikra prasme, natūrali. Tam tikrais atvejais neigiama reakcija yra sveika, t.y. kada reaguojame greitai ir adekvačiai į vienkartinę situaciją. Pavyzdžiui, jeigu partneris pasakė kažką žeminančio ir žeidžiančio mūsų adresu, galima ir netgi reikia reaguoti greitai, aiškiai pasakant, kad jums nemalonu ir tokio elgesio jūs netoleruosite. Netgi kraštutinės reakcijos tam tikrais atvejais turi savo vietą, tačiau tokiu atveju kalbame apie toksiškus santykius, ne apie sveiką porą.

Visgi neigiamas reakcijas mes taikome ne tik staigiose, vienkartinėse situacijose išreikšdami nepasitenkinimą ir nubrėždami ribas, bet ir bandydami paskatinti partnerio elgesio pokyčius - norėdami, kad jis ar ji būtų švelnesnė, atsakingesnis, daugiau padėtų namie, kada mums trūksta dėmesio, sekso ir t.t. Neigiama motyvacija yra gerai žinomas metodas, kaip paskatinti žmogų daryti tai, ko mes norime. Žmogus pradeda elgtis atitinkamai ne dėl to, kad jam tai bus naudinga, o tam, kad išvengtų žalos.

„Tėvo-vaiko“ santykiai - užburtas ratas

Net jei tinkamas santykių modelis partnerių ryšyje yra suaugusiųjų-suaugusiųjų, dauguma mūsų susierzinę pereiname prie taip vadinamų tėvo-vaiko santykių. Tėvo-vaiko santykiai, pirmasis žmogiškasis ryšys, kurio mes išmokstame, yra taip giliai mumyse, kad mes automatiškai kartojame šabloną.

Jei jūsų partneris prisiima tėvo vaidmenį, jūs elgiatės tarsi vaikas. Jei partneris elgiasi tarsi maištingas paauglys, jūs elgiatės tarsi pasipiktinęs tėvas. Ir tikrai pastebėjote, kad net jei jūsų pasipiktinimas tam kartui davė norimo rezultato, tačiau jūsų sutuoktinis tikrai visam laikui savo elgesio nepakeitė. Jis tik laikinai nusileido.

Jei jūs elgiatės lyg tėvas, anksčiau ar vėliau pastebėsite, kad partneris savo elgesio nepakeitė. Tai, ką jis savo elgesiu sako: „tai ne tavo reikalas. Negali man pasakyti, ką daryti.“ Ir kadangi nesate partnerio tėvas, jūsų partneris yra teisus: tikrai negalite pasakyti jam, ką daryti. O jei jūs santykiuose elgiatės kaip vaikas... Na, juk žinote, kad tai - nieko gero. Kad galėtų pagerinti situaciją, poros turi pereiti prie konstruktyvaus dviejų suaugusiųjų bendravimo. Kažkas turi pradėti. Gal jūs?

„Tėvo-vaiko“ pavyzdys A:

• Jūs: Kiek kartų prašiau tavęs išnešti šiukšles, kol jos nepradeda dvokti?
• Partneris: Tik šešis kartus šiandien. Atstok nuo manęs.
• Jūs: Tikrai subrendusio žmogaus atsakymas.
• Partneris: Ar nematai, kad esu užsiėmęs?
• Jūs: Užsiėmęs? Žaidi kompiuterinius žaidimus.
• Partneris: Jei tau dvokia, tuomet išnešk pats.

„Suaugusiojo-suaugusiojo“ pavyzdys A:

Apie šiukšlių dvoką nesakykite nieko. Išneškite pats, jei jus tai erzina. Taip, išties taip. Šiukšlės - tik vienas pavyzdžių tų erzinančių smulkmenų, kurių geriau neminėti. Auklėti galima dešimtmetį. Dauguma suaugusiųjų nemėgsta, kai juos auklėja sutuoktinis ar netgi tėvai.

