Pogimdyvinė depresija: simptomai, priežastys ir efektyvus gydymas

Pogimdyvinė depresija yra vienas iš nuotaikos sutrikimų, atsirandančių pogimdyviniu laikotarpiu. Dažniausiai ji pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali atsirasti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas pasireiškia stipriais emocijų svyravimais, išsekimu ir beviltiškumo jausmu. Pogimdinė depresija paveikia apie 10-15% moterų, o tikslūs duomenys gali skirtis. Ji yra rimta psichologinė būklė, su kuria susiduria kai kurios moterys po gimdymo.

Pogimdyvinė depresija gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku, atlikti kasdienę veiklą. Kraštutiniais atvejais galimos katastrofiškos pasekmės, tokios kaip savižudybė ar pavojingas bei žalingas elgesys sau ir kūdikiui. Negydoma pogimdyvinė depresija sutrikdo visą moters bei šeimos funkcionavimą ir gali virsti nuolatiniu nuotaikos sutrikimu ar ilgalaike depresija. Be to, mamai nesulaukus savalaikės pagalbos, vaikams didėja tikimybė ateityje susidurti su raidos, emocinėmis ir elgesio problemomis. Todėl šiuo pažeidžiamu laikotarpiu po vaikelio gimimo ypač svarbus kuo greitesnis ir tikslesnis sunkumų atpažinimas.

Pogimdyvinės būsenos: melancholija, depresija ir psichozė

Svarbu atskirti tris pogimdyvines būsenas, kurios skiriasi savo intensyvumu ir trukme:

Pogimdyvinė melancholija (angl. baby blues)

• Tai dar nėra depresija, o lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo.
• Pasireiškia iki 80% naujų tėvų, ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms.
• Manoma, kad jos pasireiškimą daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo, nuovargis ir prisitaikymas prie naujos kasdienybės.
• Dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir po 4-5 dienų.
• Ši būsena paprastai trunka 1-2 savaites ir praeina savaime, suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu.
• Simptomai: staigūs nuotaikos pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, sunku susikaupti, keičiasi apetitas, gali laikinai sutrikti miegas. Šie jausmai apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo ir kontakto su kūdikiu.

Pogimdyvinė depresija

• Rimtesnė ir ilgalaikė būsena, kuri dažniausiai trunka ilgiau nei dvi savaites.
• Pasireiškia intensyvesniais ir labiau varginančiais simptomais.
• Sutrikdo moters ir šeimos funkcionavimą bei ryšį su kūdikiu.
• Jei nuotaikų svyravimai ir liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Pogimdyvinė psichozė

• Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma, sunkesnė už pogimdyvinę depresiją.
• Pasireiškia labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%).
• Prasideda pamažu, dažnai išryškėja 2-3 savaites po gimdymo.
• Simptomai: fizinis ir psichinis silpnumas, liguistas jautrumas, greitas pervargimas. Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos).
• Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas.
• Pogimdyvinė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Tai yra kritinė būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Pogimdyvinės depresijos simptomai moterims

Pogimdyvinės depresijos metu moterys gali jaustis tarsi ne savimi, lyg svetimos savo pačios kūne. Ši būklė pasireiškia įvairiais būdais, o ne visi simptomai yra lengvai pastebimi iš pirmo žvilgsnio. Jei nuotaikų svyravimai ir liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaites, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dažniausius simptomus:

• Prislėgta nuotaika, tuštuma, nerimas ir neramumas.
• Bevertiškumo, kaltės jausmai (pvz., dėl to, kad yra "nepakankamai gera mama").
• Dideli apetito, svorio, miego pokyčiai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
• Energijos praradimas arba nuolatinis nuovargis, net išlipti iš lovos tampa vis sunkiau.
• Dėmesio koncentracijos sunkumai.
• Nesidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis, beveik nebejaučiamos teigiamos emocijos.
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam arba sunkumai užmegzti gilaus ryšio su juo. Gali atrodyti, tarsi kūdikis yra kažkieno kito.
• Jautrumas, dažnesnis verkimas, lengvas susierzinimas.
• Nerimo arba panikos priepuoliai.
• Slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys, beviltiškumo jausmas, tikėjimas, kad niekas nepagerės.
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą.
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti, pasikartojančios mintys apie mirtį.

Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją.

Pogimdyvinė depresija vyrams

Nors pogimdyvinė depresija dažniausiai siejama su moterimis, ji paveikia ir vyrus. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Įprastai pasireiškia per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo, o kartais net ir prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių, arba maždaug 1 iš 8-13 vyrų. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris.

Vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys. Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis, irzlumas ar atsitraukimas nei liūdesys ar kaltė.

