Dvasinis ieškojimas ir žmogocentrizmo spąstai: nuo 1999-ųjų iki šiandien
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu informacijos ir dvasinių krypčių, vis dažniau kyla klausimas: kur yra tikrasis tikėjimo centras? Dar 1999 metais rutela puikiai aprašė De Vern Fromke įžvalgas apie du požiūrius: homocentrišką (žmogocentrišką) ir Dievo centrą. Jei mūsų skelbiama evangelija praranda savo tikrąjį centrą - Dievą, tai ji tampa tik evangelija dėl žmogaus, žmogui, per žmogų - žodžiu, žmogiška ir neveiksminga.
Faktiškai, dauguma modernių tikėjimo skelbėjų tai ir skelbia: ateik, patikėk, Dievas tave palaimins, pasirūpins, suteiks saugumą, tau nieko netruks. Tačiau tokia žmogocentriška žinia yra didelė klaida, nes žmogus lieka nepatenkintas, tebeturėdamas centrą savyje. Dėl to jis pradeda dvasinių gelmių ieškoti pas visokius burtininkus, horoskopus, magijoje ir t. t.
Proto disciplina ir dvasinė kova
Daug kas priklauso nuo žmogaus mąstymo. Vienas pagrindinių mūšių dėl žmogaus sielos vyksta jo paties prote. Tikinčiųjų protas - ne tik ne išimtis, bet turbūt dar atkaklesnių ir stipresnių velnio atakų taikinys, negu kad netikinčiųjų. Reikia atsinaujinti: „Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia“ (Rom 12, 2).
Atgimusio žmogaus prote vyksta kova tarp kūniško ir dvasiško mąstymo. Šventasis Raštas ragina tikinčiuosius sujuosti proto strėnas, idant šis nebūtų „išsisklaidęs“. Šiam reikalui naudojama „juosta“ - tiesa, t. y. Dievo žodis. Iš tiesų kalbama apie mums visiems labai svarbų dalyką - proto kontrolę ir discipliną.
Vienintelis vaizdo įrašas, kuris pakeis VISĄ JŪSŲ GYVENIMĄ !!!
Aukojimo esmė krikščionybėje
Krikščioniškame gyvenime aukojimas yra neatsiejama dalis. Nėra dvasinio gyvenimo be aukos, nėra krikščionybės be aukos. Pirmasis aukojo Dievas. Kai žmogus nusidėjo Edeno sode, pirmą kartą žemės istorijoje buvo pralietas nekalto avinėlio kraujas, kuris kalbėjo žmogui, kad Dievas yra paruošęs Auką. Pašalink Auką ir neliks krikščionybės.
Dažnai nedvasiniai ir netikintys žmonės „atsitrenkia“ į aukojimo realybę tikinčiojo gyvenime. Tačiau aišku, kad nėra tikėjimo be aukojimo. Tai patikimas žodis. Ir aš noriu, kad tu nuolatos pabrėžtum šiuos dalykus, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi paremti gerus darbus.
Prietarai vs. pasitikėjimas Dievu
Prietaras - neteisinga, niekuo nepagrįsta, bet įprastinė pažiūra, ppr. tikėjimas burtais ir ateitį lemiančiais ženklais. Mąstantis žmogus norės, kad jo pažiūros būtų pagrįstos. Jos pagrįstos pasitikėjimu Dievu, Jo žodžiu ir konkrečiais pažadais, Kristaus krauju. Kadangi prietarai yra tikėjimas kuo tik nori, tik ne Dievu, tai yra įsakymo „Neturėsi kitų dievų mano akivaizdoje“ sulaužymas.
| Sąvoka | Apibrėžimas |
|---|---|
| Žmogocentrizmas | Tikėjimas, kurio centre yra paties žmogaus poreikiai. |
| Dievo centras | Tikėjimas, paremtas Dievo valia ir aukojimusi. |
| Prietarai | Neteisingas tikėjimas burtais, prieštaraujantis Dievo žodžiui. |
Šis įsakymas duotas ne todėl, kad Dievas serga didybės manija, o tam, kad apsaugotų žmogų nuo pavojingos ir bevertės praktikos. Todėl dvasinis gyvenimas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo, proto disciplinos ir atsisakymo nuo tų dalykų, kurie mus atitraukia nuo tikrojo tikėjimo pagrindo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