„Tėvo-vaiko“ pavyzdys B:

• Partneris: Negaliu patikėti, kad išleidai tris šimtus dolerių rankinei!
• Jūs: Tai ne rankinė.
• Partneris: Ji kainavo tris šimtus dolerių!
• Jūs: Tai krepšys mano nešiojamam kompiuteriui.
• Partneris: Laba diena! Jis kainavo tris šimtus!
• Jūs: Tai kas? O tu išleidi tris šimtus batams!

„Suaugusiojo-suaugusiojo“ pavyzdys B:

• Partneris: Negaliu patikėti, tu išleidai tris šimtus dolerių rankinei.
• Jūs: Garantuotai užteks visam gyvenimui.
• Partneris: Verčiau tikėkis, kad ji laikys visą gyvenimą.

Pokalbio pabaiga. Konstruktyvus suaugusiojo atsakymas - tiesiog nebetęsti pokalbio. Jūsų partneris vaidina pasipiktinusio tėvo vaidmenį - jam atrodo, kad pasielgėte blogai išleisdami tris šimtus dolerių. Nesileiskite įviliojamas į maištingo paauglio vaidmenį. Bet koks atsakymas tik pratęs konfliktą.

Žinoma, apie rimtus dalykus, tokius kaip pinigai, darbų pasidalijimas, seksas, vaikų auginimas ir pan., reikia kalbėtis. Tačiau konstruktyvaus pokalbio nebus, jei partneris bus išprovokuotas atsidurti tėvo-vaiko santykyje. Jei norite sėkmingo pokalbio apie sudėtingus dalykus, reikės kalbėtis kaip dviem suaugusiesiems. Praktikuokite suaugusiųjų bendravimą. Kitą kartą, kai partneris pradės tėvo-vaiko vaidmenų žaidimą, pasistenkite užkirsti tam kelią. Konstruktyviai reaguodami pasiūlysite savo partneriui naują galimybę. Praktikuokite suaugusiųjų bendravimą ir visam laikui atsisakykite tėvo-vaiko žaidimo.

Pozityvūs pokyčiai: teigiama motyvacija ir savistaba

Tik teigiama motyvacija skatina žmones iš tikro keistis. Tam, kad išvengtumėme nepatogumų, mes darome absoliutų reikiamą minimumą. Tam, kad gautume tai, kas mums malonu, galime ir į pasaulio kraštą nueiti. Labai gerai išsiaiškinkite, kokių pokyčių norite. Tokios abstrakcijos kaip “noriu jaustis labiau mylima/-as” netinka. Ir tai viskas!

Viena iš priežasčių, kodėl sudėtinga taikyti teigiamą motyvaciją, yra mūsų pačių puikybė, kuri sabotuoja gražius partnerio pokyčius. Partneris jau pradeda padaryti kažką, kas mums patinka: žmona ateina ir apsikabina, vyras išplauna indus vos paprašytas, ir mes niekaip nesusilaikome nepasakę „O anksčiau taip negalėjai?“, „Pagaliau, nors kartą…“, „Žiūrėk, pasirodo moki“ ir t.t. Ir taip ties šaknimis nukertame gležną gražių pokyčių daigelį.

Mes taip norime parodyti, kad esame teisūs, taip mėgaujamės jausdamiesi aukštesni, svarbesni ir reikšmingesni, kad vardan vienkartinio pasitenkinimo paaukojame ilgalaikius teigiamus pokyčius. Tam, kad to išvengtumėme, visų pirma turime gerai įsisąmoninti kur ir kada sabotuojame teigiamą partnerio elgesį. Tuomet pajausti tą malonumo dozę, kurią gauname pažeminę, užsipuolę, apkaltinę partnerį, tą impulsą, kuris traukia padaryti tai, kas, žinome, bus žalinga, ir šito atsisakyti.

