BAB „Vievio paukštynas“: nuo klestėjimo iki bankroto ir teisinių iššūkių
Atsakydamas į laikraštyje išspausdintą straipsnį „Vievio paukštyno bankroto priežastys: brangūs pašarai, pigi produkcija ir neefektyvus valdymas“, į redakciją kreipėsi Vievio paukštyno generalinis direktorius Arturas Jasaitis. Jis prašė dar kartą paaiškinti skaitytojams paukštyno bankroto priežastis ir paneigti kai kurią straipsnyje parašytą informaciją. Tuo metu A. Jasaitis nuo birželio 20 d. sirgo, ir dėl jo ligos pavaduotoju buvo paskirtas Gediminas Baliūnas.
Kaip dažnai būna, kai trūksta informacijos, laisva vieta lieka gandams. Apie dividendų mokėjimą Vievio paukštyne, apie grūdų kainas, apie nežinomą paukštyno akcininką ne kartą buvo kalbama viešuose susirinkimuose, tačiau paukštyno atstovai arba nedalyvauja susirinkimuose, arba neįvertina komunikacijos reikšmės. Verta paminėti, kad redakcija atsiprašė generalinio direktoriaus už jį įžeidusią, o apie dividendus nepatikrintą, informaciją ir nuoširdžiai linkėjo pasveikti. To paties A. Jasaičiui linkėjo ir Vievio paukštyno darbuotojai.
Vievio paukštyno istorija ir veikla
Šiame paukštyne vištos auginamos ir vištų kiaušinių bei kitų produktų gamyba vyksta nuo 1967 m. Tai rodo ilgametę įmonės patirtį ir svarbą Lietuvos paukštininkystės sektoriuje.
Kelias į bankrotą: priežastys ir aplinkybės
Akcinei bendrovei (BAB) „Vievio paukštynas“ 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo iškelta bankroto byla, kurioje kreditorių reikalavimai siekė beveik 15,5 mln. eurų. Įmonės vadovas Arturas Jasaitis išdėstė pagrindines bankroto priežastis, susijusias su Europos Sąjungos reikalavimais ir rinkos pokyčiais.
ES reikalavimai ir finansinė našta
A. Jasaitis sako, kad dividendai Vievio paukštyno akcininkams paskutinį kartą buvo sumokėti tik už 2007 metus. Nuo to laiko visos lėšos buvo skiriamos paukštidžių rekonstrukcijai pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Pasak A. Jasaičio, kaip ne kartą yra sakęs spaudoje, didžiausius nuostolius paukštynas patyrė vykdydamas paukštidžių rekonstrukciją pagal Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuvos valdžiai nesugebėjus išsiderėti rekonstrukcijoms reikalingo pereinamojo laikotarpio. A. Jasaitis pabrėžė, kad tai buvo tolygu įmonės žlugdymui, mat kaimynai lenkai tokį pereinamąjį laikotarpį turėjo.
Ekonominiai iššūkiai ir ligų protrūkiai
Kitos reikšmingos bankroto priežastys, kurias išskyrė A. Jasaitis, buvo daugiau nei dvigubai pabrangęs lesalas, pakilusios energijos kainos, produkcijos kainų kritimas šalies ir užsienio rinkose bei paukščių kritimo protrūkis prieš dvejus metus (nuo jo pasisakymo datos).
Teisinės ir reguliavimo problemos
Be ekonominių ir struktūrinių problemų, Vievio paukštynas susidūrė ir su rimtais teisiniais bei aplinkosauginiais iššūkiais.
Aplinkosauginiai pažeidimai ir bylinėjimasis
Įmonė savo veikloje naudoja nemažą kiekį vandens, todėl privalo sumokėti už valstybinių gamtos išteklių naudojimą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai 2014 m. atliko BAB „Vievio paukštynas“ patikrinimą ir nustatė, kad įmonė nedeklaravo 2013 m. III ir IV ketvirtį išgauto požeminio vandens kiekio bei nesumokėjo mokesčių. Dėl to įmonė buvo įpareigota į valstybės biudžetą sumokėti mokestį padidintu tarifu - 40607,92 Eur.
Nesutikdama su šiuo sprendimu, bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Beveik dvejus metus trukusiame bylinėjimosi procese tašką padėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuris 2016 m. liepos 1 d. nutartimi atmetė BAB „Vievio paukštynas“ apeliacinį skundą. LVAT pripažino, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei sumokėti daugiau kaip 40 tūkst. Eur yra pagrįstas.
Be to, „Vievio paukštyno“ veikloje Vilniaus RAAD pareigūnai pažeidimus nustatė jau ne pirmą kartą. Pareigūnų teigimu, įmonė nuolat pažeisdavo jai išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas, todėl už aplinkos teršimą mokėdavo mokesčius taikant padidintą tarifą.
Konkurencijos tarybos ir teismų sprendimai
2016 m. gruodžio 7 d. Konkurencijos taryba baigė tyrimą ir preliminariai nustatė, kad AB „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. AB „Vievio paukštynas“ akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Tai buvo rimtas pažeidimas, parodantis sudėtingą įmonės nuosavybės ir valdymo istoriją.
Lietuvos Apeliacinis teismas patenkino „Kauno grūdų“ ir kitų privačių bankrutuojančio Vievio paukštyno akcininkų skundus ir pakeitė prieš tris mėnesius, balandžio 27 dieną, Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą - panaikino taikytą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą naudotis neturtinėmis akcijomis. Tai rodo ilgus ir sudėtingus teisinius ginčus dėl bankrutuojančios įmonės valdymo ir akcininkų teisių.
Paukščių laikymo sąlygos ir incidentai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), siekdama įvertinti nevyriausybinių organizacijų pateiktos informacijos apie galimai neužtikrinamas paukščių laikymo sąlygas pagrįstumą, atliko paukštynų patikrinimus. Šie patikrinimai rodo, kad įmonė, be finansinių ir teisinių problemų, galėjo susidurti ir su paukščių gerovės klausimais.
Be to, įmonė susidūrė ir su vidaus saugumo iššūkiais. Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, turėdami duomenų apie rengiamą kiaušinių vagystę iš AB „Vievio paukštynas“ ir bendradarbiaudami su bendrovės administracija, sučiupo apsaugininkus su kiaušiniais, taip užkirsdami kelią nusikaltimui.
tags: #bab #vievio #paukstynas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
