Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų. Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI) yra paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas pirmo pasirinkimo pagalbinio apvaisinimo būdas poroms, negalinčioms pastoti. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra vienas iš pagalbinio apvaisinimo metodų, kai specialiai paruoštos spermos ląstelės patalpinamos tiesiai į gimdos ertmę. IUI (dar žinoma, kaip intrauterinė inseminacija) procedūra yra santykinai greita ir neskausminga, atliekama be nejautros ar nuskausminančių vaistų. Remiantis naujausiais tarptautiniais duomenimis, pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičius naudojant IUI pagalbinį apvaisinimą moters kūne, yra dvigubai didesnis nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) ciklų skaičius. Intrauterininė inseminacija (angl. IUI, palyginus su apvaisinimu mėgintuvėlyje (angl. IVF) yra neinvazinis ir pigesnis vaisingumo gydymas, palyginti su labiau invaziniu ir brangesniu gydymu. Istoriškai tai yra labai senas būdas. Pradžioje buvo atliekamas spermos suleidimas į makštį, į gimdos kaklelį, vėliau neapdorotos spermos sušvirkštimas į gimdą.

Intrauterininė inseminacija (IUI) gali būti atliekama natūraliame moters cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją. Pradžioje skiriami vaistai, kurie stimuliuoja 1-2 folikulų brendimą kiaušidėse ir pasiruošimą ovuliacijai. Per ultragarso tyrimus stebimas folikulų augimas, o kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, planuojama ovuliacija ir nustatomas optimalus procedūros laikas. Vyro spermos surinkimas ir paruošimas. Procedūros dieną vyras pateikia savo spermą (arba yra ruošiama donoro sperma), kuri specialiai paruošiama. Spermos paruošimo procedūros esmė yra atrinkti tik geriausios kokybės spermatozoidus, todėl negyvybingi, nejudrūs, pažeisti, pakitę, nesubrendę spermatozoidai, o taip pat ir kitos, pašalinės ląstelės, bakterijos ir pan. Vaisingumo laboratorijoje vyro sperma yra specialiai paruošiama IUI procedūrai. Spermos paruošimo procedūros metu sukoncentruojami judrūs spermatozoidai, pašalinami prostaglandinai, uždegiminiai faktoriai ir antigeniniai baltymai, randami natūralioje spermoje. Vyro spermos paruošimo metu pašalinami negyvybingi, pažeisti ir morfologiškai pakitę spermijai, leukocitai, nesubrendusios germinacinės ląstelės, pašalinės ląstelės, ir tai yra papildomi spermos paruošimo privalumai. Inseminacija paprastai atliekama 36 valandos po HCG injekcijos (žmogaus chorioninio gonadotropino). Procedūra atliekama naudojant minkštą kateterį, kuris įvedamas į moters gimdą per gimdos kaklelį. Tiesiai į gimdą perkeliama (sušvirkščiama) laboratorijoje paruošta sperma. Po tokios procedūros paprastai skiriamas natūralus progesteronas arba progestinų grupės preparatas 14 dienų luteininei fazei palaikyti. Kai procedūra bus baigta, jūsų bus paprašyta bent penkias minutes likti atsipalaidavusioje padėtyje. Tą pačią dieną, kai atliekama procedūra, pacientai gali atnaujinti įprastą fizinę veiklą, įskaitant lytinius santykius.

IUI gali būti atliekama natūraliame moters cikle, t.y. be kiaušidžių stimuliacijos, tačiau statistika rodo, kad procedūra yra sėkmingesnė, jeigu kiaušidžių stimuliacija yra taikoma. Jeigu nepavyksta pastoti po 4-6 IUI procedūrų, įprastai kitas žingsnis yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. IVF). Lengvas vyriško faktoriaus nevaisingumas (nevaisingumas) - Pirmas žingsnis atliekant medicininį įvertinimą nevaisingumas yra spermos analizė. Tai gali rodyti žemesnę nei vidutinę spermatozoidų koncentraciją, prastą spermatozoidų judrumą arba spermos dydžio ar formos anomalijas (morfologiją). Gimdos kaklelio faktoriaus nevaisingumas - Gleivės, kurias gamina gimdos kaklelis maždaug ovuliacijos metu, yra puiki aplinka spermatozoidams keliauti iš moters makšties į kiaušintakius. Tačiau kai jūsų gimdos kaklelio gleivės yra per storos, tai gali trukdyti spermai keliauti. Gimdos kaklelis taip pat gali neleisti spermatozoidui pasiekti kiaušinį. Randai, atsiradę dėl a biopsija ar kitų procedūrų, sukelia gimdos kaklelio storėjimą. Alergija spermai - Gali sukelti alergiją spermoje esantiems baltymams nevaisingumas. Ejakuliacija makšties viduje gali sukelti paraudimą, deginimą ar patinimą toje vietoje, kur sperma liečiasi su oda. A prezervatyvas gali apsaugoti jus nuo simptomų, bet užkerta kelią nėštumas. Neaiškios kilmės nevaisingumas (t.y. Alergija spermai - spermai patekus ant moters odos ir gleivinių jos paburksta, parausta, peršti. Problemą išsprendžia prezervatyvų naudojimas, tačiau suprantama, kad tuomet nepavyksta pastoti.
Sėkmės naudojant IUI tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių ir priežasčių. Koks yra intrauterininės inseminacijos efektyvumas, t.y. Pavyzdžiui, to ar procedūra atliekama natūraliame moters cikle, t.y. IUI efektyvumas - 10-15% nėštumų. Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.

Kalbant apie vyro susilaikymą prieš IUI procedūrą, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus. Jei su spermiukais viskas ok, tada nebutina susilaikyti, o jei prastoka kokybe, tada apie 3 dienas geriau jam susilaikyti. Per ilgas susilaikymas blogai, geriausia 3 dienos. Kai būna ilgesnis susilaikymas, tada spermiukų kiekis būna didesnis, tačiau gali būti daugiau negyvų ląstelių. Kai susilaikymas labai trumpas, pvz. nei dienos nebuvo susilaikyta, tada būna labai daug judrių greitaeigiu spermiukų, bet pats spermos kiekis būna per pus mažesnis. Kai daroma IUI, atrenkami geriausi spermatozoidai, todėl svarbu, kad jų kiekis būtų pakankamas, kad būtų galima atrasti tinkamų.
Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Naujoji IMSI sistema ypatingai gali padėti sprendžiant komplikuotus vyrų nevaisingumo atvejus. Sistema turi 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, kuris leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius. TESA (anglu k. - testicular sperm extraction) metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją.


tags: #susilaikymas #pora #savaiciu #pries #iui