Vyrams būdingi simptomai:

• Nuovargis, nors išoriniai simptomai yra panašūs į moterų.
• Dirglumas, piktumas, agresyvumas.
• Nerimas dėl finansų ir šeimos gerovės.
• Atsiribojimas nuo šeimos gyvenimo, atskirtumo jausmas, tarsi „už borto“.
• Psichosomatiniai simptomai.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu, vaistais ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.

Daugelis vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu kaip moterys pradžioje, todėl gali kilti jausmas, kad jie nereikalingi. Vyrai taip pat gali susidurti su emociniais iššūkiais dėl natūralios moters ir kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti „nevyriški“ ar „silpni“, dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti „gydytis“ alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją. Dažniausiai šiuos jausmus vyrai ignoruoja ir nesikreipia pagalbos dėl visuomenėje gajų stereotipų, kurie skatina manyti, kad vyrai turi būti „stiprūs“ ir „neparodyti silpnumo“. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo.

Priežastys, sukeliančios pogimdyvinę depresiją vyrams:

• Hormoniniai pokyčiai, ypač testosterono koncentracija, gali turėti įtakos nuotaikai.
• Nerimas dėl tėvystės, naujos atsakomybės, finansinių iššūkių ir didelių gyvenimo pasikeitimų.
• Bemiegės naktys ir padidėję emocijų atlaikymo poreikiai šeimoje.
• Depresijos ar kitų sutrikimų epizodai praeityje.
• Poreikis visada būti „stipriu“, emocijų slopinimo tendencijos.
• Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija.

Pogimdyvinės depresijos priežastys

Pogimdyvinės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės ir atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos. Nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, bet po gimdymo viskas sustiprėja.

1. Hormoniniai pokyčiai

• Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo.
• Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.

2. Stresas ir gyvenimo pokyčiai

• Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo.
• Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais, bei neturintys emocinės paramos sistemos, gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama.
• Neišgedėtos prenatalinės ir kitų vaikų netektys praeityje gali kelti įvairių jausmų sumaištį gimimo akivaizdoje ir neleisti pilnai bei netrukdomai džiaugtis tėvyste.
• Bemiegės naktys ir nuolatinis nuovargis daro moterį labiau pažeidžiamą psichinės sveikatos sunkumams.
• Socialinė izoliacija.

3. Gimdymo patirtis ir trauminiai įvykiai

• Nėštumas ir net pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui ir psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų.
• Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas.
• Sudėtinga gimdymo patirtis (planinis cezario pjūvis, ilgas gimdymas su intervencijomis, akušerinis smurtas, nėštumo/gimdymo komplikacijos) didina riziką.
• Trauminiai išgyvenimai praeityje daro įtaką tėvų, o ypač moters, psichologinei būsenai ir didina riziką išsivystyti pogimdyvinei depresijai.

4. Kiti rizikos veiksniai

• Moterys, kurios serga arba sirgo depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turi didesnę tikimybę patirti pogimdyvinę depresiją.
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.).
• Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas.
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė).
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas.
• Psichotropinių medžiagų vartojimas.
• Partnerio smurtas.
• Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos.
• Genetika: nerimas ir depresija šeimoje.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją? Savipagalbos būdai

Net ir susidūrus su pogimdyvine depresija, yra daug būdų, kaip sau padėti ir pagerinti savo savijautą. Šie patarimai gali būti naudingi, jei dar nesate pasiruošę profesionaliai terapijai arba kaip papildomos priemonės prie gydymo.

1. Dienos struktūra ir rutina

• Susidarykite realistišką dienos planą su svarbiausiais uždaviniais, neperkraukite jo.
• Net paprasti dalykai, tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant, gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.

2. Judėjimas ir fizinis aktyvumas

• Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, gerėja miegas, apetitas ir bendra savijauta.
• Nebūtina intensyviai sportuoti - net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką. Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi.

3. Sveika mityba

• Subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo.
• Svarbu atlikti kraujo tyrimus ir, pasitarus su gydytoju, vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
• Nepamirškite gerti pakankamai vandens ir suvalgyti bent mažytį sveiką užkandį, kad jūsų kūnas gautų signalą, jog juo rūpinamasi.

4. Realistiški lūkesčiai

• Adekvačiai įvertinkite savo galimybes. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat, kiek ir anksčiau.
• Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu. Nerealistiški lūkesčiai prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo.

5. Artimųjų ir bendraminčių pagalba

• Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Svarbu perleisti dalį atsakomybių partneriui, seneliams ar draugams.
• Artimieji gali prisidėti įvairiais būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, sutvarkydami namus ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia.
• Labai naudinga bendrauti su kitais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes. Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip jūs, gali atnešti palengvėjimą ir įrodymą, kad situacija gali pagerėti.