Dar viena iš priežasčių, kodėl nedarome to, ką daryti būtų teisinga ir neskubame susilaikyti nuo žalingo elgesio, yra laukimas, kol kitas pradės pirmas. Tokios vienas kito laukiančios poros yra sudarytos iš dviejų nebrandžių asmenybių, kurios nėra pasiruošusios santykiams - atsidavimui, rizikai ir teisingam aukojimuisi. Tik abipusis geranoriškumas, atlaidumas, gebėjimas patylėti kada reikia ir noras puoselėti santykius paaukojant trumpalaikius pasitenkinimus, yra harmoningos poros pagrindas. Todėl jeigu norite pokyčių, pradėkite patys.

Jeigu partneris jus žeidžia, tai nėra priežastis ir pasiteisinimas žeisti atgal. Būtina užkirti kelią žalingam elgesiui, bet tam yra kiti būdai - žeminimas ir priekaištai neveikia, tik užsuka vis karštėjantį konfliktą. Mokykitės susilaikyti nuo priekaištų, pretenzijų ir „bumbėjimo“ ir mokykitės pastebėti, ką partneris daro gerai. Dėkokite net ir už smulkiausius teigiamus veiksmus. Tai mes vadiname daigų auginimu - puoselėjimu to, ko iš partnerio norime daugiau.

Šie daigai labai gležni. Jeigu jie būtų stiprūs, mes neturėtume trūkumo ar norų šioje vietoje. Jeigu partnerio savybėse ar gyvenimo būde trūksta to, ko norime, supraskime, kad jam ar jai pasikeisti yra nelengva. Pirmi pokyčiai yra jautrūs, trapūs ir greitai vystantys. O jeigu mes prišoksime ir uždaužysime juos ironija, sarkazmu ar atviru žeminimu, daigai mirs kartą ir visiems laikams.

Pagarbos praktikavimas poroje

Tam, kad būtų galima praktikuoti pagarbą savo poroje, svarbiausia yra savistaba, kadangi tik matydami, kaip kalbate ir elgiatės su partneriu, galėsite pradėti kažką keisti. Nesvarbu, ar esate jauna, laiminga pora ar jūsų santykiai gilioje krizėje. Pagarba kitam žmogui nepriklauso nuo išorinių sąlygų ir yra asmeninis pasirinkimas.

1. Pradėkite nuo pagarbos aspektų apmąstymo. Pabūkite su jais, pagalvokite, ką jums jie sako, ką jie galėtų reikšti, ar jie iš tikro yra teisingi. Svarbu susikurti savo vidinę, asmeninę filosofiją, kuri jums juntama ir suvokiama, o abejojimas tuo, kas parašyta, padeda atrasti tikrus, asmeninius atsakymus į sau aktualius klausimus. Pagrindiniai aspektai apima:
   • Mano partneris yra toks, koks yra ir turi visą, absoliučią teisę tokiu būti.
   • Jokie grubūs žodžiai iš mano pusės nėra pateisinami santykiuose su partneriu, kadangi jokie grubūs žodžiai neatneša jokių teigiamų ilgalaikių rezultatų nei man, nei santykiams.
   • Mano partneris yra tiek pat vertingas, kiek bet koks kitas žmogus be jokios išimties.
   • Mano partneris turi absoliučią laisvę ir absoliučią teisę į savo gyvenimą.
   • Visi anksčiau minėti aspektai yra lygiai taip pat taikomi ir man.
   • Visos teisės, kurias aš turiu, yra teisės tik į mano gyvenimą.
2. Peržiūrėkite savo bendravimą su partneriu. Prisiminkite, kada galėjote pažeisti šiuos aspektus ir to pasekoje elgtis nepagarbiai. Jokiu būdu nekaltinkite savęs! Ši praktika skirta sąmoningumui ir savęs bei savo santykių pažinimui, ne kaltų ieškojimui.
3. Pradėkite stebėti kitus žmones. Pastebėti nepagarbų elgesį kituose lengviau nei savyje, o to pamatymas padės išmokti, koks elgesys yra nepagarbus. Atkreipkite dėmesį į žmones parduotuvėse, kavinėse, gatvėje, darbe ir objektyviu, žurnalistiniu žvilgsniu, neįsitraukdami į situacijas emociškai, įvertinkite, ar tai, ką matote, jums atrodo pagarbu ar ne.
4. Stebėkite ne tik nepagarbų, bet ir pagarbų elgesį. Ieškokite žmonėse to, kas jums patinka ir ko norėtumėte išmokti ar daugiau matyti savo santykiuose ir bendravime su kitais žmonėmis.
5. Stebėkite savo elgesį ir žodžius. Skirkite vieną kitą minutę per dieną peržvelgti, ar jūsų veiksmai ir žodžiai buvo pagarbūs ar ne. Jei pavyksta pagauti save norint pasakyti kažką, kas, žinote, yra nepagarba kitam žmogui, sustokite ir geriau nesakykite nieko ar po kurio laiko perfrazuokite savo žodžius, jei turite pateikti kažkokią informaciją.

Kada elgesys yra nepriimtinas ir ką daryti?

Išsaugoti ilgalaikius santykius ne visada yra paprasta. Dažnai tenka nusileisti ir prisitaikyti prie dalykų, prie kurių, manei, niekada negalėtum prisitaikyti. Tačiau yra dalykų, kurių nė vienas žmogus neturėtų toleruoti asmeniniuose santykiuose.

Nepriimtino elgesio ribos

1. Smurtas. Iš visų dalykų, kurių negalima toleruoti, tai yra pats svarbiausias. Smurto negalima niekaip pateisinti. Jei partneris prieš jus naudoja fizinį ar psichologinį smurtą, tiesiog išeikite ir nesuteikite jam antro šanso ar progos pasiteisinti.
2. Išdavystė. Kai kurie žmonės yra linkę atleisti išdavystę, tačiau tikrai neverta to daryti. Kaip jūs galėsite pasitikėti žmogumi, kuris vieną kartą jus jau apgavo? Žmogus, kuris jus myli ir gerbia, niekada jūsų neišduos.
3. Nenutrūkstamas nepagarbus elgesys. Jei partneris jus nuolat įžeidinėja, žemina, jis jūsų nevertas. Gyvenimas per trumpas, kad toleruotumėte patyčias.
4. Atviras flirtas. Vyrai tikrai įdėmiai apžiūri gražias moteris, net jei su kuo nors ir susitikinėja. Pripažinkite, kad moterys taip pat leidžia sau pasigrožėti patraukliais vyrais. Tačiau jei jūsų partneris atvirai flirtuoja su kuo nors, tai yra nepriimtina.
5. Nelygybė. Abu partneriai turi stengtis dėl santykių. Vienas gali prižiūrėti vaikus, kitas - uždirbti pinigus, vienas gali rūpintis maistu, kitas - švara namuose. Nesvarbu, kaip pasiskirstysite vaidmenimis, svarbiausia, kad abu prisidėtumėte kuriant lygiaverčius santykius. Jei viskuo rūpinatės tik jūs, susimąstykite, ar tikrai verta taikstytis su partnerio abejingumu ir tingumu visą gyvenimą.
6. Melas. Neturėtumėte toleruoti, jei jūsų partneris jums nuolat meluoja. Žinoma, nekalbame apie nekaltą melą, pavyzdžiui, kai partneris pagiria jūsų naujus batus, nors jam jie iš tiesų nepatinka. Tačiau jei jis meluoja visada (pavyzdžiui, kur buvo, ką veikė), jis nevertas jūsų.
7. Partneris nepriima jūsų vaikų. Jei naujasis draugas ar draugė nenori stengtis sutarti su jūsų vaikais, kažin, ar rasite su tuo žmogumi šeimyninę laimę. Patikėkite, savo vaikams esate kur kas reikalingesni nei suaugusiam žmogui.