6. Dėmesingumas ir atsipalaidavimas

• Praktikuokite dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
• Pabandykite pailsėti: kai vaikelis miega, pailsėkite ir jūs. Miegas ar tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato.
• Suraskite bent šiek tiek laiko sau. Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęskite savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunkite mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.

7. Kalbėjimasis apie jausmus ir vengimas izoliacijos

• Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą, ypač jei jaučiate gėdą dėl jų ar kaltinate save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti sunkią naštą.
• Pasikalbėkite su kuo nors, kuo pasitikite - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi.
• Venkite izoliacijos. Socialiniai ryšiai turi didelę įtaką jūsų psichinei sveikatai. Stengitės išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis, net jei tai yra tik skambutis draugei ar išėjimas į lauką pasimėgauti šviežiu oru.

Pogimdyvinės depresijos gydymas

Puiki žinia ta, kad pogimdyvinė depresija yra gydoma. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau, todėl gydymas yra toks svarbus. Nereikia su ja kovoti vienai.

1. Psichoterapija

• Psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti ir suprasti save bei spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos.
• Psichodinaminė terapija: siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, susijusius su emociniu disbalansu, ir atskleisti pasąmoningus jausmus ar mintis.
• Porų terapija: gali būti naudinga, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų, padeda gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą.

Daugelis tyrimų patvirtina, kad svarbiausias veiksnys paciento gijime yra ryšys su specialistu. Todėl labai svarbu rasti terapeutą, kuris tinka būtent jums. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi.

2. Medikamentinis gydymas

• Sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija, kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai, gydomi naujos kartos antidepresantais, vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI).
• Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse, nesukelia stiprių šalutinių poveikių ir yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.
• Jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį, o pasijutus geriau, juos galima nutraukti gydytojui leidus.

3. Alternatyvūs gydymo metodai

Vis daugiau specialistų remiasi holistiniu požiūriu į sveikatą. Derinant psichoterapiją ir medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą galima stiprinti šiais metodais:

• Kūno terapija.
• Biblioterapija (terapija knygomis).
• Grupinė terapija.
• Dailės terapija.
• Endobiogenika.
• Dvasinės praktikos.

Šios praktikos gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje.

Kada kreiptis pagalbos ir kur ją rasti?

Jei jaučiate pogimdyvinės depresijos simptomus, svarbiausia yra nedelsiant kreiptis pagalbos. Delsimas gali komplikuotis į ilgalaikę depresiją ir paveikti jūsų santykius bei net gyvybę. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.

1. Neatidėliotina pagalba

• Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei (savižudybės mintys, mintys pakenkti sau ar kūdikiui), nedelsiant skambinkite 112 arba vykite į artimiausią priėmimo skyrių.
• Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos, pvz., „Vilties Linija“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai suteiks anoniminę emocinę pagalbą.

2. Nemokama pagalba

• Poliklinikose: kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas psichikos sveikatos specialistus.
• Psichikos pagalbos centruose: teikiama įvairi psichologinė ir psichiatrinė pagalba.
• Moterų krizių centre.
• Krizinio nėštumo centre.
• Visuomenės sveikatos biuruose.

3. Mokama pagalba

• Galite kreiptis į privačias klinikas bei privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus.
• Platformose, kaip antai „Hedepy“, galite rasti patikrintų psichoterapeutų ir pagal trumpą testą atrasti sau tinkamiausią specialistą.

4. Pagalbos linijos ir bendruomenės

• Tėvų linija: psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams (darbo laikas ir informacija tevulinija.lt).
• Pagalbos moterims linija: emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus (+370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt).
• Labai naudinga bendrauti su kitais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Pogimdyvine depresija serga 1 iš 5 mamų bei 1 iš 10 tėvų, tad dalintis savo išgyvenimais su kitais tėvais gali padėti rasti bendrumų ir palengvėjimą.

Svarbiausia neignoruoti savo jausmų ir laiku ieškoti pagalbos, kad galėtumėte pasirūpinti tiek savimi, tiek kūdikiu. Jūsų emocijos ir hormonai gali iškreipti realybę, nes esate patyrę milžinišką stresą ir nuovargį. Nesistenkite su tuo susidoroti viena. Pagalba yra prieinama.

tags: #aviu #ligos #po #gimdymo

• Kaip atpažinti naujagimio geltą
• Parama ir patarimai vienišiems dvynukų tėvams
• Kaip suorganizuoti nepamirštamą vaikų šventę
• ar galima maudytis šiltoje vonioje nėštumo metu?
• Pasakų nauda vaikams