Veiksmai susidūrus su nepagarbiu elgesiu

Natūralu, kad daugelis žmonių nejuokais įžeidusiam partneriui pirmiausia nori atsakyti tuo pačiu. Tačiau tam, kad pagerintumėte situaciją, svarbu elgtis apgalvotai.

1. Išlaikykite pagarbų toną. Jei norite bet kokią nepagarbą išgyvendinti iš savo santykių, pradėkite tai daryti nuo savęs. Jei pasielgsite kaip visuomet ir į įžeidimą atsakysite įžeidimu, akimirkai galbūt ir pasijusite geriau, tačiau atimsite iš savęs galimybę tobulinti santykius.
2. Atminkite, kodėl jį (ją) įsimylėjote. Kai sutuoktinis jums pasako ką nors nemalonaus, jūs tikriausiai mintyse (o vėliau ir ne tik mintyse) imate jį (ją) vadinti pačiais negražiausiais žodžiais ir pamirštate visas teigiamas partnerio savybes. Sustokite akimirkai ir pasistengite žiūrėti į mylimąjį ar mylimąją taip, tarsi jis nebūtų ištaręs šių jus įskaudinusių žodžių. Juk dėl kažkokių jo (jos) savybių jį (ją) įsimylėjote? Tiesa ta, kad mes visi kartais pasakome tai, dėl ko vėliau gailimės.
3. Kuriam laikui atsitraukite. Jei matote, kad su antrąja puse negalite racionaliai pasikalbėti be įžeidinėjimų, verčiau tiesiog apsisukite ir išeikite. Priešingai - tik stiprus žmogus gali nesivelti į kivirčus ir nereaguoti į kito žmogaus įžeidinėjimus. Tiesiog parodykite sutuoktiniui, kad nekalbėsite su juo (ja) tol, kol jis (ji) elgsis nepagarbiai.
4. Likite ramūs. Atminkite, kad turite išlikti ramūs, kad ir kaip skaudu būtų girdėti nepagarbius mylimojo ar mylimosios žodžius. Kelti balsą ir atsakyti tuo pačiu tikrai nėra geriausia išeitis.
5. Kai nusiraminsite, pasikalbėkite. Kai nurimsite, apgalvokite įvykusią situaciją. Nurimus emocijoms galite pasikalbėti su partneriu. Tačiau labai svarbu, kad išlaikytumėte pagarbų toną ir nekaltintumėte jo (jos). Paprasčiausiai pasakykite, kad jo (jos) žodžiai jus įskaudino. Pavyzdžiui, „Man tikrai buvo skaudu, kai tu man pasakei tai“.
6. Apsvarstykite tai, ką jums pasakė sutuoktinis. Pagalvokite, ar jo (jos) žodžiuose yra bent dalis tiesos. Sąžiningai atsakykite sau į šį klausimą. Galbūt jūsų antroji pusė pasirinko netinkamą formą jums pasakyti tai, ką norėjo pasakyti, tačiau tai dar nereiškia, kad sakė netiesą. Išgirskite, ką jis (ji) norėjo pasakyti ir padarykite išvadas.
7. Atleiskite, bet nepamirškite. Atleiskite antrajai pusei už netaktiškus žodžius, ypač tuomet, kai jis (ji) pripažįsta savo klaidas ir gailisi dėl to, ką pasakė. Pykčio laikymas nieko gero jūsų santykiams neduos. Be to, jausite nuolatinį kartėlį ir dėl to bus blogiau tik jums. Taigi, savo pačių labui išmokite nuoširdžiai atleisti ir ateityje neprikaišiokite antrajai pusei jo (jos) nuodėmių.

tags: #babe #man #nepatinka #kai #taip #elgies

• sužinokite apie menstruacijų burtų istoriją ir riziką
• kodėl verta rinktis megztus rūbelius mažyliams
• Tvarka ir įsakymo pavyzdys motinystės atostogoms
• Endometriozės gydymas be ovuliacijos sutrikdymų
• Vaiko išlaikymo indeksavimas